Regioninė Telšių ligoninė http://telsiuligonine.lt.home.creation.lt/rss Atsparumas antibiotikams — naujųjų laikų grėsmė Artėjant rudens darganoms ir vis augant sergančiųjų įvairiomis peršalimo ligomis skaičiui, ilgėja pacientų eilutės prie gydytojų kabinetų, o po to — ir vaistinėse. Bet kuris susirgęs nori tik vieno — kuo greičiau pasveikti, tad neretai griebiasi ir antibiotikų, užsilikusių dažnų namų vaistinėlėse. Tačiau toks pacientų siekis kelia rimtą medikų susirūpinimą.

Lina Dijokienė

Apie antibiotikų, kurių dažnai griebiamės ne vienas, vos suskaudus gerklei ar ėmus kamuoti kosuliui, vartojimo grėsmes pasakoja Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja, pulmonologė Alina Storpirštienė.

Auga atsparumas
Nors stengiamasi vis kurti naujus antibiotikus, tačiau manoma, kad nė vienas iš jų nebus veiksmingas prieš pavojingiausias antibiotikams atsparias bakterijas — apie tokią siaubingą grėsmę, laukiančią žmonijos, prakalbo gydytoja A.Storpirštienė.
Jos teigimu, daugybė įvairių pasaulinių sveikatos organizacijų atliktų tyrimų įrodė, kad didžiuliais tempais augantis bakterijų atsparumas antibiotikams—tai visai ne iš piršto laužta problema, o rimta grėsmė.

Problemos mastas
Kas yra bakterijų atsparumas antibiotikams ir kaip jis atsiranda? Visiems žinoma, kad aplink mus ir mumyse gyvena milijardai bakterijų, kurių dauguma padeda mums išgyventi. Tačiau kartais užsikrečiame tokiomis, dėl kurių išsivysto ligos. Antibiotikai — tai cheminiai elementai iš mus supančių organizmų, gebančių nugalėti „piktąsias“ bakterijas. Jie ne tik mus gydo, kai susergame. Šie stebuklingieji vaistai padarė revoliuciją medicinoje. Tačiau antibiotikų vartojimas turi vieną trūkumą — kuo daugiau jų išgeriame, tuo labiau silpnėja jų veiksmingumas. Nuo momento, kad A.Flemingas išrado pirmąjį antibiotiką (peniciliną 1928 m.), nemažai mokslininkų, sveikatos specialistų vis dažniau perspėj a apie atsparumą antibiotikams. Atsparumas antibiotikams —tai reakcij a į medikamentą. Bakterijos dauginasi milijardais ir kai kurios jų keičiasi, mutuoja ir taip sugeba apgauti jas sunaikinti skirtus preparatus. Problemą pagilina dar ir tai, kad žmonės vis dažniau vartoja antibiotikus, kartais visai be jokio reikalo, geria juos pernelyg didelėmis dozėmis arba ne tokiais intervalais, kaip nurodė gydytojas. Tai leidžia susidaryti sąlygoms, kai žūsta pačios silpniausios bakterijos, tačiau dalis stipriausiųjų išlieka. Toks bakterijų atsparumas šiuo metu žinomiems antibiotikams, ypač plataus veikimo, stipriems vaistams, verčia už galvų griebtis sveikatos apsaugos specialistus. Jau dabar yra ligų (pavyzdžiui, tuberkuliozė), kurių nebeveikia net labai didelės antibiotikų dozės. Kita problemos pusė — dėl perdėto antibiotikų vartojimo taip pat žūsta gerosios bakterijos žmogaus organizme, tai gali pažeisti mūsų virškinimo traktą, susilpninti imuninę sistemą. Tai reiškia, kad ilgainiui sirgs vis daugiau žmonių. Ligos truks ilgiau, dėl to dalis žmonių mirs nuo įvairiausių infekcijų, nuo kurių vaistų nėra. Tuo tarpu antibiotikams atsparių ligų gydymas kainuos vis daugiau.

Patirtis kelia nerimą
Kad bakterijų atsparumas antibiotikams — problema, esanti jau šalia mūsų, rodo ir Telšių medikų patirtis. „Mes savo ligoninėje, Vaikų ligų skyriuje, pastebime, kad reikia žymiai didesnių antibiotikų dozių, norint gauti efektą, gydant kažkurią bakterinę ligą. O tas atsparumas bakterijoms kyla dėl to, kad yra per didelis antibiotikų vartojimas“,—savo nuomone dalijosi pašnekovė—gydytoja A.Storpirštienė.
Ji pasakojo, kad antibiotikai skirstomi į kelias grupes. Pirmoji — tai ekologiškai mažiausiai pavojingi antibiotikai (penicilino grupė). Antra grupė—ekologiškai vidutiniškai pavojingi ir trečioji — tai ekologiškai pavojingiausi. Jeijautenka skirti rinktis antibiotiką, tai, gydytojos teigimu, geriausia būtų rinkti jį iš pirmosios grupės. Pirmiausia todėl, kadjie yra siauresnio veikimo spektro, užmuša mažiau bakterijų, todėl ir išsivysto mažesnis bakterijų atsparumas.
„Reikia žinoti, kad, vartojant antibiotikus, sunaikini ne tik tas vadinamąsias blogąsias bakterijas, ligos sukėlėjas, bet ir apkritai visas organizmo bakterijas. Ta antroji grupė — alternatyvi, jei negali vartoti tos pirmosios grupės antibiotikų, jei būna alerginės reakcijos ar nepakankajų veikimo spektro. Na, o trečiosios grupės antibiotikai turėtų apskritai būti labai retai naudojami. Deja, pas mus nutinka visaip“,— apgailestavo Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Pasak jos, dažniausiai yra paskiriamas būtent plataus veikimo spektro antibiotikas, kad veiktų į visas bakterijas, nes siekiama greitesnio efekto. Tačiau tai ne visada pamatuota — paskyrus plataus spektro antibiotiką, gali būti dažniau ir įvairių komplikacijų, ir dažniau vystosi bakterijų atsparumas, be to, blogiausia, kad kartu sunaikinamos ir visos gerosios organizmo bakterijos. Gydytojos teigimu, gali kilti įvairių komplikacijų: vystosi disbakteriozė, gali sutrikti virškinimo sistemos funkcijos, gali būti inkstų ar ausų pažeidimai ir pan. „Dažnai pasitaiko, jog antibiotikai paskiriami ir sergant gripu ar virusinėmis infekcijomis.
Įvardijant tą paskyrimą profilaktiškai, kad esą neprasidėtų bakterinė infekcija, kad nekiltų komplikacijos“,— sakė pašnekovė. Tačiau gydytoja pabrėžė, kad tokia praktika netikusi. Jos teigimu, antibiotikai profilaktikai negali būti skiriami, nebentpacientas yrapo meningokokinės infekcijos kontakto arba po chirurgijos.

Neracionalus vartojimas
„Antibiotikai apskritai visame pasaulyje, ne tik Lietuvoj e, labai dažnai vartojami neracionaliai, be reikalo,
ypač tie sudėtingi, plataus veikimo spektro“,— mano gydytoja A.Storpirštienė . Pasak pašnekovės, yra įvairių priežasčių, kodėl pacientams paskiriama tiek daug antibiotikų. Gydytojai, ypač pirminėje grandyje, matyt, baiminasi rizikuoti, nes nežinia, kaip gali komplikuotis liga. Juolab, kad ir žmonės labai dažnai patys užsiima savigyda. Nori tų antibiotikų. „Jei vienas gydytojas nepaskyrė antibiotikų, tai, žiūrėk, nueis pas kitą, kad paskirtų“,— blogą konkurencijos pavyzdį paminėjo medikė.
Tą pačią klaidą, Vaikų ligų skyriaus vedėjos manymu, dažnai daro ir mažųjų ligonių tėvai. Jie, pasak vedėjos, dažnai įsivaizduoja, kad, jei vaikui nepaskyrė antibiotikų, tai tas vaikas ir nepasveiks. „Žinoma, pasitaiko, kad, pavyzdžiui, karščiavimas kiek ilgiau užsitęsia. Tuomet tėvai reikalauja, kodėl jūs, daktare, neskiriate antibiotikų. Pasiimi tyrimus, rodai, kad čia vaikui yra virusinė infekcija, tad net nėra ko su tais
antibiotikais „mušti“, tačiau ne visada būna lengva tėvelius įtikinti. Reikia ilgai įrodinėti. Kažkodėl žmonės
įsivaizduoja, kad ta antibiotikų injekcija ar tabletė paskatins greičiau pasveikti“,—kasdiene patirtimi dalijasi medikė.
Lygindama bakterines ir virusines infekcijas, gydytoja sakė, kad dažniausiai virusinės infekcijos, nors ir sukelia aukštą temperatūrą, tačiau bendros sergančiojo būklės nepadaro labai sunkios. „Kiek temperatūrai nukritus, vaikas žaidžia, yra aktyvus.
Aišku, temperatūrai pakilus, karščiuojant, būklė būna blogesnė, gali skaudėti visur. Tačiau vos tik temperatūra kiek nukrenta, vaikas pasijunta žymiai geriau. Gali žaisti, lakstyti, tai tokiu atveju reikia galvoti, kad čia yra virusinė infekcija irjokio antibiotiko nereikia. Jei tik vaiką kamuoja kosulys, bėganti nosis ar gerklės skaudėjimas, perštėjimas, tai visai nereiškia, kad yra bakterija, kurią reikėtų gydyti antibiotikais. Net jei yra pūlingos apnašos anttonzilių, tai net jos yra dažnai, penkiasdešimt procentų atvejų, virusinės kilmės. Mat įvairūs virusai duoda panašią kliniką, kaip ir bakterijos“,—aiškino A.Storpirštienė.

Be tyrimų
A.Storpirštienė pasidalijo nerimą keliančia statistika: Lietuvoje apie 59 proc. suaugusiųjų vartoja antibiotikus be tyrimų. Vaikams be tyrimų antibiotikai skiriami dar dažniau — 75 atvejais iš šimto. Dar yra skaičiuojama, kad net 22 proc. žmonių patys užsiima savigyda. Nors antibiotikai parduodami tik su receptais, tačiau ne vienoje namų vaistinėlėje jų nesunkiai rastume—tiesiog vaistų yraužsilikę iš ankstesnių susirgimų ir pan. „Galiu pasakyti, kad dažniausiai vaikų susirgimai būna virusinės, ne bakterinės kilmės. Skaičiuojama, kad net 90 proc. visų vaikų susirgimų — virusinės kilmės. Taigi tiek procentų ir turi būti gydomi be antibiotikų. Svarbu suvokti, kad antibiotikai privalo būti skiriami tik bakterinei infekcijai gydyti. Karščiavimas — tai nėra bakterinė infekcij a, dažniausiai tai būna virusinė infekcija. Žinotina, kad antibiotikai virusinės infekcijos nesunaikina“,— akcentavo Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Ji pabrėžė, kad kiekvieno karščiavimo tikrai negalimagydyti antibiotikais. Medikės nuomone, geriausia būtų prieš gydymą padaryti tyrimus, pagal kraujo tyrimą galima nustatyti, ar čia virusinė infekcija, o gal jau prasidėjusi ir bakterinė infekcija. Jei paaiškėtų pastarasis atvejis, gydytojos nuomone, reikia pradėti gydyti pačiais paprasčiausiais antibiotikais, kurie nėra plataus veikimo spektro, kad nesunaikintų to, ko nereikia sunaikinti.
Pašnekovė teigė suprantanti, kad šeimos gydytojams ne visada paprasta kiekvienam pacientui skirti tyrimus, juolab, kad didelis užimtumas ir pan.

Grėsminga situacija

Gydytoja pasakoj o, kad bakterijų atsparumas pasaulyj e sparčiai auga. Ypač didelis bakterijų atsparumas fiksuojamas Jungtinėse Amerikos Valstijose, Japonijoje, pietinėse Europos valstybėse. Tai susiję su tuo, kad tuose kraštuose buvo labai daug vartojama antibiotikų, labai daug jų gydytojai skyrė pacientams. Mokslininkai, pasak pašnekovės, baiminasi, jog apskritai artėja antibiotikų eros pabaiga. Naujų antibiotikų mažai išrandama. Atsiranda naujų teorijų, kurių vienatokia: vartojant ypač daug antibiotikų, gali nutikti taip, jog patys antibiotikai gali sukelti naujųjų laikų žmonijos rykštę — vėžį. Mat antibiotikai sunaikina bakterijas. Kai organizme atsiranda tokių negyvų bakterijų sankaupų, o imuninė sistema nepajėgia jų pašalinti, tose vietose gali imti pradėti vystytis lėtinis uždegimas, ilgainiui tie dariniai gali ir supiktybėti.

Skatina būti kantresniems
Taigi, ką daryti, kaip išvengti tokios grėsmės? Atsakymas vienas— mažiau antibiotikų, daugiau atsakingo jų vartojimo. Gydytojos teigimu, praktika rodo, kad vaikams ausų uždegimai, pavyzdžiui, net 80 proc. būna virusinės kilmės, bronchitai — net 90 proc. atvejų virusinės kilmės. „Deja, dar labai dažnai, vos vaikui pradėjus kosėti, paskiriami antibiotikai. Būna, kad per mėnesį paskiriami net du trys kursai antibiotikų, o liga vis tiek atrodo neįveikta. Vis tiek laikosi kosulys, prisideda silpnumas—pašalinis antibiotikų poveikis. Antibiotikai yra vaistas, j ie irgi turi įvairias pašalines reakcijas. Iš savo ir savo šeimos praktikos galiu pasakyti — tikrai galima pasveikti be antibiotikų. Svarbiausia, nepradėti per anksti vartoti antibiotikų. Žinoma, gali atrodyti, kad tas sirgimas kiek užsitęsia, tačiau reikia trupučiuką išlaukti. Aišku, jei yra labai aukšta temperatūta, labai bloga savijauta, o tyrimai rodo bakterinę infekciją, žinoma, tokiu atveju, antibiotikus būtina skirti. Tačiau, jei tyrimai nerodo bakterinės infekcijos, antibiotikų nereikia: jie viruso vis tiek neužmuš, liga eis savo vaga, o antibiotikastik išderins paciento imuninę sistemą. Reikia kantrybės tėvams. Dabar suskaudo gerklę ir iškart griebiamasi antibiotikų“,— apgailestavo didžiulę medikės darbo praktiką turinti gydytoja.
Ji patarė kritiškiau vertinti įvairius brangius papildus, vadinamąsias gerąsias bakterijas ir pan. bei skatino pasitikėti labiau savo organizmu — jame yra įvairių mechanizmų, kurie patys kovoja su liga. Nebūtina skubėti vaistais mažinti pakilusią temperatūrą. Pasak gydytojos, apie 38 laipsnių temperatūra — pati geriausia, organizmui kovojant su ligos sukėlėjais. „Esant tokiai temperatūrai, organizme kaip tik gaminasi antikūniai, naikinantys sukėlėjus. Jei numušame temperatūrą, tuomet tų antikūnių gaminasi mažiau. Taip pat nereikia stengtis sergančio vaiko temperatūros numušti iki normalios. Sergančio žmogaus temperatūra negali būti tokia pat kaip ir sveiko. Nereikia to net siekti. Tuo metu organizmas kaip tik kovoja su ta infekcija. Nereikia skubėti“,— linkėdama daugiau kantrybės ir supratimo, sakė Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Alina Storpirštienė.

]]>
3847 Fri, 09 November 2018 09:11:45
Ligoninės pacientams maistas — ne tik valgis, bet ir vaistas Maistas, pasak Regioninės Telšių ligoninės direktoriaus pavaduotojos Birutės Zavadskienės, laikinai einančios direktorės pareigas, čia besigydantiems kartais būna tiek pat svarbus kaip ir vaistai. „Ligoninėje ne tik maitiname, bet ir gydome maistu. Juk išoperuotam pacientui neduosi bulvių plokštainio“,— šypsodamasi sako B.Zavadskienė.

Lina Dijokienė

Maisto paruošimo skyrius
Tarp anksčiausiai darbą pradedančiųjų Regioninės Telšių ligoninės darbuotojų — ir šios įstaigos Maisto paruošimo skyriaus moterys. Kad visus pacientus laiku pasiektų pusryčiai, šio skyriaus darbuotojos darbą pradeda šeštą valando ryto. Atokiau nuo kitų skyrių įsikūrusiame ligoninės Maisto paruošimo skyriuje pasikeisdamos dviem pamainomis dirba aštuoniolika moterų: dvi vyresniosios virėjos, atsakingos už tinkamą maisto kokybę ir kiekį, aštuonios virėjos, šešios maisto išdavėjos, sandėlininkė ir vyresnioji dietologė.
Pusė pirmos dienos — VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Maisto paruošimo skyriuje — didžiulėje šviesioje ir erdvioje virtuvėje — pats darbų įkarštis. Koridoriuje maisto išdavėjos rikiuoja specialius elektra šildomus maisto vežimo vežimėlius, kad pacientus pasiektų šiltas ir gardus maistas — patiekalų temperatūra turi būti ne žemesnė kaip 68 laipsnių. Ant įspūdingo dydžio viryklių baigiami ruošti paskutiniai patiekalai.
Ligoninės pacientams pamaitinti prireikia daugybės puodų. Pagal tai, kokį maitinimą ligoniams paskiria gydytojai, kasdien ruošiamas nuo vienuolikos iki devynių skirtingų dietų maistas. Kai besigydantieji ligoninėje pavalgo, visi indai surenkami ir grįžta į virtuvę — čia specialioje automatinėje indaplovėje jie išplaunami ir dezinfekuojami.

 

Siekiama kuo geresnės kokybės

Regioninės Telšių ligoninės pacientams per parą maitinti skiriama 2,20 euro. Įprastai ligoniai maitinami tris kartus per parą. Tačiau yra atskirų dietų, kur maitinama penkis ar šešis kartus per parą. Pavyzdžiui, šešis kartus per parą maitinami Vaikų skyriaus pacientai arba sergantieji cukriniu diabetu.
„Tai, kad čia pat, mūsų ligoninėje, maistas yra gaminamas, iškart, per dešimt penkiolika minučių atvežamas į skyrius, palaikant būtiną temperatūrą, leidžia užtikrinti žymiai geresnę ligonių maitinimo kokybę nei, pavyzdžiui, jei maistą gamintų kažkas kitas, o patiekalus gabentų per visą miestą kokiuose nors termoinduose“,— įsitikinusi laikinoji ligoninės vadovė. B.Zavadskienė pabrėžė, jog visos šalies gydymo įstaigų maitinimo praktika įrodė, kad geriausių rezultatų pasiseka pasiekti būtent ten, kur maitinimą organizuoja pačios gydymo įstaigos. Tai natūralu — juk jei maitinimu užsiima privatus verslas, jam reikia ir uždirbti. Tokiu atveju galimi tik du keliai: arba pacientams būtų tiekiamos skurdesnės maisto porcijos, arba maitinimui reikėtų skirti daugiau lėšų. Tačiau to dažnai ligoninės neišgali padaryti. Pašnekovė neslepia, jog ir į Telšių ligoninę veržėsi maitinimo paslaugas teikiantis verslas, tačiau, pasak B .Zavadskienės, buvusi ligoninės direktorė Alma Vitkienė atkakliai siekė to išvengti. „Tai direktorės A Vitkienės nuopelnas. Dabar dėl to labai džiaugiamės“, — pabrėžė B.Zavadskienė.
Žinoma, pačiai įstaigai maitinti ligonius nėra paprasta. Tenka ne tik atsakingai organizuoti maisto produktų tiekėjų konkursus, bet ir reikliai sektijų pristatomus produktus. Telšių ligoninė džiaugiasi, kad, pavyzdžiui, pieno produktus šiemet pristato telšiškiai— AB „Žemaitijos pienas“. Dėl jų produkcijos kokybės netenka reikšti pretenzijų.

Laikosi griežtų reikalavimų

Maisto skyriaus vyresnioji dietologė Irena Kazbaraitienė apie savo kasdienio darbo specifiką turi ką papasakoti. Pagal iš ligoninės skyrių pateiktą informaciją — užsakymus (gydytojų paskirtas dietas bei ligonių kiekį), vykdomas dietinis pacientų maitinimas. Gali būti išskiriama net vienuolika skirtingų rūšių dietų. Jos būna subalansuotos, atsižvelgiant į pacientų medžiagų apykaitos sutrikimus bei į tai, koks maistinių medžiagų poreikis būtinas organizmui. „Kartais pacientui skiriama net individuali dieta. Pavyzdžiui, žmogus netoleruoja gliuteno baltymo ar pieno produktų. Arba gali būti skiriama vegetarinė dieta. Dietinis maistas gaminamas pagal sudarytą septynių dienų valgiaraštį, kuriame atsižvelgiame į sezoniškumą, parinkdami tai dietai tinkamus produktus (ekologiškas kruopas, negenetiškai modifikuotus, be konservantų produktus). Atskira dietų grupė yra koreguojama pagal tai, kokia turi būti maisto konsistencija. Pavyzdžiui, esant paciento rijimo sutrikimui, po operacijų ar ruošiant ligonį operacijai, įvairiems tyrimams, patiekiamas maistas, kuriame sumažintas riebalų, kalorijų kiekis. Tokiais atvejais patiekalai ruošiami garinti, verdami vandenyje, be druskos, be jokių prieskonių“,— apie savo darbo subtilybes pasakojo I.Kazbaraitienė.
Ji pabrėžė, jog Maisto paruošimo skyriaus darbuotojos griežtai laikosi Lietuvoje galiojančių teisės aktų reikalavimų, Lietuvos Respublikos Maisto įstatymo, Lietuvos higienos normos „Maisto higiena“, nustatančios maisto saugos užtikrinimo reikalavimus.
Ligoninėje vykdoma maisto saugos užtikrinimo sistema, leidžianti įvertinti žmogaus sveikatai kylančius pavojus, susijusius su maisto gamybos etapais: transportavimu, produktų laikymu, pakavimu ir realizacija.
Visuose šiuose etapuose griežtai kontroliuojama, kad nebūtų pažeidimų. Tiek laikinoji direktorė, tiek vyresnioji dietologė akcentavo, jog ligoninėje labai skrupulingai stengiamasi reaguoti į pacientų ir slaugytojų pastabas. Apie maitinimą nuolat kalbama kiekvienos savaitės skyrių slaugytojų pasitarimuose.

Įprasti reikia laiko
Nors dedama daug pastangų, kad ligoninės pacientams būtų patiekiamas sveikatai palankus, vertingas ir gardus maistas, tačiau sunku visiems įtikti. Juk kaip sakoma — dėl skonio nesiginčijama. Ne paslaptis, kad ne visiems patinka griežtos dietos, ypač, jei į ligoninę patenka asmuo, iki tol maitinęsis toli gražu ne pagal sveikos mitybos reikalavimus. Atsižvelgiama ir į visuomenės lūkesčius. Štai nuo pavasario Telšių ligoninėje besigydantiesiems nebetiekiama nei pieniškų dešrelių, nei apskritai virtos dešros. „Nors tai nėra kažkoks blogis, juolab, kad dešra būdavo tiekiama aukščiausios rūšies, tačiau nusprendėme jos nebeįtraukti į meniu. Stengiamės sudaryti valgiaraščius taip, kad pacientus pasiektų įvairus maistas, kad jame būtų visų reikalingų medžiagų“,— sakė ligoninės Maisto paruošimo skyriaus vyresnioji dietologė Irena Kazbaraitienė. Ji pasakojo, jog į sveikatai palankesnio maisto rekomendacijas stengiasi nuolat atsižvelgti. Štai dabar pacientams tiekiami patiekalai su mažesniu druskos kiekiu, o arbata — mažiau pasaldinta.

]]>
3812 Thu, 25 October 2018 03:10:26
Konkursas laisvoms Regioninės Telšių ligoninės direktoriaus pareigoms eiti Telšių rajono savivaldybė skelbia konkursą laisvoms Viešosios įstaigos Regioninės Telšių ligoninės direktoriaus pareigoms eiti.
Įstaigos adresas:  Telšių r. sav. Telšių m. Kalno g. 40.
Įstaigos kodas 180390741. 

I. REIKALAVIMAI DIREKTORIAUS PAREIGAS EINANČIAM DARBUOTOJUI

1. Direktoriaus pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos bendruosius kvalifikacinius reikalavimus:

1.1. būti Lietuvos Respublikos pilietis arba turėti leidimą nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

1.2. mokėti valstybinę kalbą pagal trečiąją valstybinės kalbos mokėjimo kategoriją, nustatytą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo";

1.3. atitikti šiuos patirties ir išsilavinimo reikalavimus – turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį ir biomedicinos mokslų ar socialinių mokslų srities aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą išsilavinimą (magistro kvalifikacinį laipsnį).

2. Direktoriaus pareigas einantis asmuo turi atitikti šiuos specialiuosius reikalavimus:

2.1. išmanyti ir gebėti taikyti Lietuvos Respublikos įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus, sveikatos apsaugos ministro įsakymus bei kitus teisės aktus, reglamentuojančius sveikatinimo veiklos planavimą, organizavimą ir vykdymą, sveikatos priežiūros įstaigų administravimą ir finansavimą, darbo santykių organizavimą;

2.2. išmanyti e. sveikatos politikos, ekonomikos, teisės, vadybos, finansų, personalo valdymo, administravimo bei darbo santykių reguliavimo pagrindus ir gebėti taikyti šias žinias organizuojant ir planuojant sveikatinimo veiklą;

2.3. žinoti e. sveikatos sistemos veikimo principus ir būti susipažinusiam su elektroniniais sveikatos duomenų tvarkymo technologiniais sprendimais, jų būdais ir jų plėtra;

2.4. gebėti nustatyti rizikingas įstaigos veiklos sritis ir taikyti tinkamus krizių valdymo modelius;

2.5. išmanyti antikorupcinės aplinkos formavimo principus;

2.6. mokėti naudotis šiuolaikinėmis technologijomis ir ryšio priemonėmis (dokumentų rengimo ir apdorojimo programomis, interneto naršykle (-ėmis), elektroninio pašto programa (-omis) ir kt.);

2.7. turėti vadybinių kompetencijų, kurios apima gebėjimą planuoti ir organizuoti pavaldžių darbuotojų veiklą, siekiant optimaliais sprendimais gerinti visos įstaigos ir kiekvieno darbuotojo darbo kokybę atsižvelgiant į vadovaujamos Įstaigos funkcijas ir veiklos specifiškumą, taip pat prižiūrėti ir kontroliuoti Viešosios įstaigos Regioninės Telšių ligoninės (toliau — ligoninė)  darbą.

II. DIREKTORIAUS PAREIGAS EINANČIO DARBUOTOJO FUNKCIJOS

3. Direktorius vadovauja ligoninei ir atsako už jos veiklą ir veiklos rezultatus.

4. Direktorius:

4.1. nustato atskirų ligoninės skyrių ar padalinių finansavimo taisykles ir tvarką;

4.2.bendradarbiauja su kitomis valstybės, rajono institucijomis;

4.3. užtikrindamas ligoninės darbuotojų saugą ir sveikatą, vykdo darbdavio pareigas, nustatytas Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme;

4.4.organizuoja ligoninės materialinių vertybių apskaitą ir atsako už jų priežiūrą (saugumą);

4.5. atstovauja ligoninei kitose institucijose;

4.6. sprendžia su ligoninės veikla susijusius konfliktus bei nagrinėja prašymus;

4.7. ligoninės vardu pasirašo bankų ir finansų dokumentus;

4.8. užtikrina, kad ligoninės dokumentai būtų rengiami pagal Dokumentų rengimo taisykles, tinkamai tvarkomas tarnybos archyvas;

4.9. ligoninės vardu pasirašo dokumentus ir išduoda kitiems asmenims įgaliojimus vykdyti funkcijas, kurios yra pagal direktoriaus kompetenciją;

4.10. vykdo administracinį reglamentavimą;

4.11. tik gavęs steigėjo (dalininkų) raštišką sutikimą turi teisę:

4.11.1. pasirašyti sutartis dėl steigėjo turto, perduoto pagal panaudos nuomos, mainų sutartis;

4.11.2. pasirašyti sutartis dėl ligoninės ilgalaikio turto perdavimo, perleidimo, išnuomojimo, įkeitimo, laidavimo juo, nurašymo;

4.11.3. suderinęs su Gydymo taryba, Stebėtojų taryba bei steigėju didina ar mažina teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų asortimentą, atsižvelgdamas į Vyriausybės patvirtintus sveikatos priežiūros tinklo išdėstymo ir struktūros minimalius normatyvus, teritorinės ligonių kasos rekomendacijas;

4.11.4. reorganizuoja ar likviduoja neefektyviai ar nuostolingai dirbančius padalinius bei filialus;

4.12. organizuoja darbuotojų atestaciją bei kvalifikacijos įvertinimą;

4.13. tobulina personalo valdymo procesą;

4.14. garantuoja savo tarnybinės veiklos skaidrumą;

4.15. kontroliuoja gautos labdaros ir paramos tikslingą panaudojimą;

4.16. vadovauja ligoninės personalui (administracijai), priima ir atleidžia darbuotojus;

4.17. rengia ir tvirtina darbuotojų pareigybės aprašymus, vidaus tvarkos taisykles, kitus vidaus tvarkomuosius dokumentus;

4.18. leidžia įsakymus, reguliuojančius ligoninės veiklą;

4.19. atstovauja ligoninei teisme, valstybės valdžios ir valdymo institucijose, derybose, santykiuose su kitais fiziniais ir juridiniais asmenimis, plėtoja respublikinius ir tarptautinius ryšius;

4.20. kontroliuoja ir organizuoja ligoninės darbuotojų darbą, paskirsto užduotis darbuotojams, užtikrina jų darbo laiko apskaitą, skiria darbuotojams paskatinimus ir nuobaudas;

4.21. užtikrina darbuotojams normalias darbo sąlygas, skatina jų iniciatyvą, kontroliuoja saugos darbe, priešgaisrinės saugos, turto apsaugos, aplinkos apsaugos reikalavimų vykdymą;

4.22. sudaro sąlygas darbuotojų kvalifikacijai kelti;

4.23. parengia ligoninės praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitą;

4.24. dalyvauja Savivaldybės tarybos posėdžiuose, kai svarstomi su ligoninės veikla susiję klausimai;

4.25. dalyvauja komisijų, į kurių sudėtį yra paskiriamas Savivaldybes tarybos ar jo įgalioto asmens, darbe;

4.26. visus klausimus, susijusius su atostogų, komandiruočių suteikimu bei išvykimu iš darbo dėl kitų priežasčių, privalo suderinti su Savivaldybės meru ar jo įgaliotu asmeniu;

4.27. teikia savo ir ligoninės veiklos metines ataskaitas Savivaldybės merui;

4.28. direktorius atskaitingas Savivaldybės merui.

5. Direktorius negali dirbti kito darbo nesuderinęs su Savivaldybės meru arba jo įgaliotu asmeniu.

6. Direktorius privalo nusišalinti nuo visų veiksmų, jei jie gali sukelti interesų konfliktą — apie nusišalinimą pranešti raštu Savivaldybės merui.

III.DOKUMENTŲ PATEIKIMAS

7 . Pretendentai privalo pateikti:

7.1. prašymą leisti dalyvauti konkurse, nurodęs, kokiu būdu – raštu ar elektroniniu paštu – informuoti pretendentą apie atitiktį Kvalifikaciniams reikalavimams;

7.2. asmens tapatybę, išsilavinimą patvirtinančius dokumentus bei dokumentą , įrodantį, kad turite ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį bei dokumentų kopijas;

7.3. gyvenimo aprašymą;

7.4. užpildytą pretendento anketą (1priedas);

7.5. papildomą kompetenciją  įrodančius dokumentus ir jų kopijas;

7.6. savo, kaip ligoninės vadovo,  5 metų veiklos programą;

7.7. darbo patirtį (stažą) patvirtinančius dokumentus ir šių dokumentų kopijas;

7.8.  privačių interesų deklaraciją.

8. Pretendentas gali pateikti dokumentus asmeniškai arba siųsti registruotu laišku Konkurso skelbime nurodytu adresu.

Dokumentai priimami dokumentai priimami 14 kalendorinių dienų nuo konkurso paskelbimo Valstybės tarnybos departamento interneto tinklalapyje www.vtd.lt.

Kontaktiniai duomenys išsamesnei informacijai:

Žemaitės g. 14, Telšiai, Telšių rajono savivaldybės administracijos Teisės ir administravimo skyrius, tel. 8 444 56190, el. paštas: ilma.gintaliene@telsiai.lt.

 

Savivaldybės meras                                                                                    Petras Kuizinas

]]>
3736 Thu, 13 September 2018 05:09:50
Ligonines Priėmimo skyriuje — nauja Būtinosios pagalbos teikimo tvarka Jei suskaudo dantį, įsipyko galvos skausmas, užkankino nemiga ar po mėnesį užsitęsusio nugaros skausmo staiga šis įgriso ir šovė galvon mintis nuvažiuoti į ligonines priimamąjį, medikai tokius pacientus perspėja — jie gali būti nukreipiami pas šeimos gydytoją, o užsimaniusiems būtinai čia ir dabar gauti medicinos paslaugas — dar ir pareikalauta už jas susimokėti...

Lina Dijokienė


Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus duris pravedantys pacientai visada tikisi greito, kokybiško ir paslaugaus sveikatos paslaugų suteikimo. Tačiau čia plušantys medikai turi naujienų: ne visada sunegalavusieji gali tikėtis jų sulaukti. Be to, gali atsitikti, jog už suteiktas paslaugas bus išrašyta ir sąskaita. Kad būtų išvengta nesusipratimų ar nemalonių konfliktų, Regioninės Telšių ligoninės atstovai — Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė, šios ligoninės medicinos auditorius Paulius Rumbutis bei Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėj a Giedrė Girdvainytė— surengtoje spaudos konferencijoje žiniasklaidai pristatė nuo liepos 1 d. įsigaliojusius LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintus pokyčius, kaip ir kam teikiama būtinoji pagalba.


Pagalbos mastai ir kategorijos
Ligoninės medicinos auditorius P.Rumbutis pristatė savo paruoštą Būtinosios medicinos pagalbos teikimo tvarką. Jis sakė, kad tokia tvarka jau egzistuoja nuo 2004 m., tačiau, keičiantis sveikatos apsaugos ministrams, yra kaskart keičiama ir tobulinama. Paskutinis pakeitimas, pasirašytas 2018 m. gegužės 23 d., pradėjo galioti nuo liepos 1 d. „Mes šią tvarką esame pasitvirtinę kaip kokybės sistemos procedūrą. Šia procedūra apibrėžta būtinosios pagalbos teikimo tvarka mūsų įstaigoje. Pasitaiko, jog kai kurie piliečiai, nežinodami šių pokyčių, reiškia nepasitenkinimą. Žinotina, kad būtinoji medicinos pagalba — tai pirmoji ir skubi medicininė pagalba, teikiama, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba gali kilti reali grėsmė paciento sveikatai, nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką. Iš esmės tą pirmąją medicinos pagalbą turi mokėti teikti visi žmonės, ypač medikai. Mūsų tvarkoje pažymėta, kad bet kuris ligoninės darbuotoj as turi mokėti atlikti dirbtinį kvėpavimą, išorinį širdies masažą, gaivinti netekusius sąmonės, užspringusius, skenduolius, pakaruoklius, ištiktus šoko, perkaitusius, ištiktus saulės smūgio ir pan., sustabdyti kraujavimą, tvarstyti, numalšinti skausmą, imobilizuoti pažeistą sritį. Tai yra pirmosios pagalbos pagrindiniai principai. Skubi medicinos pagalba — tai pagalba, kurią teikia gydytojas ar gydytojas kartu su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais (slaugytojais, paramedikais). Ši pagalba teikiama nedelsiant arba neatidėliotinai, atsižvelgiant į atvykusiojo paciento būklę. Skubi pagalba yra teikiama pagal keturias kategorijas: nedelsiant; labai skubiai (pacientui skubi pagalba turi būti pradėta teikti ne vėliau kaip per 10 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą); skubiai (ne vėliau kaip per 30 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą) ir standartinė — ne vėliau kaip per 60 min. nuo atvykimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Būtinosios pagalbos apimtį ir kategorijas nustato pacientą apžiūrėjęs gydytojas. Kai Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje yra keli pacientai, pagalba teikiama, atsižvelgiant į nustatytą kategoriją“,— informavo medicinos auditorius, pabrėžęs, jog būtinoji pagalba teikiama nemokamai visiems nuolatiniams šalies gyventojams, neatsižvelgiant į jų draustumą, laikinai šalyje gyvenantiems ir teisėtai dirbantiems užsieniečiams, Europos Sąjungos šalių piliečiams, laikinai viešintiems mūsų šalyje, pateikus jų draustumą liudijančius dokumentus (galiojančią E-kortelę arba vieną iš E formos (E 111, E 106, E 121) pažymų). Ir būtinai— asmens dokumentą. Užsieniečiams, ne ES šalių piliečiams, laikinai viešintiems mūsų šalyje, būtinosios pagalbos paslaugos yra mokamos.



Paslaugos gali būti ir mokamos
P.Rumbutis pabrėžė, kad gydytojui nustačius, jog paciento, atvykusio be siuntimo, būklė neatitinka
būtinosios pagalbos kriterijų, sveikatos priežiūros paslaugos yra mokamos. Už šias paslaugas turės susimokėti arba pats pacientas, arba pirminės sveikatos priežiūros įstaiga, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Medicinos auditorius informavo, jog nuo šiol yra išskirti atskirai vaikų ir suaugusiųjų skubiosios medicinos pagalbos mastai. Kaip pavyzdį, kada nedelsiant teikiama pagalba, gydytojas paminėjo atvejus, kai sutrinka kvėpavimas, labai gausus kraujavimas, nesustojantys traukuliai, sutrikusi paciento sąmonė ir pan. Labai skubiai pagalba teikiama, kai pacientas jaučia labai stiprų (9-10 balų) skausmą, gausus kraujavimas, ūmus širdies ritmo sutrikimas, labai aukšta temperatūra ir pan.

Pacientų srautas nemažėja
„Daktaras P.Rumbutis pristatė teoriją, kuria vadovaujamės, teikdami pagalbą, kaip turime dirbti. O Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja pristatys praktiką, kaip yra iš tikrųjų, koks šio skyriaus kasdienis gyvenimas. Manau, kad rajono gyventojams tai bus ir įdomu, ir svarbu žinoti“,— sakė J.Seiliuvienė. Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja G. Girdvainytė pastebėjo, jog besikreipiančiųjų į jos vadovaujamą skyrių skaičius nemažėja. Nuo metų pradžios suskaičiuota 6790 ambulatorinių ligonių, o paguldytų į ligoninę — 3782. „Pastaruoju metu pastebime tendenciją: karšta, žmonės vartoja mažai skysčių, truputį pasvaigo galva, širdis smarkiau suplakė ir žmogus eina į ligoninės priimamąjį. Toks pacientas pas šeimos daktarą nenori eiti, nes atostogų metas. Pyksta, sako: „Kas mane ten pažiūrės? Kodėl jūs negalit?“. Tenka vesti prie skelbimų lentos, prie langelio priklijuotų raštų, sakyti, jog skaitytų, susipažintų. Deja, kartais žmonės nenori nė girdėti — priekaištauja, jog anksčiau kitaip buvę.

Konfliktų išvengti kartais nepavyksta. O juk visos įstaigos dirba pagal nustatytas tvarkas. Ir mes privalome jų laikytis“,— kalbėjo G.Girdvainytė, pastebėjusi, jog, deja, žmonės nelabai skiria, kas yra būtinoji pagalba, kas yra skubi pagalba, o kas yra ateiti šiaip pasitikrinti ar pasikalbėti. Kita vertus, Telšių rajono gyventojus jų šeimos gydytojai turėtų informuoti, kur jiems kreiptis pagalbos, kai šeimos gydytojas nedirbs . Retas pacientas, pasak medikės, atsineša siuntimą, tinkamai užpildytus dokumentus.


Greitoji — tai ne žalia šviesa
„Įsitikinimas, jog atvažiavai su greitosios medicinos pagalbos automobiliu ir tau žalia šviesa, tikrai negalioja. Kartais greitosios ekipažai, matyt, vengdami konfliktų, tokius žmones čia veža. Deja, šiais laikais yra taip: „Kas daugiau rėkia, tas daugiau pasiekia“. Gaila, kad nustatytos tvarkos kai kurie ligoniai nenori laikytis. Suprantama, sudėtingas laikotarpis — šeimos gydytojų atostogų metas, tačiau būtina suprasti, jog ir pas mus yra atostogaujančių darbuotojų“,— supratingumo iš ligonių tikėjosi Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja. Ji akcentavo, kad žmonės turi žinoti, jog, jei šeimos gydytojas paskyrė gydymą, tos lašelinės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje nėra lašinamos — šeimos gydytojai turi savo procedūrinius kabinetus, ten ir reikia kreiptis. „Mes — ne poliklinika. Pas mus atvykti su savo vaistais ir reikalauti susilašinti negalima. Mes tokios paslaugos neteikiame“,—pabrėžė gydytoja. G.Girdvainytė akcentavo, kad užsieniečiams, išsideklaravusiems iš Lietuvos, visos paslaugos yra mokamos, nesvarbu, kad vardas ar pavardė lietuviška.

Pirmiausia — pas šeimos gydytoją
J.Seiliuvienė, apibendrindama problemą, pabrėžė: „Atkreiptinas dėmesys, kad kiekvienas Telšių rajono gyventojas turi savo šeimos gydytoją. Dėl bet kurių problemųjis pirmiausia turi eiti pas savo šeimos daktarą. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus misija—teikti būtinąją medicinos pagalbą ir planinę pagalbą žmonėms, kurie atvyksta su šeimos gydytojų siuntimais. Greitosios atvežimas—tai dar nėra rodiklis, kad būtinoji pagalba reikalinga. Kartais žmonės, deja, piktnaudžiauja greitosios medicinos pagalbos paslauga, ją naudoja kaip nemokamą taksi. Dabar, pavyzdžiui, labai padažnėjo besikreipiančių dėl nemigos, psichiatrų išrašomų vaistų — atvažiuoja, nes nebeturi vaistų ar skundžiasi, jog jau kelinta para neužmiegantys. Tegul žmonės nepyksta, tačiau čia, Priėmimo skyriuje, jie gaus tikrai ne visas paslaugas, kokių užsimanys“.
Direktorės pavaduotoja pabrėžė, jog Regioninė Telšių ligoninė yra sudariusi sutartis su pirminiais sveikatos priežiūros centrais, tačiau darbo dienomis ir šeštadieniais, iki pietų, kai tie centrai dirba, tokie pacientai yra siunčiami atgal.

„Žmonės tegul nepyksta, bet tų centrų darbo laiku žmonės privalo pirmiausia kreiptis ten. Tik jei gydytojas nustato, jog būtina kreiptis į ligoninę, tada gali atvykti pas mus. Skundžiasi: „O, išvarė iš Priėmimo“. Mes ne išvarome, o prašome laikytis nustatytos tvarkos. Mes turime dirbti pagal savo tvarką, piliečiai turi nepiktnaudžiauti priėmimu. Pasitaiko, kad net paatvirauja: pas šeimos gydytoją eilės, pas šeimos gydytoją nepadarys tyrimų, o čia ir rentgeną padarys, ir lašelinę sulašins, ir visi specialistai sulėkę pažiūrės. Neurologus kviečiame, chirurgus kviečiame, traumatologus kviečiame—tiesiog pilnas servizas“,— kiek ironizuodama kalbėjo J. Seiliuvienė, pabrėždama, jog taip būti negali, nes ligoninės priėmimo skyriuje teikiama paslauga — brangi paslauga.


Nevengia piktnaudžiauti
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja stebėjosi, jog kartais atvyksta ligoniai, kurie skundžiasi menkais negalavimais: nulaužtu nagu, menku įsibrėžimu ar vos pusvalandį pakilusia temperatūra. „Yra keli kritiniai laikai: tai penkta valanda vakaro, sekmadienio vakaras ir paryčiai: 6-7 valanda ryto, kai sulaukiama daugiausiai tokių ligonių. Būna, kad atvyksta po darbo, nes dieną dirbo ir negalėjo nueiti pas šeimos gydytoją, sekmadienio vakarą kreipiamasi, kad nereikėtų vargintis pirmadienį eilėje pas šeimos gydytoją. Tie žmonės, kurie serga po tris-penkias paras, paklausti, kodėl anksčiau nesikreipė pas savo šeimos gydytoją, net nustemba, kai jų apie tai paklausi. Tiesiog pagalvojęs, jog jam reikia pasitikrinti, o šeimos daktaro nenori trukdyti, tai ir atvažiavęs į ligoninės priimamąjį“,— apie savo darbo specifiką papasakojo G.Girdvainytė.
Ją papildė P.Rumbutis: „Pagrindinė problema, jog taip susidaro nemažas srautas tokių pacientų. Jei per savaitgalį kreipiasi 20-30 ambulatorinių ligonių, tai, patys suprantate, gali nukentėti tie, kuriems būtinai reikia skubios pagalbos. Tas, kam labai blogai, patikėkite, guli ramiai ir kantriai laukia, nes jis jau nepajėgia šaukti“. Priėmimo- skubios pagalbos skyriaus vedėja priminė, jog ligoninė—vieša įstaiga ir vieša vieta, joje filmuojama, todėl visiems triukšmadariams yra kviečiama policija ir fiksuojamas viešosios tvarkos pažeidimas. „Juk nuėję į banką piliečiai paprastai nesikeikia ir nesiunčia darbuotojų, o čia visko pasitaiko. Mes nesame nusiteikę su įžeidinėjimais taikstytis“,— sakė gydytoja.
Jai antrino ir direktorės pavaduotoja medicinai, teigdama, jog žmogus pirmiausia turi gerbti save, tausoti savo sveikatą ir gerbti tuos žmones, kurie jam padeda sveikatą prižiūrėti. Ji apgailestavo, kad, deja, medikai, dažnai tos pagarbos pasigenda. „Žmonės, matyt, nevertina to, ką gauna nemokamai. Kai pasakai, kad štai už šią paslaugą jums teks susimokėti, ko tik neišgirstame: ir bjauriausių keiksmų, ir grasinimų, ir pareiškimų — esą jis mokesčių mokėtojas, yra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir kad sveikatos priežiūros paslaugos privalo būti nemokamos. Tačiau tvarka yra tokia: esi mokesčių mokėtojas ar ne, bet jei nori paslaugos, kuri nėra būtinoji pagalba, būk malonus, susimokėk. Žodžiu, kiek ateis ligonių pas mus per Priėmimo skyriaus duris, tiek mes pažiūrėsim, bet tegul nenustemba, kad vieną paguldysime, kitam galbūt teks apsimokėti, o trečią paprašysime išeiti pas šeimos daktarą, visiems bus paaiškinta, kodėl taip ir ne kitaip“,— pokalbį apibendrino J. Seiliuvienė, pasidžiaugusi, jog pamažu žmonės tampa supratingesni ir tolerantiškesni.

]]>
3679 Thu, 16 August 2018 09:08:38
Mes labai mylime Lietuvą! „Mes labai mylime Lietuvą!“ — toks šių metų šūkis Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečio proga skambėjo VšĮ Regioninės Telšių ligoninės darbuotojų lūpose, šiems minint savo profesinę darbo šventę.

Lina Dijokienė

Gausiai Žemaitijos kaimo muziejuje paminėti savo profesinės šventės susirinkę VšĮ Regioninės Telšių ligoninės darbuotojai iš pradžių susikaupė maldai. Ūkininko sodybos kieme, priešais žemaitiškąjį koplytstulpį, Telšių miesto Garbės pilietis, prelatas Juozas Šiurys kartu su kolegomis aukojo šv. Mišias, melsdamiesi už medicinos darbuotojus, jų sunkų, atsakingą, ypatingo susikaupimo, meilės ir pasiaukojimo artimam ir kenčiančiam kupiną darbą.

Su Dievo palaiminimu
Po šv. Mišių prelatas J.Šiurys dėkojo ligoninės vadovybei, džiaugėsi, kad ligoninės direktorės pavaduotoja įsijungė į ligoninės choro veiklą. „Mes, žemaičiai, turime visai Lietuvai duoti impulsą, kaip reikia švęsti šventes. Iš tikrųjų Dievo garbė pirmiausia, o visa kita — bus pridėta. Juk ne veltui sakoma: „Jeigu Dievas yra pirmoje vietoje, visi kiti dalykai randa savas vietas“,— dėkodamas už jo idėjos šventę pradėti malda palaikymą kalbėjo J.Šiurys.


Jovita Seiliuvienė, VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja, pasinaudodama proga, padėkojo visiems medikams, visos ligoninės darbuotojams už susikaupimą ir dalyvavimą šventosiose mišiose. „Mes pirmą kartą medikų šventę švenčiame šitaip, čia prelato iniciatyva. Dėkojame Jums, prelate, dėkojame Jūsų kolegoms kunigams. Tai, ką jutome šiandien, tai yra neapsakoma, tai ne žodžiais nusakoma, tai širdimi išgyventa. Ačiū Jums, kad suprantate ir palaikote medikus. Mes visą laiką gydome ne tik fizinį kūną, bet ir dvasią“,— kalbėjo direktorės pavaduotoja, pasidžiaugusi, jog kvietimo atvykti į šventę neatsisakė ir Telšių rajono valdžia. Jų dalyvavimas šventėje, pasak J.Seiliuvienės, geriausias įrodymas, jog medikų problemos jiems nesvetimos, jog medikai jiems rūpi.

Sveikinimai ir palinkėjimai
Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, įteikdamas šakotį šventiniam medikų stalui ir palinkėdamas draugiškai juo pasidalinti, pasidžiaugė medicinos darbuotojų iniciatyva bendrauti, pabūti būryje, pasidžiaugti vienas kito draugija.
Mero pavaduotojas Kęstutis Gusarovas dėkojo už Telšių rajono gyventojų sveikatos saugojimą, linkėjo, kad sunkus ir atsakingas kasdienis medicinos darbuotojų darbas nebūtų našta. „Tegul lieka jums daug jėgų. Patys būkite sveiki ir energingi, gydykite ne tik kūną, bet ir sielą, ne tik vaistais, bet ir geru žodžiu. Būkite geros, linksmos nuotaikos, su šypsena švęskite“,— linkėjo vicemeras.
Telšių rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas pasveikino medikus su jų profesine švente, tradiciškai telšiškių nukeliama į vasaros pradžią, linkėjo geros nuotaikos ir linksmo pasibuvimo. „Žiūrėkite ir savos sveikatos, ne tik rūpinkitės mūsų sveikata“,— linkėjo Administracijos direktorius.


LR Seimo nario Valentino Bukausko sveikinimus medikų bendruomenei perdavė jo patarėja, Telšių rajono savivaldybės tarybos narė Laima Jurytė-Zakarauskienė. „Ačiū Jums visiems už darbus, kuriuos darote, ačiū už pastangas ir ištvermę. Esu įsitikinusi, jog sveikata privalo būti vienas iš valstybės prioritetų. Sveikinu Jus Medicinos darbuotojų dienos proga“,— linkėdama sėkmės ir profesinėje veikloje, ir asmeniniuose gyvenimuose, kalbėjo L.Jurytė-Zakarauskienė.
Kolegas — medicinos darbuotojus — pasveikino Telšių rajono savivaldybės tarybos Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto pirmininkė, gydytoja Stefa Naujokienė bei šio komiteto narė, gydytoja Irena Skernevičiūtė.

Išradingai ir nuotaikingai
Kaip ir kasmet, VšĮ Regioninės Telšių ligoninės darbuotojai profesinę šventę minėjo itin išradingai ir nuotaikingai. Su šūkiu „Mes labai mylim Lietuvą“ medikai atskleidė daugybę savo talentų. Šventės programa buvo sumanyta taip, kad įvairių ligoninės skyrių darbuotojai kaip įmanydami pasistengtų parodyti, kaip ir kodėl myli savo šalį. Čia žaižaravo kūrybinga išmonė, o meniniai pasirodymai (dainos, šokiai, skanduotės, eilėraščių deklamavimas, trumpametražio filmo sukūrimas, vaidinimai ir kt.), geltona, žalia, raudona spalvomis papuošti vaišių stalai, tautinė atributika, plevenanti šventės dalyvių rankose, kūrė tautiškumo ir bendruomeniškumo dvasią. Šventėje iš viso buvo 16 skyrių pasirodymų, nustebinusių įdomiais ir išradingais sprendimais. Nors ir nelengva buvo nuspręsti, kas pasirodė geriausiai, vis dėlto išrinkti ir apdovanoti keturi kūrybingiausi skyrių pasirodymai. Pirmoji vieta atiteko Reabilitacijos skyriui. Antrąja vieta pasidalijo Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius kartu su Konsultacinės poliklinikos skyriumi, na, o trečioji vieta paskirta Neurologijos skyriui. Šventėje pagerbti ligoninei nusipelnę darbuotojai. Padėkos raštai įteikti gydytojams S.Kakčiui, E.Jarašūnienei, A.Storpirštienei, S.Matulaičiui ir vyr. slaugytojoms N.Raišutienei, L.Kumžienei, D.Šiuškutei, A.Kontvainienei, I.Gumuliauskienei.


]]>
3632 Tue, 03 July 2018 01:07:22
Kai šalia yra slaugytoja, pacientui – ramu Gegužės 18 dieną į Nevarėnų kultūros centrą paminėti Tarptautinės slaugytojų dienos rinkosi Regioninės Telšių ligoninės, Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro ir Mažeikių gydymo įstaigų slaugytojos. Profesinės šventės proga medicinos darbuotojoms skambėjo nuoširdūs sveikinimai, išsakyti jautrūs padėkos žodžiai, kuriuos vainikavo muzikiniai kūriniai.

Aurelija SERVIENĖ


Slaugytojos
Kaip ir kiekvienas žodis, taip ir žodis slaugytoja turi paaiškinimą – prisilietimas prie žmogaus, supratimas, artumas, atjauta, pagarba.
Kiekvieną kartą, kiekvieną minutę, kiekvieną sekundę ramu, kai Naujagimių skyriaus slaugytojos šalia. Kai naują gyvybę reikia atiduoti į saugias mamos ar tvirtas tėčio rankas, ramu, kai Vaikų slaugytoja šalia. Priėmimo skyriuje dirbančios slaugytojos pacientų baimę, nežinomybę keičia į pagalbą ir nusiraminimą. Konsultacinės poliklinikos slaugytojos savo širdimi sugeba pamatyti tai, ko kiti nemato akimis. Terapinio skyriaus slaugytojos šalia, kai reikia įveikti daugybę bėdų, jos rodo savo sumanumą ir išmintį. Chirurginio skyriaus slaugytojos be žodžių supranta skausmą ir randa žodį, kuris gali jį numalšinti. Fizinės reabilitacijos ir fizinės medicinos reabilitacijos slaugytojos tiesia pagalbos ranką, gražina sveikatą. Operacinių slaugytojos akimis suteikia pacientui viltį. Intensyvios terapijos slaugytojos šalia, kai tirpsta riba tarp gyventi ir buvom. Tokia ir yra slaugytojos profesijos esmė.
Regioninėje Telšių regioninėje ligoninėje ir Konsultacinėje poliklinikoje šiandien dirba 198 slaugytojos. Tarp jų daug atsidavusių, pareigingų ilgamečių darbuotojų: bendrosios praktikos slaugytoja Irena Varanavičienė (dirba 46 m.), vyr. slaugytoja Birutė Kiburienė (dirba 45 m.), bendrosios praktikos slaugytoja Elena Bagdonienė (dirba 42 m.), anestezijos slaugytoja Elvyra Lekavičienė (dirba 43 m.), bendrosios praktikos slaugytoja Vlada Arlauskienė (dirba 42 m.), vyr. slaugytoja Janina Zmailienė (dirba 44 m.), fizinės medicinos ir reabilitacijos slaugytoja Ona Mikuckienė (dirba 40 m.).

Profesinės šventės paminėjimas
Profesinės šventės proga koleges, atvykusias į Nevarėnus, pasveikino Lietuvos slaugos specialistų organizacijos, Regioninės Telšių ligoninės pirminės grupės pirmininkė Renata Damunskienė. „Išgirdau tokį gražų pavadinimą „širdukai“. Pasirodo mes ir esame „širdukai“ ir išlikime „širdukais“ toliau“, – sakė R. Damunskienė. Moteris dėkojo Nevarėnų bendruomenei, šiltai priėmusiai medicinos darbuotojus.
Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Birutė Zavadskienė ragino slaugytojas turėti vilties: „Esame viltimi atpirkti, – sakė Apaštalas Paulius. Viltis mums yra dovanota veltui, tik ją turime turėti savyje. Jei neturėtume vilties, argi galėtume būti slaugytojos? Pačios turime turėti jos tiek daug, kad galėtume jos duoti ir kitiems. Su viltimi išleisti pacientą iš palatos namo, su viltimi išleisti Anapilin... Kiekvieną akimirką turime turėti vilties, neturėdami vilties mes esame tuštuma. Tas kolektyvas, kuris turi daug vilties ir ją puoselėja, yra tvirtas ir nepalaužiamas. Aš visada jums linkiu turėti vilties, tada ir atlyginimai bus verti pagarbos. Myliu jus, gerbiu jus, dėkoju už pasiaukojantį darbą, už kiekvieną šypseną, kurią sutinku ligoninės koridoriuose.“
Sėkmės darbuose palinkėjo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Telšių skyriaus direktorė Daiva Jomantienė. Būti laimingomis ragino VšĮ Telšių rajono pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vyr. slaugos administratorė Valerija Jonušienė. Prie sveikinimų prisidėjo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos Telšių PSPC pirminės grupės pirmininkė Vida Metrikienė.
Į Nevarėnus atvykusias slaugytojas šiltai priėmė ir gražius žodžius tarė Nevarėnų seniūnijos seniūnė Vilma Šakienė ir Nevarėnų kultūros centro direktorius Albinas Šmukšta.
Sveikinimo kalbas palydėjo muzikiniai kūriniai, kuriuos atliko Nevarėnų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Svaja“ (vad. Martynas Miliauskas) ir Nevarėnų kultūros centro kaimo kapela (vad. I. Lukošius).
Šventinis renginys tęsėsi Nevarėnų bažnyčioje, kur Mažeikių Savivaldybės kultūros centro Juozo Vaičkaus „Skrajojamasis“ mėgėjų teatras pristatė Karolio Voitylos bibliniais motyvais sukurtą dramą „Jobas“.

Telšių ir Mažeikių rajonų gydymo įstaigų slaugytojos mini profesinę šventę.

V. Metrikienė, V. Jonušienė, R. Damunskienė, R. Trusovienė

Slaugytojams koncertuoja Nevarėnų kultūros centro moterų vokalinis ansamblis „Svaja“.

Medicinos darbuotojas sveikina V. Šakienė ir A. Šmukšta.

Renginio vedėja Kristina Domeikienė

]]>
3548 Tue, 29 May 2018 08:05:45
Hemodializė suteikia žmogui galimybę gyventi Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus gyvavimas – neatsiejama gyvenimo dalis dvidešimčiai rajono gyventojų, sergančių lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Neretai Hemodializės skyriaus paslaugomis pasinaudoja ir į gimtinę atvykę emigrantai, jie stebisi modernia aparatūra, šiltu personalo bendravimu, o telefonu įamžinę akimirkas skyriuje, sako parvešią į Londoną ir parodysią, koks Lietuvoje aukštas medicinos paslaugų lygis.
Apie Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus darbą kalbamės su vedėja gydytoja Alina Šarkevičiene ir gydytoja Egle Baubliene.

Giedra AKAVICKIENĖ

Moderni medicininė įranga
Telšiuose Hemodializės skyrius įkurtas 2000 metais. Nuo pirmųjų skyriaus gyvavimo dienų jam vadovauja vedėja A. Šarkevičienė.
„Skyrius sėkmingai gyvuoja, ligoninės administracija sudaro visas sąlygas tobulėti darbuotojams, personalas važiuoja į įvairius kursus. Taip pat be galo svarbu, kad nuolat atnaujinama medicininė įranga, dirbame su naujausiais hemodializatoriais, kasmet procedūrų atlikimo sąlygos tik gerėja“, – optimistiškai nusiteikusi kalbėjo vedėja A. Šarkevičienė.
Neseniai Hemodializės skyrius gavo naują aparatą, nebereikia ligonių siųsti į Klaipėdą, Šiaulius atlikti tam tikrų procedūrų. Dabar tas medicinines paslaugas skyriaus darbuotojai gali suteikti vietoje.

Skyriaus darbą palengvina nefrologė
Kalbėdama apie personalą, A. Šarkevičienė negailėjo gražių atsiliepimų apie inkstų ligų gydytoją E. Baublienę, nuo 2016 metų rugpjūčio dirbančią skyriuje.
„Vietoje esantis nefrologas davė didžiulį indėlį ligoninei. Anksčiau iš Šiaulių į Telšius du kartus per mėnesį atvažiuodavo kita gydytoja, o dabar specialistą skyrius turi kiekvieną dieną. Be to, gydytoja nefrologė E. Baublienė turi daug pacientų ir poliklinikoje“, – sakė A. Šarkevičienė.
Ji teigė, kad skyriuje galima sukviesti konsiliumus, tai gerokai palengvina darbą. Anksčiau prireikus nefrologo konsultacijos, tekdavo siųsti ligonius į Klaipėdą arba laukti, kol į Telšius atvažiuos nefrologė iš Šiaulių.
Šiauliuose užaugusi, Kaune studijavusi E. Baublienė žemaičių kalbą jau perprato, puikiai supranta pacientus, bet pati kalbėti nesiryžta.
„Žinojau, kad Regioninė Telšių ligoninė seniai ieško gydytojo nefrologo ir ryžausi avantiūrai“, – juokavo gydytoja, iki tol net nebuvusi Telšių mieste. Dabar Eglė Žemaitijos sostinėje šaknis leidžia kartu su sutuoktiniu.

Kraujas valomas keturias valandas
Nefrologė E. Baubliene kalbėjo, kad į skyrių dėl hemodializės procedūros atvyksta nuolatiniai ligoniai. Tie, kuriems atsiranda galimybė transplantuoti inkstą, išleidžiami į naują gyvenimą. Jeigu nėra tokios galimybės, tuomet pacientai lieka skyriaus priežiūroje. Skyriuje yra atliekamos ambulatorinės dializės lėtiniams ligoniams, kuriems diagnozuotas galutinis inkstų nepakankamumas
Pasak vedėjos A. Šarkevičienės, pacientai į jų skyrių atvyksta tris kartus per savaitę hemodializės procedūros, kuri trunka keturias valandas.
„Pagal naujausias mokslo rekomendacijas hemodializės procedūros turėtų dažnėti, o jų trukmė ilgėti. Tuomet pacientų savijauta būtų geresnė.
Tačiau, anot gydytojos, dažnesnių apsilankymų nenori patys ligoniai. Be to, išaugtų dializių skaičius, reikėtų daugiau aparatų bei aptarnaujančio personalo.
Šiuo metu hemodializės skyriuje atliekamos dieną. Planuojama, kad ateityje bus atliekamos ir skubios hemodializės mūsų ligoninėje. Jaunėjant pacientų amžiui, atsiranda naktinės hemodializės galimybė, kad dienos metu ligoniai galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Liga nesirenka amžiaus
Inkstų ligos yra įgimtos, įgytos, kartais jas sukelia kitų ligų komplikacijos. Ši liga nesirenka amžiaus. Jauniausiam Telšiuose skyriaus pacientui – 22-eji, vyriausiam – 82-eji.
Medikės prisiminė, jog anksčiau skyriuje nuolat gydėsi ir aštuoniolikos, ir dvidešimties metų pacientai. Galima pasidžiaugti, jog sėkmingai atlikus inksto transplantaciją, jauni žmonės atsisveikino su šiuo skyriumi.
Skyriuje yra aštuonios lovos ir devyni aparatai. Kaip minėjo nefrologė E. Baublienė, procedūros atliekamos dviem pamainomis: pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – iš ryto ir po pietų, o ketvirtadienį, šeštadienį renkasi viena pacientų pamaina.

Svarbus medikų ir artimųjų rūpestis
Nors labai liūdna, tačiau kartais nutinka taip, kad po persodinimo operacijos pacientai sugrįžta atgal į skyrių. Taip nutinka, jeigu organizmas atmeta donoro inkstą. Vienam pacientui du kartus buvo transplantuotas inkstas, deja, liga buvo stipresnė, ir ligoniui vėl atliekama gyvybiškai svarbi hemodializė.
Daugelis nuo hemodializės priklausomų pacientų yra vyresnio amžiaus, jiems reikalinga priežiūra. Gydytojos E. Baublienės teigimu, namiškių indėlis didžiulis, tris kartus per savaitę išeiti iš darbo ir nuvežti, parvežti ligonį yra didelis darbas.
Labai svarbu, kad pacientus šiluma, nuoširdžiu rūpesčiu apgaubtų ne tik medikai, bet ir artimieji.
„Turime daug gražių pavyzdžių, kaip namiškiai slaugo artimuosius. Štai jaunas vyras su žmona sugeba suderinti darbą ir savo asmeninį gyvenimą, rūpinasi sunkiomis ligomis sergančiu broliu. Kitas pavyzdys – garbaus amžiaus vieniša moterimi pakaitomis rūpinasi dukterėčia ir sūnėnas. Galėtume vardinti be galo gerumo pavyzdžius“, – kalbėjo medikės.

Hemodializė gelbsti laukiant transplantacijos
Skyriuje dirba trys gydytojos, keturios slaugytojos ir viena vyresnioji slaugytoja.
„Slaugytojos kvalifikuotos, puikiai suvaldo bet kokią ekstremalią situaciją, yra imlios naujovėms, nuoširdžios, besirūpinančios mūsų skyriaus pacientais“, – teigė skyriaus vedėja A.Šarkevičienė.
Kol Telšiuose nebuvo Hemodializės skyriaus, ligoniai važiuodavo į Klaipėdą ar į Šiaulius.
Hemodializė suteikia žmogui galimybę gyventi, prisitaikyti. Kartais žmonės į tai reaguoja labai jautriai. Vedėja prisiminė jauną vyrą, auginusį pradinukus vaikučius. Atėjęs pacientas pabučiuodavo hemodializės aparatą, sakydamas, kad čia jo gyvenimas. Vyriškis svajojo, jog ateis ta diena, kai jam bus transplantuotas inkstas ir nebereikės atlikinėti hemodializės procedūrų.
„Svajonė išsipildė, šiandien to vyro vaikams jau daugiau kaip 20 metų, ateis laikas ir buvęs pacientas sulauks anūkų“, – sakė A.Šarkevičienė.

Pasikeitė visuomenės požiūris į donorystę
A.Šarkevičienė pasidžiaugė Lietuvoje pasikeitusiu visuomenės požiūriu į donorystę: „Vis dažniau artimieji paaukoja organus, kai žmogų ištinka smegenų mirtis ir nėra jokių šansų išgyventi. Aukodami organus, jie suteikia dviem hemodializuojamiems ligoniams gyvenimą, nes transplantuojamas vienas inkstas.“
Keičiantis visuomenės požiūriui, trumpėja donorų laukiančiųjų eilės: jeigu anksčiau inksto transplantacijos eilėje laukdavo daugiau nei 300 ligonių, tai dabar tik apie 150.
E. Baublienė teigė, kad dažnai pasitaiko, jog šeimos nariai paaukoja organus: mamos – vaikams, vyrai – žmonoms. Telšiuose mama sūnui padovanojo inkstą, sesuo – broliui.

Inkstų ligos – nebylios
Kaip suprasti, kad negaluoja inkstai? Pasak nefrologės E. Baublienės, dažniausiai jokių požymių nebūna, šeimos gydytojams atlikus inkstų funkcijos tyrimus, nustačius pablogėjusią inkstų funkciją, pacientai atsiunčiami į konsultaciją. Taip pat pacientus reikėtų nukreipti į nefrologo konsultaciją sergant padidėjusio kraujospūdžio liga, esant sunkiai koreguojamai arterinei hipertenzijai, cukriniu diabetu, tam tikromis sisteminėmis ligomis (podagra, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.), radus pakitimų šlapimo tyrime ar kamuojant šlapimo takų infekcijos požymiams.

]]>
3295 Mon, 12 February 2018 09:02:12
Naujas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius – atgaiva ligoniams ir jų artimiesiems Šių metų pradžioje VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje gyventojams duris atvėrė labai reikalingas ir ilgai lauktas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius. Jam vadovauti patikėta penkioliktus metus ligoninėje dirbančiai gydytojai Jovitai Vilkauskaitei.
Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Beruta Zavadskienė žurnalistams pristatė Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus naujai suburtą kolektyvą ir jų tikslus.

Giedra AKAVICKIENĖ

Moderni įranga palengvins personalo darbą
„Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus atidarymas – rajono žmonėms labai svarbi naujiena, nes anksčiau daugelis ligonių ir jų artimųjų norėdavo palaikomojo gydymo ir slaugos paslaugas gauti Telšiuose, tačiau buvo priversti važiuoti į tolimus Varnius. Rajonas senstantis, daugelio senolių vaikai, vaikaičiai gyvena užsienio šalyse, todėl neturi galimybės jų slaugyti“, – teigė ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai B. Zavadskienė.
Ji pasidžiaugė, kad naujasis skyrius suremontuotas valstybės investicinio projekto lėšomis. Įgyvendinant šį projektą, įsigytos skyriui labai reikalingos priemonės: funkcinės lovos; kintamo slėgio čiužiniai pragulų profilaktikai ir jų gydymui; slidūs čiužiniai, padedantys ligonius perkelti nuo vieno paviršiaus ant kito, taip pat pervilkti patalynę; reguliuojamo aukščio vonia; taip pat mobili vonia; vežimėliai maudyti ligoniams; keltuvas, kuriuo slaugytoja ligonį iš lovos iškelia, įkelia; basonų plovimo mašinos ir kt.
Po remonto naujame skyriuje kiekvienoje palatoje įrengtas tualetas, kriauklė, tačiau čia besigydantys pacientai be pagalbos neįstengia nueiti į tualetą.

Geriausias rodiklis – tai, kad pacientas neturi pragulų
Ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai B. Zavadskienė pasakojo, kad nejudantiems ligoniams suprastėja kraujotaka, imuninė sistema, dėl to atsiranda grėsmė atsirasti praguloms, jų išvengti slaugomiems pacientams padės specialūs čiužiniai.
Vyresnioji slaugytoja Inga Gumuliauskienė kalbėjo, kad darbe naudojama BIOPTRON poliarizuojančios šviesos terapijos lempa, kuri yra puiki pagalbinė priemonė pacientų žaizdoms gydyti.
„Geriausias personalo darbo įvertinimo rodiklis – tai, kad pacientas neturi pragulų“, – pabrėžė B. Zavadskienė.
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriaus vedėja J. Vilkauskaitė pridūrė, kad blogiausia, jog dalis pacientų iš namų atvažiuoja jau kankinami pragulų. Dėl bendros prastos ligonio būklės žaizdos sunkiai gyja.

Prietaisai vieni nedirba, reikia žmogaus rankų
Moderniai įrengtame Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje – ne tik ligoniams geresnės sąlygos, bet ir jais besirūpinančiam personalui. Štai basonų plovimo mašinos basonus išplauna, išdezinfekuoja ir išdžiovina. Anksčiau darbuotojai turėdavo mirkyti, plauti su šepečiais.
Ūkio reikalų tvarkytoja Sniega Žutautienė demonstravo keltuvų privalumus. Ant keltuvo užsideda specialus maišas, į kurį pasodini žmogų ir pakeli. Tai labai palengvina personalo darbą norint vežti ligonį maudytis ar pakeisti lovos patalynę.
Tačiau, kaip teigė ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai B. Zavadskienė, prietaisai vieni patys nedirba, reikia žmogaus rankų, šilumos, bendravimo, visada laukiami namiškiai, kad aplankytų ligonius.

Valstybės politika – plėsti slaugą
Skyriaus vedėja J. Vilkauskaitė kalbėjo, kad senstant visuomenei slaugos poreikis rajone, kaip ir visoje šalyje, labai stipriai didėja, todėl valstybės politika – didinti slaugos lovų skaičių, plėsti slaugą. Taip Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius atsirado Regioninėje Telšių ligoninėje. Tokie skyriai atidaromi visoje Lietuvoje.
Pasak J. Vilkauskaitės, skyriuje gali gydytis bet kuris Lietuvos pilietis, draustas socialiniu sveikatos draudimu, kuriam reikalinga slauga, bet nereikia aktyvaus gydymo. Skyriuje teikiami tik pagrindiniai medicininiai dalykai, atvykti turi jau medikų ištirtas žmogus, su aiškia diagnoze, kad būtų galima tęsti palaikomąjį gydymą.
Anksčiau slaugomi pacientai buvo guldomi į kitus ligoninės skyrius, kur buvo keletas lovų, tie, kurie galėjo, važiuodavo į VšĮ Varnių palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Jei nebūdavo kitos išeities, kartais tekdavo tokius ligonius guldyti į Vidaus ligų skyrių.

Įkurtos naujos darbo vietos
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje yra devynios palatos, o jose – 26 lovos. Formuojant naują skyrių, įsteigtos naujos darbo vietos. Šiuo metu skyriuje yra vedėjos etatas, 1 vyresnioji slaugytoja, 9 bendrosios praktikos slaugytojos, 12 slaugytojų padėjėjų, 2 valytojos, 1 ūkio reikalų tvarkytoja, 1 socialinė darbuotoja.
Vedėjos J. Vilkauskaitės teigimu, nuo vasario 5 d. darbą skyriuje pradės dar vienas gydytojas – Andrius Šilinskas. Tad skyriuje iš viso dirbs du gydytojai.
Kaip minėjo vedėja, vis dėlto didžiausias darbas Slaugos skyriuje tenka slaugytojoms ir jų padėjėjoms.
Palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuje slaugytojų darbo specifika nuo kitų skyrių skiriasi tuo, kad čia daugiau reikia slaugyti vietoj kituose skyriuose įprasto gydymo. Skyriuje mažiau naudojama medikamentų, o daugiau – slaugos priemonių.

Pacientai gali būti slaugomi 120 dienų per metus
Sausio 2 d. atidarytame naujame skyriuje pirmasis pacientas paguldytas sausio 8 d. Šiuo metu skyrius užpildytas apie 80 proc. Pacientų amžius – apie 80 metų.
Ligoniai, kuriems reikalingas palaikomasis gydymas ir slauga, skyriuje gali praleisti 120 dienų per metus iš karto arba dalimis. Nepagydomomis ligomis sergantieji, kuriems būtinas paliatyvus gydymas, ligoninėje gali gydytis neribotą laiką.
Tad sutikime, kad naujai įkurtas Palaikomojo gydymo ir slaugos skyrius – atgaiva ligonių namiškiams.
Ne paslaptis, kad artimieji pavargsta slaugydami sunkų ligonį namuose, o kartais ir patys suserga, tuomet išeitis – slaugą teikiantis skyrius.

]]>
3265 Wed, 31 January 2018 08:01:51
Regioninės Telšių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriuje operuojami ligoniai iš kitų miestų ir net valstybių VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriuje gydosi ne tik Telšių rajono gyventojai, bet ir pacientai iš Plungės, Mažeikių, Kelmės, Šiaulių, Skuodo, kitų šalies miestų ir net kitų valstybių. „Pas mus atvyksta ligoniai, patyrę traumas, ir dėl planinių operacijų. Regioninei Telšių ligoninei įsigijus modernų mobilų chirurginį rentgeno aparatą, tikimės, pacientų srautai dar labiau išaugs“, – teigė Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas Sigitas Kaktys.

Giedra AKAVICKIENĖ

Modernios technologijos

Regioninė Telšių ligoninė viešo konkurso būdu įsigijo naują mobilų chirurginį rentgeno aparatą su C lanku „Ziehm Vision“ (gamintojas: Ziehm Imaging, Vokietija). Naujasis aparatas pristatytas ir pradėtas
eksploatuoti.
Kaip teigė Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas S. Kaktys, naujasis pakeitė senąjį chirurginį rentgeno aparatą, kuris buvo naudojamas nuo 1998 metų ir yra susidėvėjęs bei technologiškai pasenęs.
Modernusis aparatas laikomas operacinėje. Su juo dirba radiologinės tarnybos technologai bei šiam darbui
apmokyti gydytojai.
Naujasis mobilus chirurginis aparatas ne tik pasižymi moderniausiomis vaizdo gavimo technologijomis, bet ir užtikrina didelį našumą bendrosios chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos srityse. Pasak pašnekovo, sistemą sudaro kompaktiškas C lankas ir monitorių vežimėlis su dviem 19 colių plokščiais monitoriais. Aukštos raiškos CCD kamera atpažįsta daugiau nei 4 000 pilkumo pustonių.
„Gautame skaitmeniniame vaizde galima atlikti manipuliacijas: vaizdo išdidinimą, sukiojimą bet kokiu kampu, įvairių skaitmeninių filtrų taikymą. Filtrai pasirenkami priklausomai nuo atliekamų procedūrų, šviesumo / tamsumo bei kontrasto koregavimo, kraštų paryškinimo. Objekto sekimo ir dozės kontrolės funkcija užtikrina aukštos kokybės vaizdų gavimą esant žemoms apšvitos dozėms tiek pacientui, tiek personalui“, – aiškino Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas S. Kaktys.

Brangus aparatas pagerins paslaugų kokybę

Gydytojas džiaugėsi, kad naujos įrangos technologinės galimybės ir funkcijos užtikrins maksimalią teikiamų paslaugų kokybę.
Nauja įranga pakankamai brangi – kainavo beveik 100 tūkst. eurų. Ji leis dabar atliekamas operacijas,
procedūras daryti žymiai tiksliau, padės trumpinti operacijų laiką, pritaikyti naujas gydymo metodikas. Tai – didelis technologinis žingsnis pirmyn. Atliekamus vaizdus bus galima duomenų bazėje išsaugoti ir skubiai perduoti į bet kurią kitą ligoninę.
Šitokio lygio įrangą šiuo metu naudoja labai nedaug Lietuvos regioninių ar rajoninių ligoninių.
Regioninėje Telšių ligoninėje vis daugiau ligonių gydosi iš aplinkinių savivaldybių. Anot S. Kakčio, neretai čia pargrįžta gydytis pacientai ir iš Klaipėdos, Šiaulių, net kitų valstybių.
„Neabejotinai nauja įranga dar labiau sustiprins trauką pas mus, stiprins įstaigos konkurencines savybes regione“, – įsitikinęs Regioninės Telšių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas S. Kaktys.

Ligoninė stiprina savo pozicijas

S. Kaktys kalbėjo, kad naujoji įranga skirta ortopedinėms-traumatologinėms ir chirurginėms operacijoms. Šis metodas sutaupo laiką operacijos metu, be to, saugus pacientui ir personalui.
„Anksčiau į operacinę ateidavo rentgeno laborantė su kasetėmis, nuotraukų negatyvais, atsiveždavo portatyvinį aparatą, darydavo nuotrauką, kurią veždavosi į laboratoriją, ten ryškindavo ir po kurio laiko atnešdavo chirurgui“, – senus laikus prisiminė  pašnekovas.
Pasak S. Kakčio, nuo 1998 metų skyrius turėjo modernesnę įrangą, tačiau po 19 metų aparatas tapo nebesaugus, be to, negalima kaupti informacijos, perduoti į tinklą. Įsigijus naująjį  aparatą, atsirado galimybė saugoti vaizdus.
Technologinė pažanga prisidės prie Regioninės Telšių ligoninės klestėjimo. „Džiaugiamės, kad turime galimybę konkurencinėje kovoje išlikti ir stiprinti savo pozicijas. Labai svarbu ne tik pačią ligoninę išsaugoti, bet ir tarnauti žmonėms, teikti medicininę pagalbą“, – kalbėjo Ortopedijos-traumatologijos skyriaus vedėjas.
S. Kaktys tvirtino, kad per porą metų ortopedijos bei traumatologijos srityse daug padaryta. Daug ligonių atkeliauja iš Plungės, nes ten neprotezuojami sąnariai. Telšiuose protezuojami kelio, klubo, pečių sąnariai.
Tai – sudėtingesnė operacija, kuriai reikia specialios įrangos. „Mes galime padaryti lygiai taip pat kaip ir universitetinėje ligoninėje. Stengiamės išlikti konkurencijoje ir tuo pačiu sudaryti geras sąlygas gyventojams“, – patikino gydytojas.

Nuolat semiasi žinių užsienyje

Ortopedas-traumatologas S. Kaktys nuolat kelia savo kvalifikaciją, gilina profesines žinias. Šiemet jis lankėsi Austrijoje, Vienoje, kur vyko Europos ortopedų federacijos kongresas. Jame dalyvavo 6 500 traumatologų, tačiau iš Lietuvos jų buvo tik apie 8.
Toks kongresas vyksta kiekvienais metais, tik kitoje vietoje. S. Kaktys į juos vyksta kasmet. Be to, stažavosi Vokietijoje, Štutgarto universitetinėje ligoninėje.
„Man labai svarbu, kokios yra tendencijos, kryptys. Lietuvoje ligonių srautai nėra dideli. Šiųmetiniame Europos ortopedų federacijos kongrese teko klausytis septynių universitetų atstovo, kuris surinko duomenis iš Šiaurės Amerikos, Europos, Indijos ir Australijos. Tokio kiekio duomenys surenkami į visumą ir teikiami pavyzdžiai. Tuomet gali suprasti, kad yra tvirta tendencija, žinai, kad tokie gydymo būdai yra geri“, – sakė S. Kaktys.
 
 

]]>
3108 Mon, 04 December 2017 10:12:43
Telšių ligoninėje pirmą kartą implantuotas naujoviškas peties sąnario endoprotezas VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Ortopedijos-Traumatologijos skyriuje pirmą kartą atlikta naujoviškos konstrukcijos peties endoprotezo operacija. Kaip pasidžiaugė skyriaus vedėjas Sigitas Kaktys, operacijos metu gerąja patirtimi dalijosi Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus gydytojas ortopedas-traumatologas Sigitas Ryliškis, su šiuo protezu dirbantis nuo 2013 metų.
Po operacijos S. Ryliškis kalbėjo, jog pasaulyje tai nėra naujas endoprotezas, o Lietuvoje vis dažniau naudojamas.

Giedra AKAVICKIENĖ


Protezavimo operacijos nemokamos

Telšių medicinos istorijoje ir tuo pačiu Regioninės Telšių ligoninės Ortopedijos-Traumatologijos skyriuje pirmą kartą pacientei implantuotas reversinis ARROW peties sąnario endoprotezas.
„Peties sąnariai nebėra naujiena, jų jau nemažai įdėta, tačiau tokios konstrukcijos, vadinamasis reversinis, atvirkštinis protezas, kada žasto galvutė įsistato į mentę, o pats protezas – į patį žastikaulį, tai yra naujiena“, – aiškino skyriaus vedėjas Sigitas Kaktys.
Pasak gydytojo, naujasis protezas patikimesnis, duoda geresnį rezultatą, didesnę judesių apimtį. Protezavimas trunka ilgiau, kadangi reikalingi labai dideli tikslumo parametrai.
Protezavimo operacijas apmoka Ligonių kasos, ligoniui nereikia nieko mokėti. Už papildomus medikamentus taip pat nereikia mokėti.

Pacientė nuo vasario laukė eilėje

Pirmojoje reversinio ARROW peties sąnario endoprotezo implantavimo operacijoje Telšiuose dalyvavo gydytojas ortopedas traumatologas S. Ryliškis iš Vilniaus.
„Džiaugiuosi, kad didelę patirtį su tokiais protezais turintis gydytojas sutiko atvažiuoti ir padėti kelionėje į sėkmingesnį gydymą. Mat pirmi kartai sudėtingi – nors teoriškai žinai, praktiškai vis tiek sunku, slypi tam tikri pavojai, rizika“, – kalbėjo S. Kaktys.
Regioninėje Telšių ligoninėje pradėjus taikyti pažangesnę technologiją, pirmąja paciente tapo 60 metų telšiškė, sirgusi penkerius metus.
Peties sąnario nejudrumu besiskundžianti pacientė operacijos eilėje laukė nuo šių metų vasario mėnesio, planine tvarka atsigulė į ligoninę ir buvo operuota. Operacija truko beveik tris valandas.

Po traumos sąnarys tapo nejudrus

„Prieš penkerius metus pacientė turėjo traumą, tai, matyt, buvo ligos pradžia, paskui keletą kartą išniro sąnarys, plyšo sąnario elementai, jungtys. Dėl nestabilumo išsivystė artrozė, pasižeidė sąnario kremzlė, audiniai sukaulėjo, atsirado išaugos. Sąnarys pasidarė nejudrus“, – pasakojo S. Kaktys.
Tokiu atveju pasirinkimo variantai du: arba gyventi su nejudančia ranka, arba ieškoti sprendimo, tai yra operuotis.
Vedėjo S. Kakčio teigimu, sąnario protezo implantavimo operacija yra saugi, žmogui nėra ko baimintis.

Rentgeno nuotraukos prireiks skrendant lėktuvu

Naujojo protezo didesnė dalis pagaminta iš metalo, jungiančios dalys – polietilenas, tam tikra plastinė medžiaga.
Protezavus sąnarį keliaujantiems lėktuvu pacientams gydytojas S. Kaktys rekomenduoja turėti rentgeno nuotrauką su asmens duomenimis. Tai apsaugos nuo galimų nesklandumų. O rentgeno nuotrauka visada padaroma po operacijos.
Kitą dieną po operacijos prasideda reabilitacija, pacientė judina ranką, per tris savaites turi atstatyti judesius.

Gydymo metodai tobulėja, ligonių daugėja

Iki šiol Regioninės Telšių ligoninės Ortopedijos-Traumatologijos skyriuje buvo protezuojama beveik 100 kelio ir klubo protezų per metus.
Skyriaus gydytojai pečių sąnarius protezuoja jau antrus metus. Dabar pradėti protezuoti naujos konstrukcijos pečių sąnariai.
„Plėtodami sąnarių protezavimą, žiūrime, kaip geriau galėtume pagelbėti rajono ir aplinkinių rajonų gyventojams. Gydymo metodai keičiasi, tobulėja, ligonių srautas taip pat didėja“, – kalbėjo Ortopedijos-Traumatologijos skyriaus vedėjas S. Kaktys.
Implantavę naujos konstrukcijos protezą, lapkričio viduryje su kolega gydytoju Klaudijumi Beinoravičiumi, kuris taip pat domisi protezavimu, Sigitas Kaktys vyks į stažuotę Paryžiuje, kur papildomai semsis žinių protezavimo srityje.


 

Traumatologai S.Ryliškis ir S.Kaktys

]]>
2992 Wed, 11 October 2017 09:10:51
Telšių ligoninę pasiekė Švedijos Savsjo komunos dovana Regioninė Telšių ligoninė sulaukė netikėtos dovanos iš Švedijos, Savsjo komunos, Eksjo ligoninės. Savanoris Anders Strange atgabeno greitosios medicinos pagalbos automobilį.

Giedra AKAVICKIENĖ


Dovanos įteikimo ceremonijoje dalyvavo Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė, jos pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė, Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas, kuris pakvietė svečią iš Švedijos apsilankyti Savivaldybėje.
Savanoris A. Strange – dažnas svečias Žemaitijos sostinėje. Pastarojo susitikimo metu jis žadėjo netrukus dar kartą atvykti su dovanomis ne tik į Regioninę Telšių ligoninę, bet ir į Telšių vaikų globos namus. Su vaikų globos įstaiga Savsjo komunos nariai draugauja jau penkiolika metų.
Tikimasi, kad iš Švedijos Lietuvą pasiekęs penkerių metų senumo „Volvo“ automobilis bus naudingas Telšių regiono žmonėms.
A. Strange teigimu, Eksjo ligoninė keitė greitosios medicinos pagalbos automobilius ir nusprendė vieną iš jų padovanoti Savsjo komunos partneriui – Telšių miestui.
Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja J. Seiliuvienė minėjo, kad įstaigos autoparke – trys greitosios medicinos pagalbos automobiliai, iš jų vieną senutėlį reikia nurašyti. Pacientus vežioja naujas iš Sveikatos apsaugos ministerijos gautas automobilis, o dabar pravers ir švedų dovanotas.
Pacientai ligoninės greitosios medicinos pagalbos automobiliu vežami tirti pagal planą. Tokioje kelionėje vyksta tik vairuotojas, medicininis personalas nelydi, todėl tokie automobiliai vadinami „neštuviniais“.

]]>
2949 Thu, 14 September 2017 04:09:23
Eglė Jarašūnienė: „Mano misija – sustyguoti gydytojų darbą, kad personalas būtų atsakingas ir šiuolaikiškai dirbtų“ Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius turi naują jaunatviškumu švytinčią ir energija trykštančią vedėją (priminsime, kad skyrius nuolatinio vedėjo neturėjo pusę metų, – red.). 39-erių metų Eglė Jarašūnienė, pradėjusi skyriui vadovauti dar šių metų balandžio pradžioje, jau turi ambicingų planų – taip sustyguoti skyriaus darbą, kad gimdyvės mielai rinktųsi mūsų ligoninę, o iš jos su naujagimiu ant rankų išeitų turėdamos tik geriausius atsiliepimus. „Telšių ligoninės kolektyvas ir administracija sutiko mane kaip ilgai lauktą svečią, jaučiuosi čia labai reikalinga“, – pokalbį optimistiškai pradėjo E. Jarašūnienė.

Giedra AKAVICKIENĖ


Domino gimimas, nėštumas, chirurgija

Į paskelbtą konkursą Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjos pareigoms eiti gydytoja E. Jarašūnienė atvyko dirbdama Mažeikių ligoninėje akušere-ginekologe ir dviejose privačiose gydymo įstaigose. Laimėjusi konkursą E. Jarašūnienė atsisakė darbo Mažeikių ligoninėje ir į darbą Telšiuose kasdien važinėja iš Mažeikių, kur gyvena su šeima.
Eglė gimė, užaugo, baigė mokyklą Suvalkijoje, Kybartų miestelyje. Tėvelis – veterinarijos gydytojas, mama – mokytoja. Vyresnė sesė užsiima verslu. Pati Eglė medicinos mokslus pasirinko, nes, kaip pabrėžė, visada rūpėjo gimimas, nėštumas, chirurgija.
Baigusi studijas Lietuvos sveikatos mokslų universitete, Akušerijos-ginekologijos rezidentūrą atliko pas profesorę Rūtą Nadišauskienę Kaune. „Iš profesorės išmokau, kaip reikia dirbti, vadovaujantis įrodymais, pagrįstais bei geros medicinos praktikos principais, bendromis standartizuotomis metodikomis. Kaip iš žmogaus, iš jos išmokau, kaip svarbu išlaikyti vidinę ramybę darbe, nuolat siekti žinių, tobulėti, išlaikyti pagarbą kolegai, pacientui“, – kalbėjo E. Jarašūnienė.

Daug ką pasakantys šilti pacienčių atsiliepimai

2011 metais baigusi rezidentūros studijas, E. Jarašūnienė pradėjo dirbti Mažeikių ligoninėje akušere-ginekologe. Taip pat dirbo konsultuojančia gydytoja keliose privačiose klinikose. Vienose iš jų liko dirbti ir toliau jau pradėjusi vadovauti Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyriui. „Negali taip staiga mesti visko“, – paaiškino gydytoja.
Kad Mažeikiuose gydytoja greitai tapo populiari ir mylima pacienčių, įrodo komentarai įvairiuose internetiniuose forumuose.
Jaunos mamytės rašo: „Labai maloni ginekologė. Kalba aiškiai ir lakoniškai. Jokių išvedžiojimų. Man ji patiko“; „Tikrai maloni gydytoja. Ir kaip žmogus labai rūpestingas ir geras“; „Buvau dar tik vieną kartą pas ją, bet likau labai patenkinta, tai labai džiaugiuosi gydytoja Egle“; „Gimdžiau pas ją. Labai gera gydytoja, švelni, rūpestinga. Visom rekomenduoju“; „Viską daro ir be padėkų, labai švelni“ ir panašiai.

Užduotis – kad kokybiškai dirbtų visas personalas

E. Jarašūnienės įsitikinimu, Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos ir ginekologijos skyrius turi visas galimybes gerai ir kokybiškai dirbti. Tai, pasak vedėjos, akivaizdžiai matyti: įranga šiuolaikinė, nieko netrūksta iš materialinių dalykų – nei įrangos, nei vaistų. Pacientų paslaugoms – naujas echoskopas. Palatos gerai įrengtos, pagimdžiusioms visi patogumai – vienutėse. Vedėja patikino, kad pacientės gauna pačius geriausius vaistus, pačioms nereikia nieko pirkti.
„Belieka užduotis pasiekti, kad kokybiškai dirbtų visas personalas. To labiausiai noriu“, – atskleidė naujoji vedėja. Skyriuje nuolat dirba keturi gydytojai, įskaitant ir vedėją.
„Viduriniosios grandies personalas dirba puikiai. Tačiau pacientai jaučia baimę ir nepasitikėjimą, nepatenkinti kai kurių gydytojų elgesiu, darbo kokybe. Mano misija – sustyguoti gydytojų darbą, kad personalas būtų atsakingas ir šiuolaikiškai dirbtų“, – teigė E. Jarašūnienė.
Vedėjos planuose – kad budinti gydytoja į Telšių ligoninę atvažiuotų dirbti iš Kauno.

Gimdant gali dalyvauti vienas gimdyvės artimasis

Kalbėdama apie gimdymus, E. Jarašūnienė pabrėžė, kad cezario pjūvio operacija atliekama tik esant indikacijoms – ne tik visoje Lietuvoje, bet ir pasaulyje – kai iškyla pavojus vaisiui ar gimdyvei ir nėra sąlygų skubiai užbaigti gimdymą natūraliais takais. Cezario pjūvio operacija atliekama gimdyvės pageidavimu tik privačiose klinikose. Moterims gydytoja rekomenduoja nebijoti gimdyti natūraliai. „Gimdant natūraliais takais, mažesnė komplikacijų rizika tiek mamai, tiek naujagimiui“, – aiškino medikė.
Jeigu gimdyvę kankina nepakeliamas skausmas, ilgai trunka varginantis gimdymas, tuomet galima epidūrinė nejautra.
Gimdant gali dalyvauti vienas asmuo – tai paprastai būna gimdyvės vyras, mama, sesuo. Jeigu artimieji nori, gali su būsima mamyte būti gimdykloje pasikeisdami.
Gimdyvės gali gimdyti visoje Lietuvoje nemokamai, todėl ne paslaptis, kad iki šiol dalis Telšių rajono gyventojų net neužsukdavo į Telšių skyrių, kitos apsilankydavo tik pasitikrinti, ar spės nuvažiuoti į Klaipėdą.
„Labai norėtųsi, kad atsirastų daugiau norinčių skyriuje gydytis, gimdyti, kad į didesnius miestus važiuotų tik tos pacientės, kurioms būtina. To ir sieksiu“, – sakė pašnekovė.

Ne viskas žmogaus valioje

Gydytoją darbe dažniausiai lydi džiugūs įvykiai – naujos gyvybės atsiradimas.
„Labai smagu, kai pavyksta išgelbėti mamą ir vaikelį esant vadinamiesiems „arti netekties“ atvejams – placentos atšokai, virkštelės iškritimui, tada bėga džiaugsmo ašaros“, – apie laimingas darbo akimirkas kalbėjo vedėja.
Tačiau medikei skaudu matyti nelaukiančias savo vaikelio mamas, kada nauja gyvybė joms yra tiesiog atsitiktinumas, nereikalingas rūpestis. Taip pat labai skaudu būna patyrus nesėkmę: kai dedi visas pastangas, bet išeitis bloga – tiesiog atsiduri žmonių likimo įvykyje ir suvoki, kad ne viskas žmogaus valioje.

Keturis vaikus auginanti šeima mėgsta keliauti

Pačios gydytojos šeima gausi – su vyru augina keturis vaikus: 18 metų sūnų, 16 metų dvynes ir 12 metų mažąją.
„Sutuoktinis baigęs veterinarijos studijas, dirba Šiaulių valstybinėje maisto ir veterinarinėje tarnyboje vyr. veterinarijos gydytoju-inspektoriumi. Jis mane labai palaiko, pataria kai kuriais klausimais, supranta, kokią atsakomybę prisiėmiau, ir perėmė didžiąją dalį buities rūpesčių. Vaikai mano važinėjimo į darbą kitame mieste nesureikšmina, juk tai nedidelis atstumas – didmiesčiuose dar ilgiau trunka nusigauti iki darbo“, – apie šeimą pasakojo E. Jarašūnienė.
Kalbėdama apie bendravimą, gydytoja pabrėžė, kad svarbu ne tik tai, kiek ilgai praleidi laiko su artimais žmonėmis, bet ir kiek savęs jiems atiduodi. Anot pašnekovės, gali ir per trumpesnį laiką parodyti ir leisti žmonėms pajusti, kokie jie mylimi ir tau svarbūs.
Po darbų Jarašūnai atsipalaiduoja daug vaikščiodami. „Turime šunį, todėl esame priversti išeiti kasdien“, – linksmai kalbėjo medikė.
E. Jarašūnienė atskleidė, jog jos šeima – muzikos, labiau klasikinės, mylėtoja: klauso koncertus namuose, o esant galimybei, nuvažiuoja pasiklausyti gyvai.
„Mėgstame keliauti. Jeigu kelionė po Europą, renkamės vykti savo automobiliu, susiplanuoti kelionę iš anksto, keliaudami neskubame, kad kuo labiau pažintume kitą šalį“, – sakė Eglė.

]]>
2750 Thu, 01 June 2017 08:06:10
Didinama slaugytojų pareiginė alga Atsižvelgiant į Regioninės Telšių ligoninės slaugos tarybos ir slaugytojų profesinės sąjungos argumentuotus prašymus, nuo 2017 m. birželio 1 d. VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktorės sprendimu 50 Eur. didinama slaugytojų pareiginė alga.

]]>
2717 Tue, 16 May 2017 04:05:53
Medicinos auditorius P. Rumbutis: „Žmonių norai ne visuomet atitinka ministerijos ir ligoninės tvarkas“ VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje funkcionuoja 179 lovos, kuriose pacientai yra gydomi ir slaugomi. Ligoninės administracija vykdo nuolatinę kontrolę dėl teikiamų paslaugų ir pacientų reikalavimų bei lūkesčių santykių. Grįžtamasis ryšys iš pacientų ligoninės administraciją pasiekia per įstaigoje atliekamas anonimines apklausas. Anketose užduodami klausimai padeda įvertinti pacientų pasitenkinimo lygį teikiamomis stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat anketose pacientai gali pateikti informaciją dėl galimos korupcinės veikos. Apklausų rezultatai analizuojami, aptariami darbuotojų susirinkimų metu, teikiamos priemonės siekiant pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išvengti korupcinių apraiškų.
Apie ligonių ir juos lydinčių asmenų nuotaikas, kartais nepagrįstus pageidavimus kalbamės su Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditoriumi Pauliumi Rumbučiu.

Giedra AKAVICKIENĖ

Ilgametė patirtis Telšių ligoninėje
Visų pirma P. Rumbutis pristatė savo darbo veiklą: auditorius rūpinasi ligoninės veikla, vykdo tvarkų, įstatymų veiklos priežiūrą, tiesiogiai yra pavaldus direktorei.
Telšių ligoninėje P. Rumbutis mediko karjerą pradėjo prieš 36-erius metus.
„Visą gyvenimą dirbu ligoninėje, 1981 metais pradėjau dirbti traumatologu, paskui tapau traumatologu-ortopedu, 1998 metais išėjau į Ligonių kasą, tačiau darbo ligoninėje nenutraukiau, budėdavau Traumatologijos skyriuje. 2,5 metų dirbau to skyriaus vedėju. Dabar kelias dienas per savaitę dirbu traumatologu poliklinikoje“, – pasakojo pašnekovas.
P. Rumbutis yra ne tik traumatologas, ligoninės medicinos auditorius, bet eina ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas. Pasak jo, pirmoji užduotis – vertinti reiškinius, susijusius su korupcija.

Apklausos atskleidžia korupcines apraiškas

Per 2016 metus nebuvo nė vieno oficialaus ar neoficialaus pranešimo ar skundo dėl korupcijos Regioninėje Telšių ligoninėje. P. Rumbutis paaiškino, kad korupcijos apraiškos gali būti ir dėl vieno ar kito medikamento pirkimo gydantis ligoninėje.
Siekiant išsiaiškinti, ar ligoninėje egzistuoja korupcinė veika, taip pat ar pacientai patenkinti teikiamomis stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, ligoninės skyriuose pernai atliktos dvi baigiančių gydymą pacientų anoniminės apklausos.
Pirmoji apklausa vyko 2016 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Analizei buvo pateikta 191 anketa. Atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad įstaigoje bendras galimos korupcijos apraiškų procentas lygus 8,4.
2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdytos apklausos metu užpildytos 148 anketos. Jų rezultatas – bendras galimos korupcijos apraiškų procentas siekė 2,2.
Ligoninės medicinos auditorius P. Rumbutis paaiškino, kad nepatenkinamas rezultatas laikomas tuo atveju, kai galimos korupcijos apraiškų procentas siekia 10 ir daugiau procentų.

Pacientas turi teisę žinoti

Kalbant apie tai, kad gydantis ligoninėje pacientų kartais prašoma patiems įsigyti medikamentų, P. Rumbutis teigė, jog šiuo metu ligoninė aprūpinta būtinajai pagalbai teikti reikalingomis priemonėmis ir pacientams būtinosios pagalbos vaistų bei priemonių pirkti nereikia.
„Gydytojas turi paaiškinti, kodėl pacientas turi nusipirkti medikamentą. Jeigu paaiškinimo nesulaukia, ligonis turi kreiptis į skyriaus vedėją. Jeigu ir tai nepadeda, tuomet – į ligoninės administraciją. Kartais užtenka situaciją išsiaiškinti žodžiu, telefono skambučiu, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų. Tuomet paimama paciento kortelė, studijuojama ligos istorija, paaiškinimai iš gydytojų“, – tvirtino P. Rumbutis.
Anoniminės apklausos pacientams dar tebėra naujiena, pasitaiko ir kuriozų – dažnai žmonės nesupranta, ko iš jų norima. Pavyzdžiui, pacientė, užuot atsakiusi į anketos klausimus, išreiškė padėką personalui.

Girti pacientai ieško priekabių

Nusiskundimų turintys pacientai rašo elektroninius laiškus. Didžiąją dalį laiškų ligoninės administracija gauna dėl Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus. „Tai susiję su keletu dalykų. Žmonių norai ne visuomet atitinka įstatymus arba nustatytas ministerijos, ligoninės tvarkas bei galimybes. Dažniausiai konfliktai kyla dėl nesusikalbėjimo ir bendravimo kultūros“, – pastebėjo medicinos auditorius P. Rumbutis.
Kaip medikas pripažino, pasitaiko, kad pacientai pasigenda elementarių dalykų: pasisveikinimo, pasidomėjimo, kuo žmogus skundžiasi.
„Manau, personalas atbunka dėl per didelių krūvių. Kaip budintis traumatologas, savaitgalio dieną pagalbą suteikdavau 22–24 pacientams, o paprastomis dienomis – 9–12. Ypač darbuotojus vargina neblaivūs pacientai. Nuo 22 val. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apie 80 proc. traumas patyrusių pacientų – neblaivūs. Medikams nuolat tenka bendrauti su girtais, priekabių ieškančiais pacientais ir jų artimaisiais. Po tokių pacientų apsilankymo, kreipiantis asmenims, kuriems reikalinga rimta medicininė pagalba, išdirgintas medicinos darbuotojas kartais gali netenkinti pacientų lūkesčių dėl bendravimo“, – darbine patirtimi dalijosi P. Rumbutis.

Pirmenybė – sunkios būklės pacientams ir vaikams

Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditorius P. Rumbutis kalbėjo, jog kai kurie atvykusieji į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių norėtų, kad visų pirma pagalba būtų suteikta išskirtinai jam pirmam. Todėl pašnekovas priminė, kad būtinoji pagalba susideda iš skubios ir pirminės pagalbos.
Personalas pacientus aptarnauja pagal tai, kam kokia pagalba reikalinga. Skubi pagalba, kai sunkus susirgimas, žmogui suteikiama ir tuo atveju, jeigu jis nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Jeigu Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje laukia keletas žmonių, gydytojas pradeda apžiūrėti sunkios būklės pacientus arba vaikus.
„Pavyzdžiui, greitoji medicinos pagalba atvežė vaiką su kirstine žaizda galvoje ir senjorą, kuriam lūžo koją. Gydytojas visų pirma pagalbą turi suteikti vaikui. Suprantama, senjoro giminės bus nepatenkinti. Nors gydytojas aiškins, jog padaryta kojos nuotrauka, reikia palaukti, artimiesiems atrodys, kad į jų artimąjį nekreipiamas dėmesys“, – iš praktikos dėstė P. Rumbutis.

Laukiančiam nerūpi, kad kitam sustojo širdis

Neretai lėtinėmis ligomis sergančių senjorų vaikai, norėdami patys pailsėti nuo tėvų priežiūros, bando juos laikinai paguldyti į ligoninę. Tai nėra priimtinas požiūris. Pasak gydytojo, Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti daugiau ambulatorinių, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų ir tik esant būtinybei guldyti žmogų į ligoninę.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, stebėjimo patalpoje, – šešios lovos, kur pacientai gali būti stebimi ir gydomi iki 24 valandų.
Atlikus tyrimus ir paaiškėjus, kad žmogui nereikalingas gydymas ligoninėje, neretai sulaukiama jo artimųjų audringos reakcijos.
Vis dėlto didžioji skundų dalis – kad reikėjo laukti, kol bus suteikta pagalba. Laukiančiam nerūpi, kad tuo metu personalas gelbėja iš avarijos sunkiai sužalotus žmones ar kažkam kitam sustojo širdis.
Anot P. Rumbučio, skubi pagalba teikiama nedelsiant, nes jeigu delsi – gali prarasti gyvybę.
„Sulaukiame skundų, kad tenka ilgai laukti pagalbos, tačiau ne visada pacientai teisūs. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso procedūra trunka 45 minutes“, – aiškino medicinos auditorius.
Vis dar pasitaiko bendravimo problemų. Anot P. Rumbučio, dėl nesusikalbėjimo žmonėms atrodo, kad specialiai vilkinama tikintis kažką gauti, nors iš tiesų tuo metu atliekami biocheminiai ar kiti kraujo tyrimai, kviečiami konsultantai ir kt.

Konfliktavusi moteris filmavo personalo darbą

Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditoriui P. Rumbučiui neseniai teko nagrinėti skundą dėl Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbo.
Istorija prasidėjo žiemos pabaigoje, kai greitoji medicinos pagalba į ligoninę atvežė krauju kosintį pacientą. Su juo kartu atvažiavo giminaičiai. Gydytoja apžiūrėjo pacientą, pamatavo kraujo spaudimą, deguonies įsotinimą, buvo padaryta kardiograma, paimti kraujo tyrimai.
Artimieji piktinosi, kad gydytoja esą neprisistatė, kas tokia esanti. P. Rumbučio teigimu, kiekvienas medikas ant chalato matomoje vietoje turi prisisegęs ženkliuką su vardu, pavarde ir pareigomis.
Be to, paciento artimieji norėjo iš karto jį guldyti į skyrių. Tačiau, pasak medicinos auditoriaus, reikėjo nuspręsti, kur guldyti pacientą: jeigu žmogus kraujuoja, reikalinga būtinoji pagalba, tuomet būtų guldomas į Reanimacijos skyrių; jeigu kraujuoja opa, reikia operuoti, tada – į Chirurgijos skyrių; jeigu problema – plaučiuose, tada – į Terapijos. O gal užtenka stebėjimo palatoje sulašinti lašelinę ir galima paleisti namo?
Pacientas anksčiau sirgo įvairiomis ligomis ir galimai nevedė sveiko gyvenimo būdo. Ligoninėje namiškiai labai rūpinosi savo žmogumi, šaukė, o tuo metu buvo ir kitų pacientų: stebėjimo palatoje buvo šeši ligoniai, pagalbos laukė ir keletas susižalojusių vaikų. Tai, kad gali būti sunkesnių ligonių, vyro artimiesiems nerūpėjo, nors jų žmogumi taip pat buvo rūpinamasi.
„Vyrui padaryti tyrimai, jis paguldytas į stebėjimo palatą. Tačiau iš užsienio grįžusi dukra filmavo aplinką, išplūdo personalą, kad esą šie nieko nedaro, neguldo į skyrių“, – pasakojo P. Rumbutis.
Po paciento atvykimo praėjus 5 minutėms, atvyko gydytoja, padarė tyrimus, buvo padaryta krūtinės ląstos plaučių rentgeno nuotrauka. Paaiškėjo, kad žmogus anksčiau sirgo plaučių liga. Medikai sprendė, ar pacientą guldyti į Chirurgijos skyrių. Po operacijos grįžęs kitas specialistas apžiūrėjo pacientą. O tuo metu triukšmą kėlę giminaičiai personalui darė spaudimą.
Papildomiems tyrimams atlikti žmogus buvo paguldytas į Terapijos skyrių. Tuo pačiu metu Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu, pagal galiojančią tvarką, teritorinė ligonių kasa, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad teikiant medicinos pagalbos paslaugą pažeidimų nebūta.

Didžioji dalis pacientų patenkinti ligoninės darbu

Per 2016 metus stacionare buvo gydyti 6800 pacientų. Didžioji dalis jų patenkinti Regioninės Telšių ligoninės teikiamomis paslaugomis ir neturi jokių priekaištų nei personalui, nei gydymui.
Apie tai galima rasti daug gražių ir šiltų padėkos žodžių ligoninės medikams atsiliepimų knygose, kurios yra ligoninės skyriuose.
Taip pat 2016 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais visuose ligoninės skyriuose buvo atlikta anoniminė apklausa vertinant pacientų pasitenkinimo lygį teikiamomis stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.
Apklausoje dalyvavo 235 gydymą baigę pacientai. Buvo atlikta gautų apklausos anketų analizė. Vertinant 10 pateiktų klausimų, pacientų pasitenkinimo lygis buvo 19,03 balo. Maksimali suma galima 20 balų.

]]>
2613 Wed, 12 April 2017 11:04:31
Regioninės Telšių ligoninės Ūkio skyriaus darbas – nematomas, bet labai svarbus Mažiausiai matomi darbai ne visuomet yra mažiausiai reikalingi. Regioninėje Telšių ligoninėje, be abejonės, pagrindinį vaidmenį atlieka medikai. Jų darbas ir pagalba žmogui svarbiausi, tačiau be instrumentų, buities įrankių ar techninės dalies priežiūros darbas taip sklandžiai nevyktų. Pristatome Regioninės Telšių ligoninės Ūkio skyrių. Šio skyriaus darbuotojų veikla – nematoma, bet labai svarbi, kad sklandžiai vyktų medikų darbas.

Trys dujiniai katilai

Pažintį su gydymo įstaigos Ūkio skyriaus vedėju Petru Kentra pradėjome kaip ir priklauso – viename svarbiausių objektų: katilinėje. Čia stovi trys dujiniai katilai, aprūpinantys visą ligoninę šiluma. „Kai vienas katilas dirba visu pajėgumu, kiti „ilsisi“, taip ir sukasi ratu visų trijų dujinių katilų veikla. Įkaitinama maždaug iki 65 laipsnių karščio. To užtenka, kad normaliai būtų apšildytas tolimiausias pastato taškas, nors vienodai paskirstyti šilumą nėra lengva“, – aiškino specialistas.
Ūkio reikalų tvarkytojas atkreipė dėmesį, kad ligoninė statyta tarsi kregždės lizdas: po truputį, priestatas po priestato, pastato šiltinimo darbai taip pat atlikti ne vienu metu, tad sunku vienodai derinti viso pastato priežiūrą. Kodėl taip atsitiko, P. Kentra ilgai nesvarstęs atsakė: „Lėšų trūkumas“. Visas Regioninės Telšių ligoninės plotas – bene 19 tūkst. kvadratinių metrų, šildomo ploto – apie 15 tūkst. kvadratinių metrų, tad normalu, jog Ūkio skyriaus darbuotojai, darbus baigę viename krašte, su plaktukais ir varžteliais jau skuba kiton pusėn.

19 darbo metų

Taip jau sutapo, kad šiemet vasario 18 d. suėjo 19 metų, kai P. Kentra dirba ligoninėje ir rūpinasi visais ūkio reikalais. Specialistas baigė Aleksandro Stulginskio universitetą, įgijo inžinieriaus – hidrotechniko specialybę. „Ligoninėje darbas įdomus, dinamiškas, visuomet esu tarp žmonių. Pagrinde tai moteriškas kolektyvas, tad visuomet esu priverstas būti pasitempęs ir atitinkamai bendrauti. Reikia galvoti, ką ir kaip sakai“, – šypsosi pašnekovas.
Ūkio skyriuje iš viso dirba: energetikas (Rytis Trepkevičius), informacinių technologijų specialistai (Aušra Narmontienė, Audrius Vaičikauskas), tiekėja sandėlininkė (Renalda Vaitkienė), vairuotojai ( Remigijus Rupšys, Vytautas Rupšys, Mindaugas Kiburys, medicinos technikas (Viktoras Chriščianovičius), stalius (Edvardas Jaruckis), santechnikai (Algis Vrubliauskas, Josifas Kravalis), pagalbiniai darbuotojai (Vytautas Najulis, Arūnas Amankulovas, Arvydas Ruvelis), statybininkas remontininkas (Saulius Būda), elektrikas (Vaidotas Pačenga), valytoja (Rasa Mėčienė).

Įrengti saulės kolektoriai

Rudenį akušerijos korpuse įrengta 150 kW galios fotovoltinė saulės elektrinė (apie 120 kolektorių) – 600 fotomodulių, 5 inverteriai, elektros generavimo stebėjimo sistema ir kita įranga, reikalinga sklandžiam ir patikimam sistemos veikimui. Pagaminta elektros energija bus vartojama ligoninės vidaus reikmėms.
Projekto „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, teikiančioje paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui" lėšomis įgyvendinama dar viena veikla: akušerijos korpuse įrengta saulės kolektorių ir šilumos siurblių sistema karštam vandeniui ruošiti. Įrengti šilumos siurbliai oras-vanduo, kurių bendra galia maždaug 90 kW, ir 100 kvadratinių metrų saulės kolektorių. Planuojama, kad bus pagaminama ne mažiau kaip 629,65 MWh šiluminės energijos per metus. „Ar greitai pasieksime norimą rezultatą, parodys laikas. Dabar dar anksti kalbėti, nes neprabėgo nė pusmetis“, – pažymėjo P. Kentra.

Generatorius įsijungia per 14 sekundžių

Pasidomėta, kas atsitinka, jei netikėtai dingsta elektra. „Turime generatorių, kuris suveikia per 14 sekundžių. Deja, jis per silpnas visą gydymo įstaigą aprūpinti elektra, tad aprūpinami be jos negalintys funkcionuoti skyriai: Ginekologijos – akušerijos, Hemodializės, Reanimacijos, sterilizacinė ir operacinė. „Labai norėtume, kad ligoninė įsigytų galingesnį generatorių, galintį elektra aprūpinti visus skyrius. Tikiuosi, jog greitu laiku taip ir įvyks, o Regioninė Telšių ligoninė tuomet dėl netikėtai dingstančios elektros problemų nebeturės“, – vylėsi pašnekovas.
Ūkio skyriaus vedėjas pristatė, jog deguonį, aprūpinantį Ginekologijos – Akušerijos, Reanimacijos bei kitus skyrius, taip pat operacinę, ligoninė gaminasi pati, tam įrengta speciali patalpa.
Be to, kad Ūkio skyriaus darbuotojai rūpinasi ligoninės šildymu, vandens aprūpinimu, buitinėmis smulkmenomis, jų žinioje ir tokia įranga kaip branduolių magnetinis rezonansas, kaulų tankio tyrimo aparatas ir kt. „Ūkio skyrius ir sukurtas tam, kad medicinos paslaugos būtų kokybiškos. Viskas tarpusavyje susiję, todėl nevertėtų stebėtis, jog reanimacijos ar operacinės darbas priklauso ir nuo Ūkio skyriaus darbuotojų darbo. Suprantama, kalbu ne apie medikų darbą, bet apskritai apie visą veiklą, – teigė P. Kentra ir pridūrė. – Vien tai, jei sugestų liftas, ligonių nebegalėtų pergabenti į kitus aukštus, maisto tiekėjos nebepervežtų vežimų su maistu, pacientai liktų alkani“.
Paklausus specialisto apie kuriozines situacijas, P. Kentra prisiminė, jog yra tekę ir naktį vykti į ligoninę išlaužti durų po to, kai pacientai užsirakina tualetuose ir nebegali patys išeiti.
Ūkio skyriaus vedėjas atkreipė dėmesį, jog ligoninės teritorija – didelė. „Nors aplinka ir stebima kameromis, ilgapirščių bei vandalų čia netrūksta. Dėl ko kenčia ir yra niokojamas ligoninės turtas. Tikiuosi, kad žmonės bus sąmoningesni ir labiau gerbs tai, kas yra puoselėjama, prižiūrima ir saugoma“, – vylėsi P. Kentra.


Regioninės Telšių ligoninės Ginekologijos – akušerijos, Hemodializės, Reanimacijos skyrius, sterilizacinę ir operacinę per 14 sekundžių elektra aprūpinantis generatorius jai dingus.


Projekto „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams" dėka apšiltintos ligoninės akušerijos korpuso sienos ir stogas, pakeisti langai ir durys, renovuotos šildymo ir vėdinimo sistemos.


Rudenį akušerijos korpuse įrengta 150 kW galios fotovoltinė saulės elektrinė (apie 120 kolektorių). Pagaminta elektros energija bus vartojama ligoninės vidaus reikmėms.


Trys dujiniai katilai aprūpina visą ligoninę šiluma.


Regioninės Telšių ligoninės Ūkio skyriaus vedėjas Petras Kentra supažindino su skyriaus veikla ir tuo, kad nepastebima, bet labai svarbu.

]]>
2481 Tue, 21 February 2017 08:02:52
Regioninėje Telšių ligoninėje – naujiena: per valandą nustatomas gripas Pastarosiomis dienomis gripo epidemijai apimant vis didesnę Lietuvos dalį, kalbamės su Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuviene, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus ir Konsultacinės poliklinikos vedėja Giedre Girdvainyte bei Vaikų ligų skyriaus vedėja Alina Storpirštiene.

Giedra AKAVICKIENĖ


Telšių ligoninė aplenkė kitas regionines ligonines
Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė pasidžiaugė, kad ligoninė pagal panaudos sutartį įsigijo GeneXpert molekulinę sistemą. Tai – amerikiečių kompanijos „Cephreid“ analizatorius, skirtas ypač ankstyvai ir tiksliai įvairių ligų diagnostikai.
„Šia sistema per trumpą laiką, tai yra per valandą, galima nustatyti gripo, noro, entero virusus. Naujuoju aparatu galima ankstyva ir greita tuberkuliozės diagnostika. Analizatorius gali būti naudojamas ir hospitalinėms infekcijoms nustatyti“, – pasakojo Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja J. Seiliuvienė.
Kaip ji pažymėjo, iš regioninių ligoninių modernią GeneXpert molekulinę sistemą Telšių ligoninė įsigijo pirmoji. Iki šiol tokius aparatus turėjo tik didžiosios gydymo įstaigos: Santariškių ir Kauno klinikos bei Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio respublikinės ligoninės. Tad Regioninė Telšių ligoninė, įsigijusi šį aparatą, Lietuvoje tapo šeštoji, o tarp regioninių ligoninių – pirmoji.

Paslaugą teiks nemokamai ir mokamai

Direktorės pavaduotoja J. Seiliuvienė informavo, kad į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykę gyventojai, sugalvoję atlikti tyrimą minėtu aparatu, turės susimokėti. Tačiau besigydantiems Reanimacijos, Vidaus ligų ir Vaikų ligų skyriuose nereikės už šį tyrimą mokėti.
Gripo tyrimas turėtų kainuoti apie 40 eurų, tačiau įkainius dar turi patvirtinti Telšių rajono savivaldybės taryba.
Vardan sėkmingo tolimesnio gydymo, pasak J. Seiliuvienės, žmogus neturėtų taupyti šiam tyrimui, nes brangiau gali kainuoti komplikacijų gydymui reikalingi vaistai.
Ligoninės laboratorijos personalas jau apmokytas dirbti su modernia molekuline sistema, ir artimiausiomis dienomis planuojama pradėti atlikti tyrimus.

Gripo ir peršalimo skirtumai

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Tai – viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5–10 proc. gyventojų Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens ir žiemos sezonu.
„Pagrindinis skirtumas tarp peršalimo ir gripo yra karščiavimas. Gripo simptomai pasireiškia staiga: kamuoja didesnė nei 38 laipsnių temperatūra, jaučiamas raumenų skausmas, silpnumas ir didelis galvos skausmas, krečia drebulys. Peršalimo metu pasireiškia kosulys, čiaudulys, karščiuojama nežymiai arba temperatūros nėra visai“, – pasakojo G. Girdvainytė.

Gripui neatspariausi – vaikai

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus ir Konsultacinės poliklinikos vedėja G. Girdvainytė paminėjo, jog sausio mėnesį užregistruota 40 virusinių viršutinių kvėpavimo takų ligų atvejų, iš jų 11 – gripo. Gripas daugiausiai diagnozuotas vaikams.
Vaikų ligų skyriaus vedėja A. Storpirštienė kalbėjo, kad skyriaus ligoniukams atlikus tyrimus, keturiems vaikams nustatytas A tipo gripas, kuris priskiriamas prie pavojingiausių, sukeliantis komplikacijas, epidemijas.
Kitus mažuosius pacientus vargina aukšta temperatūra; viduriavimas, vėmimas sukeltas kitų infekcijų. Bet gydytoja primena, kad sergantieji gripu irgi gali viduriuoti.
A. Storpirštienė sakė, kad į Vaikų ligų skyrių guldomi sunkiausi pacientai, kurie jau yra intoksikuoti dėl ilgalaikio karščiavimo, yra vangūs ar net sutrikusi periferinė kraujotaka.

Senjorams paūmėja lėtinės ligos

Pasak gydytojos G. Girdvainytės, sekant situaciją Lietuvoje, Telšių regione gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos vėluoja, nors epidemijos, ko gero, ir neišvengsime.
Pasirodo, neretai žmonės peršalimą maišo su gripu. G. Girdvainytės teigimu, sukarščiavęs pacientas klaidingai galvoja, kad jau serga gripu.
Pastarosiomis dienomis į Regioninę Telšių ligoninę guldomi senyvo amžiaus žmonės, sergantys lėtinėmis ligomis. Kartais net sloga išprovokuoja jiems lėtinių ligų paūmėjimą, ypač paaštrina plaučių ligas.

Drėgni ir šilti orai – puiki terpė virusams

Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai J. Seiliuvienė, Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus bei Konsultacinės poliklinikos vedėja G. Girdvainytė ir Vaikų ligų skyriaus vedėja A. Storpirštienė teigė, kad susirgimų skaičių lemia oras.
Drėgni bei šilti orai – puiki terpė virusams. O speiguotomis žiemomis, kai šalta ir sausa, virusų pastebimai sumažėja.
Kalbėdamos apie pasiskiepijusius nuo gripo, medikės patvirtino, kad nors vakcina – geriausias būdas apsisaugoti nuo šios virusinės infekcijos bei jos sukeliamų komplikacijų, tai nereiškia, kad žmonės saugūs šimtu procentų. Tačiau paguodžia bent tai, kad pasiskiepiję žmonės lengviau perserga gripu.

Greitoji medicinos pagalba – ne taksi

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus ir Konsultacinės poliklinikos vedėja G. Girdvainytė atskleidė, kad dėl gydymo paslaugų žmonės neretai bando piktnaudžiauti. Pavyzdžiui, ateina į polikliniką pas šeimos gydytoją, o ten – didžiulės eilės. Nenorėdamas laukti, žmogus sumąsto, kaip pasilengvinti gyvenimą: keliauja į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Tačiau ten išgirdęs, kad, nesant būtinai pagalbai, už tyrimus ir apžiūrą teks mokėti iš savo kišenės, staiga persigalvoja.
Pasitaiko dar kurioziškesnių situacijų – kai kurie gyventojai įsigudrina greitosios medicinos paslaugomis pasinaudoti vietoj taksi. Išsikvietę medikų ekipažą, reikalauja vežti į ligoninės Priėmimo skyrių, o ten ima šokdinti personalą.
Nustačius, kad žmogui nėra taip blogai, kaip jam galbūt atrodo, tai yra nepriklauso būtinoji pagalba, prasideda pykčiai, kaltinimai medikų adresu.

Saugokime savo artimuosius

Pašnekovės akcentavo, jog saugantis nuo gripo itin svarbi asmens higiena. Grįžus iš prekybos centro, darbovietės, mokyklos, darželio, kitos gausiai lankomos vietos, būtina kruopščiai nusiplauti rankas.
Šiais laikais prekybos centrai vadinami virusų bomba, todėl sunku suprasti jaunas mamytes, kurios savo kūdikius, mažamečius vaikučius kartu tamposi po masinio susibūrimo vietas.
Gydytojos prašo ligoninės lankytojų laikytis tvarkos ir jokiu būdu pas artimuosius į palatas neiti su viršutiniais lauko rūbais. Tam yra skirta rūbinė.
Siekiant apsaugoti sunkius, operuotus ligonius ir gimdyves nuo pavojingų gripo bei kitų virusų ir komplikacijų, svarbu į ligoninės palatas nesiveržti būriais, su vaikais ar jaučiant peršalimo ar kitos ligos simptomus.
Paskelbus apskrityje epidemiją, ligoninėje bus skelbiamas karantinas ir ligonių lankymas bus ribojamas.

]]>
2459 Tue, 14 February 2017 08:02:00
Regioninė Telšių ligoninė – naujagimiui palanki gydymo įstaiga Besilaukdamos kūdikio daugelis moterų išgirsta, jog kai kurios ligoninės ar gimdymo namai yra palankūs naujagimiams. Ką gi reiškia ši sąvoka? Kodėl vienos ligoninės yra palankios naujagimiams, o kitos – ne? Ar tai reiškia, jog neturinčios šio vardo, yra netinkamos gimdyti? Šmėsteli aibė klausimų ir papildomas nerimas nubėga besilaukiančių mamų veiduose. Nusiraminkite, mielos mamos. Parengėme visus atsakymus į kylančius klausimus ir perduodame puikią žinią, kad Regioninė Telšių ligoninė – naujagimiams palanki ligoninė.

Monika Saulenė

Įvertino komisija

Naujagimiui palanki ligoninė (NPL) yra ta, kuri laikosi 10 reikalavimų ir nepriima nemokamų pieno mišinių bei yra įvertinta nepriklausomų stebėtojų, kurie patvirtina, jog ligoninėje įgyvendinti NPL reikalavimai.
Tokį įvertinimą Regioninė Telšių ligoninė gavo apsilankius komisijai. Atlikus „Naujagimiams palankios ligoninės“ išorinį vertinimą, Telšių gydymo įstaiga atitiko dešimt reikalavimų, pripažinta, jog laikomasi kodekso, yra motinai palanki priežiūra, taikoma ŽIV ir kūdikių maitinimo prevencija.
„Naujagimiams palankios ligoninės“ iniciatyva pirmąjį kartą pasaulyje pradėta įgyvendinti 1991 metais, o Lietuvoje – 1993 m. Idėjos autoriai – Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Jungtinių Tautų vaikų fondas UNICEF. Laikinai Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos – ginekologijos skyriaus vedėjos pareigas einanti Vilūnė Intaitė pasakojo, kad ligoninės administracija ir personalas supranta, kad suteiktas vardas – tai motinos ir naujagimio, kūdikio šiuolaikinės priežiūros rodiklis. „Siekdami šio statuso ir pakvietėme komisiją įvertinti, ar įgyvendinti visi reikalavimai Naujagimiui palankios ligoninės“ vardui suteikti“, – kalbėjo V. Intaitė.

Dešimt žingsnių

„Rodos, tik dešimt reikalavimų, tačiau jiems įveikti Regioninei Telšių ligoninei prireikė bene dešimties metų. Dabar gydymo įstaiga atitinka visas keliamas sąlygas ir mes drąsiai teigiame, jog esame ta ligoninė, kuri skatina motinas maitinti savo pienu, dedame visas pastangas, kad moterys suvoktų, kaip tai yra svarbu naujagimiui“, – sakė Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos – ginekologijos skyriaus neonatologė Renė Gudauskienė.
„Kokie gi yra tie dešimt reikalavimų?“ – pasiteiravome. V. Intaitė vardina: „1. Ligoninė privalo turėti visuotinai priimtinas rašytines nuostatas (politiką) apie žindymą ir jo rėmimą, tos nuostatos turi būti žinomos visam personalui, o pacientai gali apie jas paskaityti ligoninės koridoriuose. 2. Visas įstaigos personalas turi būti išmokytas, kaip įgyvendinti programą. 3. Visos nėščiosios, kurios patenka į tą sveikatos priežiūros įstaigą ar joje lankosi, turi būti informuojamos apie žindymo pranašumus ir mokomos taisyklingai žindyti. 4. Įstaigoje turi būti sudarytos sąlygos moteriai pradėti žindyti kūdikį iš karto po gimimo. 5. Personalas turi paaiškinti ir parodyti mamai, ką ji turi daryti, kad pienas gamintųsi, jei ji yra atskirta nuo kūdikio, ir išmokyti rankomis ištraukti pieną. 6. Kūdikiai turi būti maitinami tik mamos pienu, jei nėra medicininių priežasčių duoti vaistus ar kitą maistą. Jokio kito gėrimo ar maisto vaikui nereikia. 7. Mama ir kūdikis turi būti kartu 24 valandas per parą. 8. Kūdikiai turi būti žindomi kada nori ir kiek nori tiek dieną, tiek naktį. 9. Personalas neturi siūlyti čiulptukų, buteliukų, antspenių. Jei yra būtina, kūdikiai maitinami iš puodelio ar kitais būdais. 10. Palikdamos ligoninę žindančios mamos turi būti informuojamos apie žindančių mamų savitarpio pagalbos grupes“.
Kad objektyviai įvertintų ligoninės skyrių, komisijos nariai ne tik peržiūrėjo dokumentaciją, bet ir atliko 30 gimdyvių apklausą, klausė jų nuomonės apie suteiktas paslaugas. „Bene 90 proc. apklaustųjų apie mūsų skyriaus personalo darbą atsiliepė teigiamai“, – sakė R. Gudauskienė.

Konsultuoja visą parą

Norėdamas pelnyti NPL vardą, ligoninės personalas lankė kursus, vykdavo į mokymus, atlikdavo testus. „Mes visuomet pasiruošusios padėti, todėl visą parą konsultuojame telefonu ką tik pagimdžiusias moteris arba nėščiąsias telefonu 8 ~ 444 77021“, – informavo medikės.
Su pacientėmis po gimdymo dirbanti gydytoja ginekologė Irena Matulaitienė pastebi, jog moterys patenkintos skyriaus darbuotojų atliekamu darbu, tačiau apgailestavo, kad išėjusios iš gydymo įstaigos, deja, ne visos ir toliau maitina krūtimi, o mieliau renkasi pakaitalus – pieno mišinius. Argumentai: nėra arba mažai pieno, jis per liesas, vaikas neima krūties. „Tai yra mitas. Visos ką tik pagimdžiusios moterys gali maitinti krūtimi, tik vienoms reikia pasistengti labiau, o kitoms pavyksta iškart“, – maitinti kūdikius savo pienu skatino gydytoja.

Ketverių metų projektas

Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė džiaugėsi ne tik suteiktu svarbiu vardu, bet ir moderniai renovuotomis patalpomis. Baigtas įgyvendinti ketverius metus trukęs projektas „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“. Nuo lapkričio pradžios gimdyvėms greta jau esamų siūlomos ir naujos patalpos. Projekto vertė – 1 mln. 21 tūkst. 700 Eur. Projektas finansuotas Šveicarijos Konfederacijos (85 proc.) ir valstybės biudžeto lėšomis.
Pacientes nustebins renovuota ligoninės akušerijos korpuso išorė, kardinaliai pasikeitusios vidaus patalpos ir žinias atnaujinę gydytojai. „Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos tikslas – mažinti ekonominius ir socialinius skirtumus tarp Lietuvos ir labiau išsivysčiusių ES valstybių, tarp mūsų šalies miestų centrų ir silpnų periferinių regionų“, – kalbėjo J. Seiliuvienė. Parama skiriama dviem programoms. Jau anksčiau minėtam projektui energiją tausojančioms technologijoms įdiegti bei „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūrai Lietuvoje gerinti“.
Naujame skyriaus korpuse atlikti patalpų perplanavimo darbai, įrengtos pogimdyvinės palatos su tualetais ir dušais, įrengta viena priartinta namų sąlygoms gimdykla su šeimos laukimo kambariu ir kitos pagalbinės patalpos, reikalingos poskyriui. „Pakeisti vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengta nauja grindų danga, sienų ir lubų apdaila. Telšių rajono savivaldybės lėšomis įrengtas atskiras įėjimas iš lauko, skirtas patekti į akušerijos skyriaus naujagimių poskyrio patalpas ir saugiai evakuotis iš patalpų“, – privalumus vardino direktorės pavaduotoja medicinai.
„Mūsų komanda – profesionali, dauguma gydytojų ir akušerių turi aukštą profesinę kompetenciją. Pernai gimė 344, šiemet – jau 290. Projekto dėka esame pasiruošę užtikrinti kokybišką paslaugų teikimą gimdyvėms ir naujagimiams. Jei nebūtų galimybės pasinaudoti Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo projektu, savo lėšomis tokio masto darbų pati įstaiga nebūtų galėjusi atlikti“, – džiaugėsi ligoninės direktorė Alma Vitkienė.


]]>
2343 Wed, 28 December 2016 03:12:49
Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje – nauja vedėja ir modernesnė diagnostinė įranga VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinė poliklinika – vienas svarbių gydymo įstaigos struktūrinių padalinių, kur teikiamos specializuotos ambulatorinės paslaugos. Atnaujinant aparatūrą, skyriaus kabinetus, plečiasi diagnostinės galimybės ir pacientams teikiama vis daugiau paslaugų. Skyrius, kuriame per metus aptarnaujama apie 40 tūkst. pacientų, nuo rugsėjo turi naują vadovę. Konsultacinės poliklinikos vedėjos pareigas eina vidaus ligų gydytoja, taip pat vadovaujanti ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriui, Giedrė Girdvainytė.

Monika GIRDVAINĖ

Vadovaus dviem skyriams
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinės poliklinikos padalinys gyvuoja tiek pat metų, kiek ir pati ligoninė, tad yra neatskiriama jos dalis. Padaliniui anksčiau vadovavo direktoriaus pavaduotojas konsultacinei poliklinikai Alvydas Vaidakavičius, vėliau skyrių prižiūrėjo ligoninės direktorė Alma Vitkienė ir jos pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė. Įvertinus ligonių srautus ir padalinio darbą, priimtas sprendimas paskirti skyriaus vedėją. Nuo rugsėjo vidurio Konsultacinės poliklinikos skyriui vadovauja G. Girdvainytė.
„Apsvarstėme, kad geriausiai situaciją Konsultacinėje poliklinikoje valdytų ir žinotų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja, nes šie du skyriai tarpusavyje susiję. Taip Konsultacinės poliklinikos vedėja paskirta Giedrė Girdvainytė. Džiaugiamės jos jaunatviškumu, entuziastingumu vadovaujant Priėmimo-skubios pagalbos skyriui, tad tikime, kad ji puikiai sugebės valdyti abu skyrius. Paskyrus naują vedėją, padalinio struktūra išliko tokia pat“, – informavo J. Seiliuvienė.
Iš Telšių kilusi 34-erių G. Girdvainytė dirbti į gimtojo miesto ligoninę grįžo 2013 metais, baigusi mokslus. Medikė vidaus ligų gydytoja dirba ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriui vadovauja jau ketvirtus metus. Regioninėje Telšių ligoninėje jauna specialistė dirbo dar studijų metais. Nuo 2006 m. ji čia atvažiuodavo budėti, atliko praktiką.
„Vadovauti dviem skyriams nėra lengva – tai didelė atsakomybė. Skyrių neskirstau į blogesnį ar geresnį. Darbas yra darbas, jį reikia atlikti gerai. Svarbiausia viską suderinti“, – teigia G. Girdvainytė.

Endoskopijų kabinete – modernesnė aparatūra
Siekiant palengvinti ir pagerinti ligoninės darbuotojų darbo sąlygas, pacientams teikti kuo komfortabiliškesnes ir profesionalesnes paslaugas, Konsultacinėje poliklinikoje atnaujinami kabinetai, perkama moderni technika.
Neseniai Telšių ligoninė įsigijo aukštos kokybės „Olympus“ videosistemą, naudojamą endoskopijų kabinete. Nauju, per 60 tūkst. eurų kainavusiu aparatu tiriamas skrandis, žarnynas bei plaučiai. Ligoninėje per metus vidutiniškai atliekama apie 3 000 endoskopinių (skrandžio) tyrimų, per 200 fibrokolonoskopijų (žarnyno tyrimai). Plaučių tyrimai – bronchoskopijos pradėtos atlikti tik nusipirkus modernesnį aparatą, kol kas tiriami pirmieji pacientai.
„Naujojo aparato monitorius – aukštos raiškos, todėl darant tyrimą matomi daug ryškesni vaizdai nei anksčiau. Taip pat yra LED apšvietimas. Svarbiausia, kad nusipirkus šį aparatą prasiplėtė diagnostinės galimybės – jau galime atlikti anksčiau nedarytas bronchoskopijas. Fibrokolonoskopijų ir bronchoskopijų procedūros yra planinės, o endoskopijų tik dalis planinių, nes niekada negali žinoti, kada prireiks pagalbos. Esame pasiruošę padėti pacientams apvalią parą“, – komentavo J. Seiliuvienė.
Moderniu aparatu pacientus tiria gydytojai endoskopuotojai A. Norkus, J. Seiliuvienė ir iš Šiaulių atvažiuojanti A. Grikšienė bei pulmonologė S. Simaitytė.

Veikia specializuoti kabinetai
Konsultacinėje poliklinikoje įrengtas ne vienas specializuotas kabinetas, kuriuose teikiamos reabilitacinės, prevencinės ir kitos ambulatorinės paslaugos. Konsultacinėje poliklinikoje teikiama ambulatorinė reabilitacija, atliekama fizioterapija ir kineziterapija. Taip pat įrengti kabinetai, kuriuose tiriama klausa, kvėpavimo funkcija, širdies ir kraujagyslių veikla. Tyrimai atliekami rentgenologijos, kompiuterinės tomografijos, mamografijos ir branduolinio magnetinio rezonanso kabinetuose.
Cukriniu diabetu sergantiems žmonėms ypač svarbus diabetinės pėdos priežiūros kabinetas. Jame per metus atliekama per 150 konsultacijų. Kabinete dirbanti Zita Dzigelienė pasakojo, kad jos darbas – teikti paslaugas diabetinės pėdos komplikacijų kamuojamiems pacientams. Cukriniu diabetu sergantiems asmenims padų odoje lėtai gyja žaizdos, tad žmonėms svarbu vengti nuospaudų, kruopščiai ir tvarkingai prižiūrėti savo padus.
„Kabinete atliekama gydomojo pedikiūro paslauga, kurios metu šalinamos pacientų pėdų nuospaudos ar suragėjusi oda, kerpami sveiki ir deformuoti nagai, specialia įranga šlifuojami deformuoti nagai. Taip pat atliekama įaugusių ir pažeistų nagų priežiūra. Pėdos tepamos odą minkštinančiu kremu. Be to, suteikiu žinių apie sveiką gyvenseną ir konsultuoju kojų priežiūros klausimais“, – kalbėjo Z. Dzigelienė.
Atsižvelgiant į sergamumo širdies nepakankamumu mastus, Konsultacinės poliklinikos patalpose lapkričio pradžioje įrengtas širdies nepakankamumo kabinetas.
„Čia gydomi, konsultuojami pacientai, sergantys širdies nepakankamumu, po stacionarinio gydymo. Kabinete atliekami tyrimai, daromi testai, vykdoma bendros sveikatos būklės stebėsena, vedamos paskaitos ir mokymai apie širdies nepakankamumą, šios ligos požymius, simptomus ir kitus veiksnius bei prevenciją“, – pasakojo kabinete dirbanti slaugytoja Alma Bladžienė.
Toks kabinetas Telšių regione – pirmasis. Čia dirba specializuotus kursus baigę specialistai – kardiologė G. Pocienė bei slaugytojos A. Bladžienė ir F. Gaidamavičienė.

Registratūroje – nauja kortelių žymėjimo tvarka
Viskas Konsultacinėje poliklinikoje prasideda nuo registratūros – būtent čia, prieš apsilankydamas pas norimą gydytoją, turi ateiti ar paskambinti kiekvienas pacientas.
Prieš keletą metų naujai įrengtoje Konsultacinės poliklinikos registratūroje dirba 6 registratorės. 3 iš jų sėdi prie langelių: viena priima pacientus, kitos dvi vykdo išankstinę registraciją. Vyriausioji registratorė – Violeta Gudienė. Kitų registratorių darbas – nešioti korteles po kabinetus gydytojams, sisteminti duomenis.
Per mėnesį Konsultacinėje poliklinikoje vidutiniškai atliekama apie 5 tūkst. konsultacijų, skaičiuojama apie 7–8 tūkst. apsilankymų pas gydytojus. Statistiškai per metus Konsultacinėje poliklinikoje teikiama iki 80 tūkst. konsultacijų.
Konsultacinės poliklinikos vyriausioji slaugytoja Bronė Kelpšienė informavo, kad jau kurį laiką registratūroje įvesta nauja kortelių žymėjimo tvarka. Pacientų kortelių registratorės ieško ne pagal pavardes, gimimo metus ar gyvenamąją vietą, kaip buvo įprasta anksčiau, bet pagal ID kodus.
„Ant kiekvienos paciento kortelės esame suklijavusios specialius kodus, pagal kuriuos ir ieškome žmonių. Pagal kodus pacientai suvesti ir kompiuterinėje sistemoje, tad taip lengviau surasti sergančiųjų korteles, mažiau jų pasimeta. Šiuo metu sistemoje įregistruota ir su ID kodais suvesta apie 34,4 tūkst. pacientų. Kol viskas nauja, daug laiko užima įsisavinti ir viską daryti pagal kitokią tvarką“, – pasakojo registratorės.
Jos pridūrė, kad darbo padaugėjo atidarius magnetinio rezonanso tyrimų kabinetą. Mat tirtis šia aparatūra į Telšių ligoninę žmonės atvyksta iš įvairių miestų – Kuršėnų, Šiaulių, Mažeikių, Plungės, Utenos, Klaipėdos ir kt. – ir vos kartą ligoninėje apsilankiusiam pacientui užvedama nauja kortelė.
„Prašome žmonių, kad jie nepyktų dėl susidariusių eilių pas gydytoją konsultantą. Visi gydytojai specialistai stengiasi savo paslaugas teikti profesionaliai ir kvalifikuotai. Tikimės abipusio supratimo ir geranoriškumo“, – apie darbo specifiką kalbėjo J. Seiliuvienė.

Gydytojai pasirengę padėti
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje dirba 40 gydytojų, 35 bendrosios praktikos slaugytojos, 1 vyriausioji slaugytoja ir 3 pagalbinio personalo darbuotojai.
Turint šeimos gydytojo siuntimą, Konsultacinės poliklinikos registratūroje galima užsiregistruoti pas visus poliklinikoje dirbančius medikus. Siuntimo nereikia tik norint apsilankyti pas odos ir venerinių ligų gydytoją.
Regioninės Telšių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pacientams pagalbą pasiruošusios suteikti pulmonologė S. Simaitytė, logoterapeutė V. Kriūkienė, gastroenterologė-infektologė A. Striaukienė, atvažiuojanti gastroenterologė A. Grikšienė, neurologės I. Skernevičiūtė bei K. Kazakevičienė. Pacientus pasiruošusios priimti endokrinologės B. Vaidakavičienė ir G. Vaštakienė, urologai G. Zavackas ir iš Klaipėdos atvykstantis M. Danilevičius, kardiologės G. Pocienė ir A. Dervinienė. Pacientai gali užsiregistruoti pas ortopedus-traumatologus S. Kaktį, K. Beinaravičių, K. Norkutę, A. Dervinį, A. Šviką, E. Petkevičių, P. Rumbutį. Profesionaliai sergančiuosius pasiruošę ištirti endoskopuotojai J. Seiliuvienė, A. Norkus, A. Grikšienė, echoskopuotojai A. Dargužienė, J. Dielkus bei gyd. V. Belienė, atliekanti kraujagyslių ultragarsinius tyrimus.
Rentgenologinius tyrimus, mamografijas, kompiuterinio tomografo ir branduolinio magnetinio rezonanso atliktus tyrimus vertina gydytojai radiologai A. Bagdonienė, V. Belienė ir D. Kazakevičius. Chirurginių ligų kamuojamiems pacientams pagalbą pasirengę suteikti gydytojai chirurgai A. Norkus, J. Dielkus, A. Vaidakavičius, V. Girčys.
Vaikams pagelbės pulmonologė A. Storpirštienė, vaikų ligų gydytoja R. Gudauskienė ir vaikų kardiologas, atvykstantis kartą per mėnesį, S. Šimukauskas. Konsultacinėje poliklinikoje taip pat dirba nefrologė E. Baublienė, otorinolaringologai A. Tamulionis, N. Bendžiūtė bei I. Vanagienė, dirbanti Varniuose. Į konsultacijas pacientus priima ir dermatovenerologė A. Višniauskienė, akušerės-ginekologės V. Intaitė, M. Aponavičienė, I. Matulaitienė, reabilitologės E. Kučikienė ir S. Juknienė. 2 kartus per mėnesį atvyksta neurochirurgas L. Jonušas.

Tikslų gydytojų darbo grafiką pacientai gali sužinoti apsilankę Regioninės Telšių ligoninės internetiniame puslapyje www.telsiuligonine.lt arba pasiskambinę į Konsultacinės poliklinikos registratūrą telefonu 77022.
Išankstinė registracija pas gydytoją teikiama telefonu 77022, apsilankius Konsultacinės poliklinikos registratūroje arba per elektroninį portalą sergu.lt.

]]>
2286 Fri, 09 December 2016 10:12:15
Tobulėjanti technika ligoninėje - greitesnis kelias pasveikti Regioninė Telšių ligoninė nuolat atnaujinama ir modernizuojama. „Visos pastangos tam, kad tik geriau ir komfortabiliau jaustųsi mūsų pacientai, gydytojai, slaugytojos ir kiti darbuotojai“, – pristatydama naują ir modernią techniką endoskopijų kabinete kalbėjo Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja Jovita Seiliuvienė.

Monika Saulenė

Ligoninėje -- moderni aparatūra
Rugpjūčio mėnesį gydymo įstaiga įsigijo aukštos kokybės „Olympus“ videosistemą, kuria per metus atliekama daugiau kaip 3000 endoskopinių tyrimų: ezofagogastroduodenoskopija (su ureazės testu, citobiopsiniu ištyrimu), kolonoskopija, fibrobronchoskopija. Ligoninei ši investicija kainavo maždaug 50 tūkst. eurų.
Endoskopijų kabinete dirba keturi gydytojai ir dvi bendrosios praktikos slaugytojos: gydytojai-endoskopuotojai Jovita Seiliuvienė, Artūras Norkus ir Akvilė Grikšienė, pulmonologė Simona Simaitytė, slaugytojos Vilma Šarkauskienė, Jolanta Mackevičienė.

Palengvina darbą

Bronchologiniai tyrimai plačiai taikomi visame pasaulyje. Ne išimtis ir Regioninė Telšių ligoninė. Tyrimus atlieka gydytoja pulmonologė, Regioninės Telšių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja S. Simaitytė.
„Fibrobronchoskopija -- vienas svarbiausių plaučių ir kvėpavimo takų tyrimų metodų. Tyrimas atliekamas per nosį ar burną taikant vietinę nejautrą. Apžiūrimos gerklos, trachėja, bronchų medis, įvertinamas kvėpavimo takų praeinamumas, gleivinės pokyčiai, sekretas, esantis kvėpavimo takuose. Priklausomai nuo to, kokia yra plaučių patologija, bronchoskopijos metu atliekami ir įvairūs papildomi tyrimai“, -- sakė pulmonologė. Medikė atkreipė dėmesį, kad kartais pakanka tik kvėpavimo takų apžiūros, tačiau kitais atvejais imamas sekretas ir siunčiamas tirti į laboratoriją, o jei yra kvėpavimo takų gleivinės pakitimų, galima paimti ir biopsiją.
Kada skirti bronchoskopiją, nusprendžia gydytojas pulmonologas. Yra atvejų, kai procedūra atliekama nedelsiant: pavyzdžiui, svetimkūnio šalinimas iš kvėpavimo takų užspringus. „Aparatas naudingas ir anesteziologijoje, kai yra komplikuota ligonio intubacija“, -- kalbėjo S. Simaitytė.
Naudotis technika, anot gydytojos pulmonologės, reikia įgūdžių. „Bronchoskopijos mokiausi rezidentūros metais Vilniaus universiteto Santariškių klinikose, o Telšiuose tyrimas atliekamas nuo liepos mėnesio. Sudėtingumą lemia plaučių patologija, todėl kiekvienas kartas, atliekant procedūrą, yra skirtingas ir individualus“, -- atkreipė dėmesį medikė.
Tyrimas, anot gydytojos, nėra itin malonus, tačiau pacientai neturėtų bijoti, nes, pirmiausia, yra taikoma nejautra, o antra tyrimas padeda nustatyti ligą ir išaiškinti diagnozę.

Budi nuolat

Ar vasara, ar žiema, ar naktis, ar diena -- dvidešimt keturias valandas per parą gydytojai-endoskopuotojai pasiruošę padėti. „Esame dviese, todėl problemų dėl grafiko pasiskirstymo nekyla, tačiau budėjimo metu visuomet turi būti pasiruošęs, kad bet kada galėtum skubėti į ligoninę“, -- pasakojo J. Seiliuvienė.

Pacientų skrandžio ir žarnyno problemomis besirūpinantys gydytojai ramina ir sako, jog tyrimas endoskopu -- anaiptol neskausmingas, tik gal kiek nemalonus. Besiskundžiantys minėtomis problemomis raginami nedelsti ir suskubti išsitirti. Regioninėje Telšių ligoninėje taikomi moderniausi diagnostikos ir gydymo būdai, tad sergantiems nebereikia vykti į kitus miestus, nes profesionalūs specialistai kvalifikuotas paslaugas teikia ir čia, Telšiuose.
Endoskopija -- tyrimas, kurio metu, naudojant endoskopą, organas apžiūrimas ir tiriamas iš vidaus. Tyrimo metu įvertinama organo gleivinė, matomi pakitimai, galima paimti audinio gabalėlį tyrimui ar atlikti gydomąsias procedūras (pvz.: polipo pašalinimą, svetimkūnio išėmimą, kraujavimo stabdymą ir kt.). Endoskopijos tyrimo būtinumą nustato šeimos gydytojai. Regioninėje Telšių ligoninėje tyrimą atlieka vidaus ligų gydytoja-endoskopuotoja J. Seiliuvienė ir abdominalinės chirurgijos gydytojas-endoskopuotojas A. Norkus.
Endoskopijų pradininku Telšiuose laikomas gydytojas A. Norkus procedūras jis pradėjo atlikti bene prieš tirs dešimtmečius. Tuomet endoskopijos buvo atliekamos tik didžiuosiuose šalies miestuose, tad į Telšius atvykęs medikas buvo lauktas ir šiltai priimtas.
Pirmasis endoskopas į Telšius atkeliavo iš Sankt Peterburgo. Nuo pirmojo aparato parsigabenimo iki dabar technika tobulėjo: nuo kietų ir per akį žiūrimų endoskopų pereita prie lanksčių ir monitoriaus ekrane vaizdą rodančių endoskopų. Šiuolaikiška japoniška „Olympus“ firmos aparatūra kokybiška, lanksti, ekrane matomas padidintas vaizdas, todėl gerai ir tiksliai įvertinami stemplės, skrandžio gleivinės patologiniai pakitimai.
Gydytoja J. Seiliuvienė Telšiuose dirba nuo 1990-ųjų. Medikės pagalbos prašoma, kai pacientams yra kraujavimas iš skrandžio, dvylikapirštės žarnos. J. Seiliuvienė pasakojo, kad ne sykį teko gelbėti iš mirties gniaužtų užspringus. „Esu traukusi kaulą, žuvies ašaką, šašlyko gabalą. Svetimkūnio šalinimas iš stemplės, skrandžio -- labai atsakinga procedūra“, -- atkreipė dėmesį J. Seiliuvienė.
Penktuosius metus iš eilės Regioninėje Telšių ligoninėje atliekamos kolonoskopijos -- storosios žarnos -- tyrimai. Juos atlieka gydytojai A. Norkus ir iš Šiaulių atvykstanti gydytoja A. Grikšienė. „Tyrimas atliekamas taikant bendrąją nejautrą, tad pacientas nejaučia nieko. Norint atlikti kolonoskopiją, būtina pasiruošti iš anksto -- specialiais medikamentais išsivalyti organizmą. Vykdoma storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją 50 -- 74 metų sulaukusiems asmenims po kraujavimo testo išmatose rezultatų įvertinimo atliekama kolonoskopija. Tokiu atveju pacientą pas endoskopuotoją siunčia gastroenterologas arba šeimos gydytojas (kai yra teigiamas rezultatas)“, -- informavo J. Seiliuvienė.
Medikams talkinanti bendrosios praktikos slaugytoja V. Šarkauskienė endoskopijų kabinete dirba dešimt metų. „Tai sudėtingas, tačiau įdomus darbas. Per dieną aptarnaujame apie 20 pacientų, iš jų atliekamos maždaug dvi kolonoskopijos, šeštadieniais -- apie keturias. Jei skrandžiui ištirti pacientai laukia apie dvi savaites, tai kolonoskopijoms ir fibrobronchoskopijoms eilės nėra“, -- sakė slaugytoja.
Tiek A. Norkus, tiek J. Seiliuvienė teigė vis dažniau pastebintys ligų pokyčius bei jų agresyvumą. To priežastis -- pasikeitusi mityba ir gyvenimo būdas, sumažėjęs fizinis aktyvumas. Medikai neigiamai vertina gyventojų įprotį rytus pradėti tik kava, nevalgant pusryčių. Už vakarinius persivalgymus gydytojai pacientų taipogi nepaglosto, nes po kurio laiko prireikia atlikti endoskopijas ir nustatyti džiugesio nekeliančias diagnozes.
Kalbinti medikai vardina ligas, kurios ypač dažnai kartojasi: skrandžio turinio atpylimas, skrandžio ar žarnyno vėžys, kitos naujos ligos. „Klastinga liga -- vėžys -- dažnai būna nepastebima, tačiau dėl naujos technikos daug lengviau pamatyti įvairius darinius žmogaus organizme. Kartais jau plika akimi pažiūrėjus aišku, jog žmogui -- vėžys. Pajutus rūgštį, pykinimą, šleikštulį skrandyje ar kitus neįprastus simptomus, privalu kuo skubiau atvykti išsitirti“, -- sakė kalbinta J. Seiliuvienė.

]]>
2171 Mon, 07 November 2016 11:11:30
Regioninėje Telšių ligoninėje – dvi naujos medikės Regioninės Telšių ligoninės kolektyvas kasmet plečiasi, tampa vis labiau profesionalus – priimami dirbti jauni specialistai. Nuo rugpjūčio pradžios Telšių ligoninėje pradėjo dirbti dvi naujos gydytojos – dermatovenerologė Agnė Višniauskienė bei nefrologė Eglė Baublienė. Jaunos medikės puikiai įsiliejo į kolektyvą ir džiaugiasi geromis darbo sąlygomis.
Monika GIRDVAINĖ

Grįžo į gimtąjį miestą
Dermatovenerologė A. Višniauskienė kilusi iš Telšių. 2005 m. ji baigė Telšių Žemaitės gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universitetą mokytis medicinos. Baigusi mokslus, mergina net nesudvejojo, kur pradėti savo profesinę karjerą, – planas, įgijus išsilavinimą grįžti į gimtuosius Telšius, jos ir vyro galvose sukosi jau seniai.
„Internatūros metais teko atlikti praktiką Telšių ligoninėje, tada ir gimė idėja čia dirbti baigus mokslus“, – sakė dermatovenerologė. Tad sulaukusi pasiūlymo dirbti Regioninėje Telšių ligoninėje, A. Višniauskienė su šeima persikraustė į Telšius.
Medikė, Telšiuose dirbanti du mėnesius, džiaugiasi draugišku ir šiltai priėmusiu kolektyvu, geromis darbo sąlygomis, pasirinkta medicinos sritimi.
„Buvo įvairių svarstymų, į kokią medicinos sritį gilintis. Baigdama studijas priėmiau galutinį sprendimą tapti dermatovenerologe. Pradėjusi dirbti labai džiaugiuosi dėl savo pasirinkimo, nes ši medicinos sritis man patinka, manau, kad esu atradusi save“, – teigė 29-erių medikė.

Susirgimai įvairūs

A. Višniauskienė gilinasi į dvi medicinos sritis: dermatologiją ir venerologiją. Anot jos, telšiškiai dažniausiai skundžiasi dermatologiniais susirgimais, sergančiųjų venerinėmis ligomis šiais laikais mažiau.
„Pagrindiniai dermatologiniai susirgimai – lėtinės uždegiminės odos ligos, kaip žvynelinė, atopinis dermatitas, įvairių alergenų ir dirgiklių sukelti kontaktiniai dermatitai, grybeliniai susirgimai. Tarp paauglių labiausiai paplitusi liga, dėl kurios jie lankosi pas mane, – jaunatviniai spuogai. Daugėja ir odos vėžio atvejų“, – apie telšiškius dažniausiai kamuojančias ligas kalbėjo medikė. Į gydytoją gali kreiptis įvairaus amžiaus pacientai – nuo kūdikių iki suaugusiųjų. Tačiau daugiausiai ji teigė sulaukianti vidutinio amžiaus telšiškių.
Dermatovenerologė pasakojo, kad odos susirgimus dažniausiai išduoda pats kūnas, odos ligos yra visų matomos, nes pasireiškia bėrimais veido odoje, plaštakose, varginančiu niežėjimu, nagų pažeidimais, plaukų slinkimu, kt. Tačiau vėžinės ir ikivėžinės odos ligos dažnai būna neskausmingos, be simptomų, todėl pastebimos daug vėliau. Jeigu žmogus pamato bet kokį apgamo formos, spalvos, dydžio ar kokį kitokį pasikeitimą, būtinai turi apsilankyti pas dermatologą.
„Tokius odos darinius kaip apgamai pats pacientas sunkiai gali įvertinti. Turime galimybę specialiu aparatu įvertinti apgamus, tad kviečiu visus pasitikrinti“, – ragino gydytoja A. Višniauskienė.

Darbo sąlygos tenkina
Nefrologė Eglė Baublienė, kilusi iš Šiaulių, į Telšius atvyko taip pat sulaukusi darbo pasiūlymo. Į Telšių ligoninę medikė buvo pakviesta dar besimokydama Lietuvos sveikatos mokslų universitete rezidentūroje. Telšių ligoninėje nuolat galintis dirbti nefrologas buvo ieškomas jau ne vienerius metus.
„Turiu nemažą darbo krūvį, darbo sąlygos čia geros, o ir kolektyvas maloniai priėmė“, – pirmaisiais įspūdžiais dirbant Telšiuose dalijosi 31-erių E. Baublienė. Medikė šiuo metu dirba Telšių ligoninės Hemodializių ir vidaus ligų skyriuje, taip pat konsultacinėje poliklinikoje, budi Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.
Gydytoja nefrologė pasakojo, kad nefrologija jau daug metų pasaulyje gerai žinoma ir vertinama medicinos sritis, tačiau mūsų šalyje žmonės dar nėra gerai su ja susipažinę, neretai maišo su neurologija ar urologija.
„Inkstų ligos – nebylios. Dažniausiai pacientai jaučiasi gerai, o apsilankius pas gydytoją paaiškėja, kad liga jau toli pažengusi“, – teigė medikė. Ji sakė, kad inkstų ligos kamuoja įvairaus amžiaus pacientus, tačiau didžioji dalis sergančiųjų – vyresnio amžiaus.

Lėtinė inkstų liga – dažniausiai kitų ligų pasekmė

E. Baublienė informavo, kad daugiausia šiuo metu besikreipiančių pacientų atvyksta dėl lėtinės inkstų ligos. Įvairios sisteminės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, išeminė širdies ir kraujagyslių liga, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, dažniausiai ir sukelia lėtinę inkstų ligą. Taip pat ją gali sukelti ir įvairios inkstų ligos, pvz.: lėtinis inkstų geldelių uždegimas, glomerulonefritai (inkstų kamuolėlių uždegimai), inkstų policistozė ir kt.
„Minėtoms ligoms progresuojant, blogėja inkstų veikla, vystosi lėtinė inkstų liga, kuri gali privesti prie galutinės stadijos – inkstų nepakankamumo, kada jau reikalinga pakaitinė inkstų terapija: hemodializės, peritoninės dializės arba inksto transplantacija. Mūsų, gydytojų, pareiga yra stengtis kontroliuoti tas ligas bei lėtinės inkstų ligos sąlygotas komplikacijas, kad būtų galima kuo labiau atitolinti pakaitinės inkstų terapijos poreikį“, – kalbėjo medikė.

Pagrindinis gydymo būdas – hemodializė

Šiuo metu Telšių ligoninės Hemodializės skyriuje dializuojama 19 pacientų. Procedūros jiems atliekamos 3 kartus per savaitę po 4 valandas.
„Normaliai žmogaus inkstai funkcionuoja 24 valandas per parą, o hemodializuojamų pacientų kraujas nuo kenksmingų ureminių toksinų valomas tik 3 kartus per savaitę po 4 valandas. Dar prieš 20 metų galutinio inkstų nepakankamumo diagnozė daugumai ligonių Lietuvoje reiškė labai greitą gyvenimo pabaigą. Tačiau dabar, taikant vieną iš pakaitinės inkstų terapijos būdų, yra galimybė prailginti gyvenimo trukmę“, – pasakojo nefrologė.
Kaip jau minėta, nors inkstų ligos ir nebylios, tačiau, E. Baublienės teigimu, į nefrologą reikėtų kreiptis esant padidėjusiam kraujo spaudimui, ilgą laiką sergant cukriniu diabetu, atsiradus kojų patinimams, šlapinimosi sutrikimams, nustačius pakitimus šlapimo tyrime.
„Pirminę apžiūrą atlieka šeimos gydytojas, kuris ir nusprendžia, ar pacientui reikalinga specialisto konsultacija, ar pakanka tik pirminės apžiūros ir medikamentinio gydymo. Turint bent kokių įtarimų dėl ligos sudėtingumo, būtina ligonį siųsti specialisto konsultacijos“, – įsitikinusi E. Baublienė.

]]>
2129 Mon, 24 October 2016 11:10:35
Logoterapeutės V. Kriūkienės pašaukimas – dirbti su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis Regioninėje Telšių ligoninėje 36 metus dirbanti Vincenta Kriūkienė – visoje šalyje pripažinta logoterapeutė ekspertė, surdopedagogė metodininkė. Savo gyvenimą darbui su specialiųjų poreikių turinčiais asmenimis, daugiausiai vaikais, paskyrusi medikė teigia: „Mano gyvenimo filosofija – gerai išmanyti tik vieną darbą, tai tikriausiai todėl sugebėjau tapti tobula savo srities specialiste, eksperte.“

Monika GIRDVAINĖ

Nusprendė dirbti Telšiuose
V. Kriūkienė gimė Šilutės rajone, augo Klaipėdos mieste, o vidurinę mokyklą lankė Telšiuose. Prieš keletą metų su dabartinės „Germanto“ pagrindinės mokyklos (anksčiau – 3-ioji vidurinė) bendraklasiais ji paminėjo mokyklos baigimo 50-metį, kurį organizavo Genovaitė Daraškevič. Baigusi mokyklą V. Kriūkienė įstojo į Šiaulių pedagoginį institutą ir Specialiosios pedagogikos fakultete mokėsi defektologiją.
„Defektologijos, medicinos susietos su pedagogika, specialybė tada buvo kažkas naujo, nežinomo. Dabar ši specialybė pervadinta specialiąja pedagogika, kur studijuojami autizmo ir elgesio sutrikimai“, – paaiškino medikė.
Baigusi institutą, V. Kriūkienė grįžo į Telšius ir čia liko iki šiol. Šiame mieste prasidėjo ir jos darbinė karjera Telšių kurčiųjų vaikų internatinėje mokykloje dirbant surdopedagoge. 1991 m. V. Kriūkienei suteiktos aukščiausia logopedo eksperto ir surdopedagogo metodininko kvalifikacinės kategorijos. Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, logopedai pradėti vadinti logoterapeutais, o V. Kriūkienei suteiktas logoterapeuto profesinis vardas.
Savo profesinius įgūdžius logoterapeutė tobulino Maskvoje, Leningrade, Kijeve, Rygoje, JAV, Čikagoje, Londone, Izraelyje.
Nuo 1980 m. iki šiol medikė dirba logoterapeute Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje. 14 metų V. Kriūkienė dirbo logopede ir šios ligoninės Reabilitacijos skyriuje. Taip pat moteris yra dirbusi įvairiose Telšių rajono švietimo įstaigose, specialiųjų poreikių turinčių asmenų organizacijose, iki šiol vertėjauja Telšių teisme. V. Kriūkienė už puikų darbą įvairių organizacijų, įstaigų, ministerijų ne kartą apdovanota padėkos ir garbės raštais, Darbo veterano medaliu.

Vaikai patologinių kalbos trūkumų neišauga
Logoterapeutė dirba su kalbos, klausos ir balso patologijomis. Pažymėtina, kad V. Kriūkienė buvo pirmoji specialistė, Telšių rajone pradėjusi teikti kalbos korekcijos, balso ir klausos reabilitacijos paslaugas vaikams ir suaugusiesiems. Būtent jos iniciatyva 1980 m. Regioninėje Telšių ligoninėje atidarytas pirmasis logopedijos kabinetas sveikatos priežiūros įstaigoje Telšių rajone.
Medikė iki šiol sulaukia pacientų ne tik iš Telšių ir kitų Žemaitijos vietų, bet ir iš didžiųjų šalies miestų – Vilniaus, Kauno.
„Darbas reikalauja daug jėgų ir kantrybės. Ugdymo procese greitų rezultatų nebūna – mus lydi ilgas, kantrus, nuoseklus darbas ir didelė viltis“, – savo darbo specifiką apibūdina pašnekovė.
Daugiausiai pas V. Kriūkienę lankosi kalbos sutrikimų turintys vaikai.
Medikė pastebi, kad specialiųjų poreikių turi tūkstančiai Lietuvos vaikų, tačiau į mažamečių sveikatos sutrikimus reaguoja ne visi tėvai.
„Esant problemų, nereikėtų numoti ranka ir manyti, kad vaikui augant sutrikimai dings. Neteisūs tėvai, kurie lygina savo atžalas su kitais ir guodžiasi sakydami, kad išaugs. Išauga vaikiškas, fiziologinis šveplavimas, bet ne patologinis“, – tvirtino V. Kriūkienė.


Svarbi profilaktika mažamečiams
Nuo šių metų rugsėjo įvestas privalomas priešmokyklinis ugdymas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina 6-eri metai. Siekiant įvertinti, ar vaikas pasirengęs priešmokykliniam ugdymui, tikrinamas jo regėjimas, klausa, laikysena, dantų būklė. Anot V. Kriūkienės, ne mažiau svarbu yra ir apsilankyti pas logoterapeutą.
„Tik specialistas gali įvertinti, ar vaiko kalbiniai gebėjimai atitinka amžiaus normą, ar jis taisyklingai taria kalbinius garsus, ar neturi trūkumų jo kalbos padargai. Nuo šių dalykų priklauso ne tik emocinė vaiko sveikata, bet ir tai, ar jis fiziškai gerai jausis naujoje mokyklos aplinkoje, ar įsilies į naują draugų būrį, ar jam užteks gebėjimų mokytis skaityti ir rašyti“, – įsitikinusi logoterapeutė.
Jos teigimu, šešiametis turėtų taisyklingai tarti visus gimtosios kalbos garsus. Taip pat priešmokyklinio amžiaus vaikas turėtų atlikti trumpų žodelių garsinę analizę, nustatyti pirmą ir paskutinį žodžio garsą, žodį skirstyti į skiemenis, gebėti palyginti ilgą ir trumpą žodį, mokėti sudaryti naujus žodžius naudodamas priesagas, priešdėlius, teisingai vartoti prielinksnius, žinoti apibendrinančius žodžius, papasakoti patirtus įvykius trumpais sakiniais.
„Pirmoko žodynas jau turėtų būti artimas suaugusiojo žodynui. Tėveliai turėtų susirūpinti, jei jų būsimasis pirmokas praleidžia žodyje garsus, vienus garsus keičia kitais, iš viso neištaria kokio nors garso ar jis įgauna nebūdingą skambėjimą, šnypštimą, minkštumą ir panašiai. Blogai, jei vaikas nesudaro sakinio iš trijų, keturių žodžių, nesugeba apibendrinti, kalba nesklandžiai, užsikirsdamas“, – tokiais atvejais būtina vaiką vesti pas logoterapeutą, informavo V. Kriūkienė. Ji pasakojo, kad sutrikimų turintiems vaikams specialistas tikrina iš pažiūros su kalba nesusijusius dalykus: regos, klausos suvokimą, smulkiosios motorikos veiklą. Išsiaiškinama, ar vaikas skiria figūras pagal dydį, spalvą, išsidėstymą lape, ar geba brėžti liniją, nustatyti garso kryptį, diferencijuoti garsus, išskirti juos garsų eilutėje, žodžių sraute.
„Rankų pirštų, artikuliacinio aparato motorika, kvėpavimas ir, žinoma, pati tartis, žodynas, garsinė analizė yra kriterijai, pagal kuriuos specialistas vertina vaiko kalbinius gebėjimus“, – sakė logoterapeutė.

Kochlearinę implantaciją pataria ne visiems
Kalbėdama apie klausos sutrikimus V. Kriūkienė teigė, kad vienintelis šiuolaikinis būdas atkurti klausą – atlikti kochlearinės implantacijos operaciją. Implanto įstatymo į vieną ausį operacija kainuoja apie 29 tūkst. eurų. Ji kompensuojama iš ligonių kasų. Nors ši operacija sergančiojo šeimai nekainuoja, suteikia viltį pasveikti, tačiau prieš apsisprendžiant, dėti vaikui implantą ar ne, medikė pataria atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Logoterapeutė pirmiausia rekomenduoja nustatyti vaiko protinį išsivystymo lygį. Anot jos, tokia praktika vadovaujamasi Vokietijoje, kur kochleariniai aparatai implantuojami ir kompensuojami tik normalaus intelekto kurtiems, jokių kitų somatinių sutrikimų neturintiems vaikams.
„Po operacijos normalaus intelekto vaikams klausos lavinimo ir kalbos mokymo procesas yra labai sunkus ir ilgametis, o protiškai neįgaliems asmenims – beveik neįmanomas. Praktika parodė, kad kurti ir dar protiškai neįgalūs vaikai nesugebėjo išmokti nei klausytis, nei kalbėti“, – tvirtino specialistė.
Be to, V. Kriūkienė pataria neskubėti dėti implantų į abi ausis – iš pradžių rekomenduojama įsidėti vieną implantą ir stebėti rezultatus.
„Kochlearinės implantacijos operacija ne tik labai brangi, bet ir sudėtinga: implantas įtvirtinamas kaukolės kaule išgręžtoje įduboje, po membrana įvedami elektrodai, po oda pritvirtinamas magnetas aparatui ant ausies nešioti. Pasekmės po operacijos gali būti įvairios ir nauda matoma ne visada. Gaila iššvaistytų ligonių kasų pinigų“, – kalbėjo V. Kriūkienė.


]]>
1997 Mon, 26 September 2016 05:09:44
Regioninė Telšių ligoninė rudenį pasitinka atsinaujinusi VšĮ Regioninė Telšių ligoninė rudenį pasitinka neatpažįstamai pasikeitusi. Gimdyves nustebins renovuota ligoninės akušerijos korpuso išorė, kardinaliai pasikeitusios vidaus patalpos ir lauks žinias atnaujinę gydytojai. Tokie pokyčiai Žemaitijos sostinės ligoninėje vyksta Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, dėka.

Eva Jurgelaitytė

Keičiasi pastato išorė ir vidus
„Kartu su LSMU Kauno klinikomis ligoninė dalyvavo projekte „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje". Šio projekto lėšomis suremontuota dalis patalpų ir įsigyta įranga: inkubatorius kūdikiams, naujagimių lovytė su šildymu, portatyvinis ultragarsinis aparatas su akušerijai tinkamais davikliais, mikroskopas ir kt. Antrojo projekto „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas Lietuvos ligoninėse, teikiančiose sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams" dėka apšiltintos ligoninės akušerijos korpuso sienos ir stogas, pakeisti langai ir durys, renovuotos šildymo ir vėdinimo sistemos, pakeistas apšvietimas LED šviestuvais", - sako Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė.
Pasak direktorės, projektas svarbus ir tuo, kad pagal teikiamų paslaugų lygį įdiegtos visos reikiamos priemonės ir dokumentacija naujoms metodikoms įsisavinti. Įdiegta paslaugų kokybės kontrolės tvarka ir jos monitoriavimas. Visa tai užtikrina saugų ir kokybišką paslaugų teikimą akušerijos-ginekologijos skyriuje, gerina paslaugų prieinamumą.
Akušerijos korpuse ir akušerijos skyriaus naujagimių poskyryje pakeisti seni mediniai langai ir langai, neatitinkantys gaisrinės saugos reikalavimų, pakeistos senos lauko durys, apšiltintos lauko sienos ir cokolis, apdailai panaudojant dekoratyvinį tinką ir fasadines plokštes, apšiltintas stogas, įrengta nauja stogo danga, įrengtas naujas šilumos punktas ir ventiliacijos kamera, pakeisti akušerijos skyriaus šviestuvai į LED šviestuvus.
Naujagimių poskyryje įrengtos naujos šildymo ir vėdinimo sistemos, elektros maitinimo ir automatikos tinklai, apšvietimas su LED šviestuvais, medicininių dujų sistema.
Akušerijos korpuse įrengta 150 kW galios fotovoltinė saulės elektrinė - 600 fotomodulių, 5 inverteriai, elektros generavimo stebėjimo sistema ir kita įranga, reikalinga sklandžiam ir patikimam sistemos veikimui. Pagaminta elektros energija bus vartojama ligoninės vidaus reikmėms.
Projekto „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, teikiančioje paslaugas nėščiajai, gimdyvei ir naujagimiui" lėšomis įgyvendinama dar viena veikla: akušerijos korpuse iki 2016 m. spalio 15 d. bus įrengta saulės kolektorių ir šilumos siurblių sistema karšto vandens ruošimui. Bus įrengti šilumos siurbliai oras-vanduo, kurių bendra galia ~ 90 kW, ir 100 kv. m saulės kolektorių. Numatoma, kad atlikus darbus bus pagaminama ne mažiau kaip 629,65 MWh šiluminės energijos per metus.
Naujagimių poskyryje atlikti patalpų perplanavimo darbai, įrengtos pogimdyvinės palatos su tualetais ir dušais, įrengta viena priartinta namų sąlygoms gimdykla su šeimos laukimo kambariu ir pagalbinės patalpos, reikalingos šiam poskyriui. Pakeisti vidaus vandentiekio ir nuotekų tinklai, įrengta nauja grindų danga, sienų ir lubų apdaila.
Įrengtas atskiras įėjimas iš lauko, kad būtų galima patekti į akušerijos skyriaus naujagimių poskyrio patalpas ar saugiai evakuotis iš patalpų. Taip pat įrengtos gaisro aptikimo signalizacijos ir silpnų srovių sistemos.

 
Pinigų skirta ir teorinėms žinioms
2012 m. birželio 12 d. kartu su LR sveikatos apsaugos ministerija ir VšĮ Centrine projektų valdymo agentūra pasirašyta trišalė Projekto įgyvendinimo sutartis. Projektui skirta lėšų suma sudaro 1 081,7 tūkst. Eur. Šveicarijos Konfederacijos lėšos siekia 85 proc., Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos - 15 proc. Projekto veiklų įgyvendinimo pradžia - 2012 m. birželio 13 d., o numatyta pabaiga - 2016 m. lapkričio 30 d.
Iki projekto įgyvendinimo pradžios beveik visas akušerijos-ginekologijos skyrius jau buvo suremontuotas. Neremontuotos buvo likusios naujagimių poskyrio patalpos (307,22 kv. m). Šių patalpų remontui buvo naudojamos dviejų projektų lėšos: energiją taupančioms priemonėms - projekto „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams" lėšos, bendrastatybiniams remonto darbams bei vandentiekio ir nuotekų šalinimo sistemos renovavimui - projekto „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje" lėšos.
Pastarojo projekto įgyvendinime Regioninė Telšių ligoninė dalyvauja kaip partneris. Projekto vykdytojas yra LSMU Kauno klinikos. Iš šio projekto remonto darbams skirta 85 tūkst. Eur ir yra gauta medicininės įrangos už 222 tūkst. Eur.
Naujagimių gydytoja Renė Gudauskienė džiaugiasi, kad gražėjo ne tik patalpos, bet gauta reikalinga aparatūra ir atnaujintos teorinės gydytojų žinios.
„Mūsų skyriuje jau yra pagimdyti 206 naujagimiai. Mirusių mes neturėjome. Pas mus gimdo moterys be rizikos arba su neaukšta rizika. Aparatūra mes tikrai labai džiaugiamės. Turėjome pakankamai visko, tačiau gavome naujų staliukų, laringoskopų, inkubatorių ir kitų dalykų, kurie reikalingi pagalbai teikti. Bet labai svarbios yra ir teorinės žinios, kurias būtina atnaujinti reguliariai. Lektoriai buvo labai aukšto lygio, klausėmės teorinių paskaitų, po to viską atlikome praktiškai. Kadangi sunkių atvejų retai
pasitaiko, nekartojant reanimacijos, įgūdžiai blėsta. Tad šios paskaitos mums buvo labai naudingos", - pasakojo R. Gudauskienė.
Užbaigus visus projekte numatytus darbus, Telšių ligoninė tapo dar patrauklesnė ne tik rajono, bet ir regiono gyventojams. Personalui svarbiausia, kad pacientai - būsimos mamytės ir jų mažyliai - gautų saugias ir kvalifikuotas paslaugas, o dirbantieji turėtų geras sąlygas.
„Mūsų komanda profesionali, dauguma gydytojų ir akušerių turi aukštą profesinę kompetenciją. Ligoninėje yra gimdyvių, atvykstančių ir iš kitų rajonų, didesnė dalis - iš Plungės, kur akušerijos paslaugos neteikiamos. Per 2015 m. skyriuje gimė 344 naujagimiai, šiais metais - per 200 naujagimių. Šio projekto dėka esame pasiruošę užtikrinti savalaikį, profesionalų ir kokybišką paslaugų teikimą gimdyvėms ir naujagimiams. Jei nebūtų galimybės pasinaudoti Šveicarijos bendradarbiavimo projektu, savo lėšomis tokio masto darbų pati įstaiga tikrai nebūtų galėjusi padaryti", - sėkmingu projektu džiaugiasi ligoninės direktorė A. Vitkienė.


Akušerijos korpuse įrengta 150 kW galios fotovoltinė saulės elektrinė. Pagaminta elektros energija bus vartojama ligoninės vidaus reikmėms ir leis sutaupyti.


Projekto dėka įrengtos naujos šildymo ir vėdinimo sistemos.


]]>
1943 Thu, 01 September 2016 08:09:03
Pacientų sveikata dėl skrandžio ir žarnyno problemų rūpinasi Regioninės Telšių ligoninės gydytojai J. Seiliuvienė ir A. Norkus VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje pacientams taikomi moderniausi diagnostikos ir gydymo būdai. Tad sveikatos sutrikimų kamuojamiems asmenims nebereikia vykti į didžiųjų šalies miestų gydymo įstaigas: patyrę specialistai kvalifikuotas paslaugas teikia mūsų gimtajame rajone.
Išsitirti skrandžio ir žarnyno negalavimų ar pasitikrinti profilaktiškai į Žemaitijos sostinę skuba ir kitų miestų gyventojai: dvidešimt keturias valandas per parą jiems pasiruošę padėti endoskopuotojai Jovita Seiliuvienė ir Artūras Norkus.


Siuntimą išsitirti skrandį iš šeimos gydytojo gavęs pacientas dažnai sunerimsta dėl laukiančio tyrimo: ar jis nemalonus, ar skaudės. Skubame nuraminti skaitytojus ir pakviesti juos į Regioninės Telšių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje veikiantį endoskopijų kabinetą.

Apie endoskopiją

Endoskopija – tyrimas, kurio metu, naudojant prietaisą – endoskopą, organas apžiūrimas ir tiriamas iš vidaus. Tyrimo metu įvertinama organo gleivinė, matomi pakitimai, galima paimti audinio gabalėlį tyrimui ar atlikti gydomąsias procedūras (pvz.: polipo pašalinimą, svetimkūnio išėmimą, kraujavimo stabdymą ir kt.).
Endoskopijos tyrimo būtinumą nustato šeimos gydytojai ar dirbantieji stacionare. Regioninėje Telšių ligoninėje tyrimą atlieka vidaus ligų gydytoja-endoskopuotoja J. Seiliuvienė ir abdominalinės chirurgijos gydytojas-endoskopuotojas A. Norkus.

J. Seiliuvienė – pacientų pamėgta
endoskopuotoja
Endoskopuotoja J. Seiliuvienė – garbesnio amžiaus telšiškiams žinomų gydytojų Vytauto ir Irenos Purlių dukra. Baigusi Kauno medicinos institutą, į Telšius dirbti atvyko 1990-aisiais. Eidama vidaus ligų gydytojos pareigas, baigė endoskopuotojo specializaciją ir šiuo metu pacientų skrandžius sėkmingai stebi per modernų monitorių.
Už patarimus ir darbą endoskopijų kabinete gydytoja J. Seiliuvienė yra dėkinga pirmajai slaugytojai K. Sabaliauskienei.
Gydytoja J. Seiliuvienė dažnai kviečiama suteikti pagalbą, kai yra kraujavimas iš skrandžio, dvylikapirštės žarnos. Medikė ne kartą yra traukusi kaulą, ašaką ar šašlyko gabalą ir pažymi, jog svetimkūnio šalinimas iš stemplės, skrandžio – labai atsakinga procedūra.

A. Norkus – endoskopijų pradininkas

Gydytojas A. Norkus – endoskopijų pradininkas Telšiuose. Iš Šilutės kilęs medikas endoskopijas Regioninėje Telšių ligoninėje pradėjo atlikti prieš tris dešimtis metų. Telšiuose jaunas medikas – chirurgas ir dar endoskopuotojas – buvo priimtas išskėstomis rankomis.
Anuomet endoskopijos buvo daromos tik didžiuosiuose šalies miestuose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose. Be to, A. Norkaus atvykimas į Žemaitijos sostinę buvo didelė paspirtis Telšių rajono medikų kolektyvui.
Gydytojas A. Norkus ir šiandieną prisimena keliasdešimties metų senumo įvykius – kaip greitosios medicinos pagalbos mašina vyko į Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) gamyklą parsivežti pirmojo endoskopo. Iš ilgos ir varginančios kelionės grįžo laimingas ir iš karto nauju aparatu pradėjo atlikti skrandžio endoskopines procedūras. Dėl randamų patologijų gydymo metodikų pašnekovas konsultuodavosi su savo tėvu – taip pat garsiu gydytoju chirurgu E. Norkumi.
Nuo pirmojo endoskopo parsivežimo iki dabar aparatūra vis tobulėjo: nuo kietų ir per akį žiūrimų endoskopų pereita prie lanksčių ir monitoriaus ekrane vaizdą rodančių endoskopų. Šiuo metu Regioninėje Telšių ligoninėje endoskopijos atliekamos šiuolaikiška japoniška „Olympus“ firmos aparatūra. Ji – kokybiška, lanksti, ekrane matomas padidintas vaizdas, todėl gerai ir tiksliai įvertinami stemplės, skrandžio gleivinės patologiniai pakitimai.

Atliekami storosios žarnos tyrimai

Antri metai A. Norkus atlieka ir kolonoskopijas – storosios žarnos tyrimus (endoskopas įkišamas į išangę). Ligoniai diskomforto nejaučia – tyrimas dažniausiai atliekamas taikant bendrą nejautrą, pacientas guldomas į dienos chirurgijos skyrių dėl jo būklės sekimo.
Kolonoskopijai pacientai privalo atvykti pasiruošę – išsivalę organizmą.
Per du šimtus kolonoskopijų atlikęs A. Norkus informuoja skaitytojus, jog šių metų rugsėjį bus pradėta vykdyti storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa. Pagal ją 50–74 metų sulaukusiems asmenims po kraujavimo testo išmatose rezultatų įvertinimo bus atliekama kolonoskopija. Tokiu atveju pacientą pas endoskopuotoją siunčia šeimos gydytojas (kai yra teigiamas rezultatas).
Endoskopijų kabinete su abiem minėtais gydytojais dirba ir slaugytoja – Vilma Šarkauskienė. Gabi, orientuota ir darbo nebijanti slaugytoja yra kilusi iš Plungės. Kartais endoskopijų kabinete darbuojasi ir slaugytoja Jolanta Mackevičienė.

Keičiasi ir progresyvėja ligos

Per tris dešimtis darbo metų endoskopuotojas A. Norkus pastebi ne tik modernėjančios medicinos aparatūros naudą – regi ir ligų pokyčius bei jų agresyvumą. Pašnekovas įsitikinęs, jog gyventojų sveikatos būklė blogėja dėl maisto ir pasikeitusio gyvenimo būdo. Anuomet maiste nebūdavę konservantų: pienas ar grietinė surūgdavo per tris dienas. O ir maitinimosi režimas buvęs palankesnis:
žmonės buvo įpratę valgyti pusryčius ir pietus darbovietėse veikiančiose valgyklose. Šiandieną mediką šiurpina gyventojų įprotis rytais išgerti tik kavos, o vakare – persivalgyti ir gulėti prie televizoriaus. Kelia nerimą ir maisto kokybė. Gydytojo nuomone, dėl šių priežasčių žmonėms ir prireikia atlikti endoskopijas. O jų metu nustatomos diagnozės nedžiugina: palyginti neseniai skrandžio turinio atpylimas, skrandžio ar žarnyno vėžys nebuvo tiek paplitę. O dabar atsiradę net įvairiausių naujų skrandžio ligų.
J. Seiliuvienė ir A. Norkus neslepia: vėžys – klastinga ir dažnai ilgai nepastebima liga. Pirmuosius simptomus pajutusiems pacientams kartais būna per vėlu. Problema ir ta, kad gyventojai nesirūpina savo sveikata – požiūrį į ją keičia tik iš užsienio grįžtantys emigrantai. Medikai ragina „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojus nesibaiminti procedūros ir tikrintis profilaktiškai: daugiausia skrandžio vėžiu sergantys japonai tai daro du kartus per metus. Pajutus rūgštį, pykinimą, šleikštulį skrandyje ar kitus neįprastus simptomus, privalu kuo skubiau atvykti išsitirti.

]]>
1910 Wed, 20 July 2016 07:07:16
Elektroninis receptas Į Regioninę informacinę sistemą (kuri buvo sukurta Regioninei Telšių ligoninei kartu su partneriais Mažeikių, Plungės rajono savivaldybės ligoninėmis, Rietavo, Mažeikių, Sedos, Telšių, Luokės, Varnių pirminės sveikatos priežiūros centrais įvykdžius projektą „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“)  yra integruota elektroninė paslauga „Elektroninis receptas“.

Naudojant vaistų, jų indikacijų, kontraindikacijų bei vaistų sąveikos klasifikatorius atliekama vaistų paieška ir peržiūrima vaisto informacija bei sukuriamas elektroninis receptas pacientui, taip pat sukuriami bei redaguojami receptų šablonai, kurie supaprastina ir pagreitina receptų sukūrimą. Sveikatos priežiūros įstaigų Informacinė sistema, atsižvelgdama į pacientui registruotas diagnozes ir kitus kriterijus pateikia rekomendacijas ir perspėjimus gydytojui recepto išrašymo metu. Pateikiami pacientui išrašytų receptų sąrašai, kuriuose galima peržiūrėti receptų informaciją, juos redaguoti arba pakartotinai išrašyti analogišką receptą. Elektroninio recepto informacija yra perduodama paciento Elektroninei medicininei istorijai (EMI).

Elektroninis receptas palengvina receptų išrašymą, receptai tapo aiškesni, tikslesni, visada įskaitomi, dėl to farmacijos specialistams yra lengviau įvertinti išrašytus receptus ir išduoti pagal juos vaistus, o pacientas elektroninės sveikatos portale savo paskyroje visada gali matyti, kokie receptai išrašyti, kokius ir kaip vaistus turi vartoti.

Gydytojams nebereikia vartyti popierinių žinynų ar katalogų išrašant receptus. Recepte gydytojai nurodo visą būtiną informaciją apie vaisto vartojimą, o prisijungę prie sistemos mato, ar pacientas įsigijo vaistus pagal išrašytus receptus.

Pagal elektroninį receptą vaistus gali įsigyti tik pats pacientas ar jo atstovas (sistemoje gavęs įgaliojimą) pateikęs tapatybę įrodančius dokumentus. Tokiu būdu yra išvengiama vaistų išdavimo klaidų. Elektroninėje sistemoje yra užregistruojamas kiekvienas vaisto išdavimo atvejis, todėl visi pacientą gydantys gydytojai ir farmacijos specialistai, išduodantys jam vaistus, turi galimybę matyti pacientui išrašytus elektroninius receptus ir pagal juos įsigytus vaistus.

]]>
1878 Tue, 21 June 2016 12:06:35
Regioninėje Telšių ligoninėje vyko seminaras apie tuberkuliozės gydymą ir prevenciją Gegužės 26-ąją Regioninėje Telšių ligoninėje vyko seminaras, skirtas tuberkuliozės problemoms spręsti ir viešinti. Paskaitas skaitė ir apie grasinančią ligą diskutuoti kvietė lektoriai iš Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro, infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, savivaldybių gydytojai ir įgalioti asmenys.

Monika GIRDVAINĖ


Lietuvoje sergamumo rodiklis - didelis
Regioninėje Telšių ligoninėje vykusiame seminare „Tuberkuliozė grasina. Kokių priemonių imsitės?" dalyvavo gausus būrys lektorių, svečių. Atvyko organizuoti seminarą inicijavusi Seimo narė Rimantė Salaševičiūtė, SAM vyriausioji specialistė Vytenė Jankauskienė, Telšių r. sav. meras Petras Kuizinas, vicemeras Kęstutis Gusarovas, administracijos direktorius Saulius Urbonas.
Renginį vedė Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė.
„Noriu pasveikinti visus gydytojus, slaugytojus, socialinius darbuotojus, visuomenės centrų darbuotojus, kurie susirinkote išklausyti pranešimus. Neabejoju, j og įgytą praktinę patirtį pritaikysite sprendžiant opią problemą, - į susirinkusiuosius Kreipėsi A. Vitkienė.
R. Salaševičiūtė informavo, kad sergamumo tuberkulioze rodiklis ES, parodantis susirgimų atvejus, vidutiniškai tenkančius dešimčiai tūkstančių gyventojų, siekia 12,7. Lietuvoje šis rodiklis siekia net 57,4. Gąsdinantys skaičiai, anot Seimo narės, verčia susimąstyti, kalbėti apie tai ir imtis priemonių problemai spręsti.
„Noriu pastebėti, kad Žemaitijos zonoje turime ne tik sergamumą tuberkulioze, bet ir mirtingumą. Kai kuriose savivaldybėse mirtingumas nuo šios ligos didėja, tad mes turime žinoti daugiau negu žinome. Mes šiandien turime ne tik kalbėti apie gydymą, bet ir apie tai, kaip reikia elgtis siekiant kad mažėtų tuberkuliozės atvejų", - pabrėžė R. Salaševičiūtė.

Pranešimai įvairiomis temomis
Seminarą pradėjo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. Saulius Čaplinskas. Jis apžvelgė tuberkuliozės, AIDS ir susijusių infekcijų ypatumus.
„Dabar Lietuvoje yra didžiau-sias sergamumas vaistams atsparia tuberkulioze Europoje. Tačiau patys žmonės sukūrė vaistams atsparią tuberkuliozės formą, nes yra asmenų, kurie vaistus vartoja nedrausmingai. Kovojant su šia problema svarbiausia - keisti žmonių požiūrį ir įsitikinimus, taip pat labai svarbu suformuoti aplinką, kurioje žmogus galėtų nuolat mokytis ir tobulėti. Tik taip bus galima užkirsti kelią grėsmėms“, - pabrėžė S. Čaplinskas.
Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės programų ir tuberkuliozės valstybinių informacijos sistemų skyriaus vadovė dr. Edita Davidavičienė kalbėjo apie tuberkuliozės kontrolės problemas Lietuvoje. Vaikų tuberkuliozės problemas Lietuvoje apžvelgė LSMU Vaikų ligų klinikos Vaikų ligų skyriaus vadovė doc. dr. Laimutė Vaidelienė.
UAB „Diamedika“ gen. direktorius Stasys Križanauskas susirinkusiesiems pristatė naują tuberkuliozės diagnostinę sistemą.
Mažeikių, Plungės, Rietavo, Akmenės, Skuodo, Telšių savivaldybių gydytojai ir įgalioti asmenys apžvelgė sergamumo tuberkulioze mastus, pristatė priemones sergamumui mažinti.

Grasinanti liga

Tuberkuliozė (TB) - infekcinė liga, kurią sukelia tuberkuliozės mikobakterijos. Infekcijos šaltinis - asmuo, sergantis atvira plaučių tuberkulioze ir oro lašeliniu būdu skleidžiantis į aplinką tuberkuliozės sukėlėjus. Tokie ligoniai, kuriųišskyrose randama ligos sukėlėjų, vadinami sergančiais atvira TB.
Telšių visuomenės sveikatos centro duomenimis, Telšių apskrityje (Mažeikių, Plungės Telšių r. sav., ir Rietavo sav.) 2015 metais buvo nustatyti 64 nauji atvira plaučių tuberkulioze sergantys ligoniai ir vienas ekstrapulmoninės TB atvejis. Vien Telšių rajone užregistruoti 22 asmenys, sergantys atvira TB.
Stebint sergamumą TB pastaruosius aštuonis metus, matoma, kad Telšių apskrityje kasmet užregistruojama nuo 60 iki 85 naujų TB atvejų. Sergamumo rodiklis 2015 m. Telšių apskrityje buvo 4,49, o Lietuvoje - 3,17. Šių metų kovo pab. duomenimis, Telšių rajone per šiuos metus užregistruoti 4, o apskrityje 9 nauji TB atvejai. 2015 m. apskrityje registruoti 5 mirties atvejai nuo TB.
„Sąmoningas, išsilavinęs žmogus priima šią ligą ir, norėdamas pasveikti, drausmingai vykdo gydytojų nurodymus ir baigia gydymo kursą. Didelė problema yra asocialūs asmenys, neturintys pastovios gyvenamosios vietos, darbo, girtuokliaujantys. Sudėtinga juos motyvuoti gydytis, kasdien gerti vaistus ir nenutraukti gydymo. Yra sunku užtikrinti kasdienį pacientų atėjimą išgerti vaistų į TB kabinetą, ypač jei pacientas gyvena ne Telšiuose. Ir tai tik maža dalis problemų, su kuriomis susiduriame", - apie sergamumo tuberkulioze pagrindines problemas kalbėjo Regioninės Telšių ligoninės pulmonologė Simona Simaitytė.

Svarbu laikytis profilaktikos

TB plinta oro lašeliniu keliu, t. y. tuberkuliozės mikobakterijos patekus į orą, kai plaučių TB sergantis žmogus kalba, kosti, čiaudo, skaudo skreplius. Žmogus šia liga užsikrečia įkvėpęs užkrėsto tuberkuliozės mikobakterijomis oro.
„Tačiau ne visi žmonės, į kurių organizmą patenka TB sukėlėjų, suserga tuberkulioze. Daugumos žmonių imuninė sistema sugeba sukėlėjus išlaikyti neaktyvios būsenos, tačiau susilpnėjus imuninei sistemai, tuberkuliozės mikobakterijos gali pradėti daugintis ir žmogus susirgti tuberkulioze. Tikimybė susirgti TB padidėja, kai žmogus užsikrėtęs ŽIV, kai serga lėtinėmis ligomis, esant nevisavertei mitybai ir kitoms imunitetą slopinančioms būklėms", - teigia medikai.
Jie pažymi, kad didžiausią riziką užsikrėsti ir susirgti turi labai artimą kontaktą su jau sergančiais atvira plaučių TB turintys ar turėję asmenys - ligonio šeimos nariai, bendradarbiai, draugai. Todėl sergančiajam patariama laikytis atokiau nuo aplinkinių ir vengti sąlyčio su namiškiais, bendraujant su jais dėvėti medicininę kaukę, nuolat vėdinti patalpas.
Anot S. Simaitytės, sergantiesiems tuberkulioze svarbiausia laiku pradėti gydytis ir tinkamai vartoti vaistus, vykdyti visus gydytojo nurodymus. Geras gydymas - tai svarbiausia profilaktikos forma, nes užkrečiamas ligonis tampa neužkrečiamu ir tai sumažina tuberkuliozės plitimą visuomeneje. Taip pat tuberkuliozės profilaktikos veiksmingos priemonės yra gerų ekonominių ir socialinių sąlygų užtikrinimas, visavertė mityba,kuo ankstesnis sergančiųjų asmenų išaiškinimas.
„Pastaruoju metu daug kalbama apie tuberkuliozę, spaudoje paviešinti šios ligos atvejai davė rezultatų -pastebėjome, kad vis daugiau žmonių ateina pasitikrinti, vedami baimės susirgti TB. Tai taip pat prisideda prie geresnės ligos diagnostikos bei ligos nustatymo ankstyvose stadijose , - teigė S. Simaitytė.


]]>
1856 Mon, 06 June 2016 07:06:41
Regioninėje Telšių ligoninėje atlikta pirmoji peties sąnario protezavimo operacija Gegužės 12 dieną Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriaus gydytojai atliko pirmąją gydymo įstaigos istorijoje peties sąnario protezavimo operaciją. Sėkmingai, be komplikacijų Telšių ligoninėje pirmą kartą atlikus šią operaciją, ateityje tokį gydymą planuojama taikyti ir kitiems pacientams.

Monika GIRDVAINĖ

Po traumos teko protezuoti sąnarį
Prasiplėtė Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriaus paslaugų spektras – nuo šiol čia bus atliekamos ne tik kelio ir klubo sąnarių, bet ir peties sąnario protezavimo operacijos.
Pirmoji laimingoji, kuriai buvo atlikta ši operacija, – telšiškė Rimantė Gibiežienė. Prieš trejus metus važiuojant dviračiu parvirtusiai moteriai lūžo žastikaulis, ji negalėjo pakelti rankos, judinti sąnario.

Pacientė buvo gydoma taikant įvairius metodus, tačiau patologijos nepavyko panaikinti.
„Vos patyrus traumą, moteriai buvo atlikta osteosintezė – lūžę kaulai sujungti plokštele ir sraigtais. Po to ji buvo operuota dar kartą, išimti metalai, tačiau, deja, liko kaulo poslinkiai, kurie dėl lūžimo ypatumų negalėjo sugyti. Nuspręsta, kad pacientei būtina atlikti peties sąnario protezavimą“ – sakė Telšių ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas Sigitas Kaktys. Būtent jis su dar dviem ligoninės traumatologais ortopedais – Kristina Norkute bei Klaudijumi Beinaravičiumi – pirmą kartą gydymo įstaigos istorijoje ir atliko peties sąnario protezavimo operaciją. Telšių medikams padėjo, operacijos metu konsultavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto klinikose dirbantis ortopedas traumatologas Antanas Vizgirda. Taip pat buvo atvykę vilniečiai atstovai iš kompanijos, kuri tiekia gydymo įstaigai protezus.

Operacija vyko sėkmingai
S. Kaktys pasakojo, kad peties sąnario protezavimo operacija truko apie 3 valandas – beveik dvigubai ilgiau negu protezuojant kelio ar klubo sąnarius.
„Tokių operacijų technika yra komplikuota, todėl atliekant ją reikėjo įdėti daug triūso. Atlikti peties sąnario protezavimo operaciją yra sudėtingiau, nei protezuoti kitus sąnarius, nes šalia žastikaulio yra daug kraujagyslių, nervų, audinių, todėl būtina juos kruopščiai atidalinti, pašalinti, kas nereikalinga. Didesniąją dalį operacijos laiko ir buvo atliekami šie veiksmai, o ne dedamas sąnarys“, – kalbėjo vedėjas.
Jis pridūrė, kas operacija pavyko sklandžiai, nebuvo jokių sutrikimų, pacientė jaučiasi gerai. Jos pooperacinis laikotarpis – sėkmingas. Pacientė bus perkelta į Reabilitacijos skyrių.

Džiaugiasi rezultatu
Nepraėjus nė savaitei po operacijos, ponia Rimantė „Telšių ŽINIOMS“ teigė jau jaučianti pagerėjimą. 48 metų telšiškė guodėsi anksčiau net negalėdavusi pakelti rankos, visus darbus dažniausiai atlikdavo su viena, sveikąja dešine ranka. Po šios operacijos moteris jau pradeda judinti traumą patyrusią ranką.
„Nesigailiu operaciją nusprendusi darytis Telšių ligoninėje ir iš tiesų net nesvarsčiau galimybės operuotis kitur. Jaučiau, kad su ta ranka nieko geriau nebus, tai nusprendžiau rizikuoti ir operuotis.

Pamaniau, kad ar važiuosiu į kitus miestus, ar operuosiuosi Telšiuose – tas nieko nekeičia, juk jeigu operacija pasiseks, tai pasiseks, jei ne – tai ne. Gydytojas specialiai tikrai nieko blogo nedarys.

Jaučiuosi puikiai, dabar norisi kuo greičiau pasveikti, kur nors įsidarbinti“, – pasakojo R. Gibiežienė.
Moteris už puikią priežiūrą ir aukštą teikiamų paslaugų kokybę išreiškė padėką visam Telšių ligoninės Traumatologijos skyriaus kolektyvui, ypač operaciją atlikusiam S. Kakčiui.

Atliks visiems pacientams
Traumatologijos skyriaus vedėjas teigė, kad nuo šiol peties sąnario protezavimo operacijos bus atliekamos visiems pacientams. Jau yra laukiančiųjų šios operacijos.
Pabrėžiama, kad tokio tipo protezavimo operacijos nuolatos atliekamos tik didžiosiose šalies ligoninėse Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, o kitos gydymo įstaigos peties sąnarį protezuoja retai.
„Tokių operacijų poreikis buvo ir anksčiau, tik viskam turi pribręsti, reikalingos tinkamos sąlygos. Be to, tokioms operacijoms reikia pasiruošti, daug dirbti, kad įvaldytum operacinę metodiką. Nieko ypatingesnio nepadarėme, negu kad daro tokias operacijas kitose ligoninėse atliekantys medikai, tik tas mūsų pavyzdys rodo, kad pritaikant technologijas galima žengti pirmyn, nesvarbu, kokio lygio ligoninė bebūtų“, – tvirtino S. Kaktys.
Vedėjas informavo, kad peties sąnario protezavimas atliekamas dviem atvejais – patyrus traumą arba esant sąnario artrozei. Jeigu lūžta trys ar daugiau žastikaulio fragmentų, protezavimo operaciją rekomenduojama atlikti skubiai, o kai yra artrozė – t. y. susidėvi sąnario kremzlė, atlikus protezavimo operaciją, peties sąnarys vėl tampa judrus.
Peties sąnario, kaip ir kitų protezavimo operacijų ir protezų išlaidos finansuojamos iš valstybės biudžeto.

]]>
1836 Fri, 27 May 2016 05:05:19
Regioninės Telšių ligoninės slaugytojos paminėjo profesinę šventę Gegužės 12-ąją minima Tarptautinė slaugytojo diena. Ta proga Šiauliuose vykusiame minėjime apdovanotos net 4 nusipelniusios telšiškės slaugytojos; Regioninėje Telšių ligoninėje surengta paskaita apie harmoningą gyvenimą su gamta.
„Linkiu Jums, kad slaugytojos darbas būtų vertinamas taip, kaip ir priklauso“, – slaugytojas sveikino Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė.

Monika GIRDVAINĖ

Dalyvavo minėjime
Švenčiant Tarptautinę slaugytojų dieną, Šiauliuose buvo surengtas šventinis minėjimas „Slaugytojai – pokyčių iniciatoriai. Sveikatos priežiūros sistemų stiprinimas“. Per iškilmes buvo pagerbtos ilgametę darbo patirtį turinčios, nusipelniusios šalies slaugytojos. Tarp apdovanotųjų – net 4 Regioninės Telšių ligoninės slaugytojos. Už nuoširdų darbą padėkota operacinės slaugytojai Danutei Raštikienei, Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus slaugytojai Danai Mockevičienei, Neurologijos skyriaus vyresniajai slaugytojai Daivai Paškauskienei, Psichiatrijos skyriaus slaugytojai Rimai Trusovienei.
„Šio minėjimo tema atspindi tarptautinės Slaugytojų tarybos siekį veikti ir stiprinti bei tobulinti sveikatos sistemas visame pasaulyje, nes gyventojų sveikatai užtikrinti reikalingas pakankamas skaičius gerai paruoštų ir motyvuotų sveikatos apsaugos darbuotojų“, – kalbėjo Lietuvos slaugos specialistų organizacijos (LSSO) Telšių skyriaus aktyvo narė Vida Jankauskienė.

Surengė paskaitą
Slaugytojų dienos išvakarėse Regioninėje Telšių ligoninėje lankėsi žolininkas ir vaistininkas prof. Virgilijus Skirkevičius. Jis Telšių ligoninės slaugytojoms skaitė paskaitą, kaip būti harmoningiems su gamta, su savimi, pabėgti nuo problemų.
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė, sveikindama kolektyvą profesinės šventės proga, linkėjo, kad slaugytojų darbas būtų vertinamas, gerbiamas, kad kiekvienoje veikloje netrūktų meilės, artimųjų patarimų ir palaikymo.
„Pirmiausia noriu Jums padėkoti už profesinę kompetenciją, nes dauguma salėje susirinkusių slaugytojų jau ne vieną dešimtmetį dirba šioje įstaigoje. Katalikiškas pasaulis šiemet švenčia Gailestingumo metus, tad taip pat norėčiau padėkoti už gailestingumą, nes be to Jūsų profesijos žmonėms dirbti būtų neįmanoma. Sergantį žmogų Jūsų atjauta, užuojauta, geras žodis, prisilietimas, šypsena kartais gydo geriau nei skalpelis“, – sakė A. Vitkienė.

Priklauso draugijai
Didžioji dalis Regioninės Telšių ligoninės slaugytojų (132 iš 200) priklauso slaugytojų profesinei sąjungai LSSO. Šios organizacijos Telšių skyrius, kuriam priklauso Plungės, Mažeikių ir Telšių slaugytojai, šiais metais švęs 19 metų gyvavimo sukaktį. LSSO veikia ne tik kaip profesinė sąjunga, kovojanti už slaugytojų teises bei geresnes darbo sąlygas, besirūpinanti slaugytojų profesiniais reikalais, aktyviai remianti slaugos mokslų plėtrą bei politiniu lygiu atstovaujanti slaugytojų profesijai. LSSO turi ilgametę patirtį bendradarbiaudama su Sveikatos apsaugos ministerija ir kitomis valstybės institucijomis. Organizacijos atstovai dalyvauja Nacionalinės sveikatos tarybos, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pasitarimuose, Privalomojo sveikatos draudimo tarybos posėdžiuose ir kt.
„Norint pakovoti dėl geresnių darbo sąlygų, kažką pasiekti, reikia vieningumo, susitelkimo. Kuo daugiau šalies slaugytojų vienys organizacija, tuo didesnės galimybės atsivers slaugytojoms derėtis su darbdaviais, daryti įtaką sveikatos politikai bei siekti pokyčių slaugos praktikoje“, – įsitikinusi V. Jankauskienė.

Slegia maži atlyginimai
LSSO Telšių skyriaus aktyvo narės teigė, kad nors slaugytojoms, kaip gausiausiai sveikatos priežiūros darbuotojų grupei, kuri yra arčiausiai pacientų, tenka didžiulė atsakomybė gerinant gyventojų sveikatą, tačiau jų atlyginimai to neatspindi. Raštą su prašymu pakelti atlyginimus slaugytojos įteikė ligoninės direktorei, taip pat Telšių rajono savivaldybės merui. Teigiamų pokyčių kol kas nesulaukta.
„Slaugytojų atlyginimai vos keliais eurais skiriasi nuo minimalaus darbo užmokesčio. Nuo liepos mėnesio padidinus minimalų darbo užmokestį, slaugytojų atlyginimai susilygins su nekvalifikuotų darbuotojų atlyginimais. Ar tam, kad būtų išgirstas slaugytojų balsas, būtina organizuoti mitingus, streikus?“ – komentavo V. Jankauskienė. Nesulaukus teigiamų pokyčių, slaugytojos neatmeta galimybės streikuoti.
LSSO Telšių skyriaus aktyvo narės pripažįsta, kad nors jų darbas ir nėra vertinamas tiek, kiek turėtų, dirbama nemažais krūviais, tačiau pašaukimas padėti žmonėms, daryti gera nenumuša optimizmo.
„Slaugytojų amžiaus vidurkis šalyje – 47 metai. Jauni žmonės nesupranta, kaip galima dirbti tokį sunkų ir atsakingą darbą už tokį mažą atlyginimą. Naujai atėjusios darbuotojos ilgai slaugytojomis nepadirba – vos kelias savaites pabuvusios, išeina iš šio darbo. Gydytojai dirba mūsų rankomis, negalime klysti, bet smagu matyti, kad žmogui gerėja, išgirsti jo padėką. Per daugelį metų esame pasišventusios savo darbui“, – tvirtino slaugytojos.


]]>
1832 Mon, 23 May 2016 06:05:46
Alinai Storpirštienei suteiktas nusipelniusios gydytojos garbės ženklas Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėją Aliną Storpirštienę didžiąją dalį gyvenimo supa vaikai – juos medikė gydo daugiau kaip 35-erius metus.
Už ilgametį nepriekaištingą ir pasiaukojamą darbą žmonių labui A. Storpirštienei suteiktas Lietuvos nusipelniusio gydytojo vardas ir garbės ženklas.
Kitokioje veikloje savęs neįsivaizduojanti vaikų ligų gydytoja šį įvertinimą teigia priėmusi kaip visų pediatrų ir Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus kolektyvo pagerbimo ženklą.

Monika GIRDVAINĖ

Sveikino ministras
Gegužės 3 d. Nacionaliniame operos ir baleto teatre medicinos darbuotojams iš visos Lietuvos, pelniusiems žmonių pagarbą ir dėkingumą, sveikatos apsaugos ministras Juras Požela įteikė garbės ženklus. Buvo apdovanoti nusipelnę Lietuvos gydytojai, sveikatos apsaugos darbuotojai, slaugytojai.
Tarp apdovanotųjų – ir Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriaus vedėja Alina Storpirštienė.
Atsiimti apdovanojimo į Vilnių medikę lydėjo Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė bei Telšių r. sav. administracijos direktorius Saulius Urbonas.
„Yra daug vertų ir nusipelniusių gydytojų, nemanau, kad esu kažkokia išskirtinė. Šitą apdovanojimą vertinu kaip visų pediatrų pagerbimą, nes vaikų ligų gydytojų darbas dažniausiai nepastebimas. Jeigu ligoninės administracija nebūtų palankiai nusiteikusi vaikų gydymo klausimais, jeigu Vaikų ligų skyriaus kolektyvas nebūtų atsidavęs tam, ką daro, aš viena tikrai nieko nepadaryčiau. Mūsų darbas yra kolektyvinis, todėl šį apdovanojimą skirčiau visam personalui,“ – gautą apdovanojimą kukliai priima A. Storpirštienė.

Gražiausias dalykas – vaiko šypsena
Vilniaus universiteto Medicinos fakultete Pediatrijos skyriuje mokslus baigusi jauna medikė Telšiuose pradėjo dirbti 1980-ųjų rugpjūtį. A. Storpirštienė, augusi Kretingos rajone, į Telšius atvyko gavusi paskyrimą. Čia ji dirbo apylinkės pediatre tuometinėje vaikų poliklinikoje. Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriuje medikė pradėjo dirbti 1994 metais, ilgą laiką eina skyriaus vedėjos pareigas.
„Kai tik pradėjau dirbti, vis galvojau, kad Telšiuose ilgai nebūsiu – visada norėjau grįžti į Klaipėdos kraštą. Žadėjau dirbti kokius penkeris, bet užsilikau jau 35-erius metus. Įsitvirtinau, Telšiuose sukūriau šeimą, pripratau, nebesinorėjo kažko keisti“, – pasakojo A. Storpirštienė.
Su vyru Algimantu daktarė užaugino tris atžalas – du sūnus ir dukterį. Vaikų ligų gydytoją džiugina ir turimas anūkas. Visi 3 jos vaikai gyvena Vilniuje. Mamos medikės pėdomis nepanoro sekti nė vienas iš jų.
„Dėl didelio darbo krūvio kentėjo namai, šeima, todėl mano vaikams mediko darbas pasirodė per daug sunkus, sudėtingas ir atsakingas. Tačiau jei sugrąžinčiau laiką atgal ir reikėtų rinktis specialybę, vis tiek pasirinkčiau pediatriją. Dirbti su vaikais labai gera, malonu, nes nieko nėra gražiau už vaiko šypseną“, – įsitikinusi šiemet 60-metį atšventusi A. Storpirštienė.

Myli savo darbą
Prisimindama savo darbo pradžią medikė teigia, kad per 35 metus daug kas pasikeitė. Anksčiau vaikų rajone buvo daugiau, jiems profilaktiškai tikrinti buvo keliami dideli reikalavimai, kūdikius reikėdavo dažnai lankyti namuose.
Pastaruoju metu rajone mažėjant vaikų, mažėja ir ligoniukų. Pasak A. Storpirštienės, bėgant metams, keičiasi ir ligos. Daugėja virškinimo sutrikimų, ypač opaligių, virusinių susirgimų, alergijų, kitų sunkių ligų. Per ilgametį darbą nepasikeitė tik viena – meilė vaikams.
„Dirbdamas tokį darbą tu negali galvoti, kas to vaiko tėvai, ar jis svetimas, ar savas – visus vaikus myliu ir gydau kaip savo. Dėl svetimų gydomų vaikų žymiai daugiau išgyventa, nemiegota naktų negu dėl savo šeimos ar vaikų. Bet juk neisi visiems skųsdamasis ir nepasakosi šito – aš stengiuosi negąsdinti tėvų, nuraminu juos, kad ir kaip sunkiai vaikas sirgtų.
Visas Vaikų ligų skyriaus kolektyvas man pritartų, kad dirbant su vaikais, neįmanoma jų nemylėti. Psichologiškai turi būti stiprus – kad ir kiek mylėtum vaikus, jiems reikia padėti, o ta pagalba vaikučiams dažnai būna skausminga“, – apie darbo specifiką kalbėjo daktarė.

Skyrius laukia renovacijos
Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriuje šiuo metu dirba – 4 gydytojos. Tai Alina Storpirštienė, Irena Bitinienė, Stefanija Arlauskaitė ir Audronė Dargužienė. Skyriaus personalui taip pat talkina budinčios gydytojos – Jurga Stanislovaitienė, Vilija Norkevičienė ir Irena Miškinienė. Dirba 14 aptarnaujančio personalo darbuotojų. Jiems vadovauja skyriaus vyr. slaugytoja Valentina Dobrovolskienė.
Vaikų ligų skyriuje yra 15 lovų. Artimiausiu metu darbuotojai laukia skyriaus kapitalinio remonto. Tikimasi, kad patalpos bus visiškai atnaujintos, bus įrengta daugiau vienviečių palatų.
Optimizmu spinduliuojanti A. Storpirštienė, paklausta apie darbe kylančius sunkumus, teigė, kad skaudžiausia yra tuomet, kada nevertinamas gydytojo darbas.
„Norisi supratimo, žmogiškumo iš žmonių, kad nieko nedarome norėdami blogo. Stengiamės, kad vaikučiams viskas būtų gerai, tačiau kai kurių tėvelių elgesys kartais būna nepamatuotas. Mes visada stengiamės bendrauti su tėveliais, informuoti juos, atsakyti į rūpimus klausimus. Tačiau būna daug tokių žmonių, kurie mieliau nubėgs kažkam pasiskųsti, negu pakalbės su daktarais. Jeigu pacientams kažkas negerai, norėtųsi, kad jie kreiptųsi į mus, išsakytų problemas, o ne ieškotų sprendimų kitur“, – išreiškė viltį A. Storpirštienė.


Gydytoją A. Storpištienę (centre) sveikina Regioninės Telšių ligoninės direktorė A. Vitkienė ir Telšių r. savivaldybės administracijos direktorius S. Urbonas.

]]>
1801 Tue, 10 May 2016 08:05:26
Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriui - keturiasdešimt Prieš keturiasdešimt metų dabartinėje Regioninėje Telšių ligoninėje duris pravėrė naujai įsteigtas Ortopedijos-traumatologijos skyrius. Švenčiant įkūrimo metines, kovo 18-ąją Telšių ligoninėje surengtas iškilmingas minėjimas, vyko respublikinė traumatologų konferencija. Sulaukta per pusantro šimto konferencijos dalyvių, garbių svečių iš visos Lietuvos.

Monika GIRDVAINĖ


Įkūrimo istorija
1976-ųjų pavasarį tuometinėje Telšių ligoninėje buvo atidarytas Ortopedijos-Traumatologijos skyrius. Šio skyriaus įkūrėjas ir steigimo iniciatorius - gydytojas a. a. Vytautas Purlys. Jo dėka pakloti ortopedijos ir traumatologijos pagrindai Telšiuose, pradėtos daryti įvairios sudėtingos operacijos. Ilgą laiką Traumatologijos- ortopedijos skyriaus vedėju dirbęs V. Purlys pirmasis Lietuvoje atliko klubo sąnario persodinimo operaciją. Vėliau jo darbus tęsė Traumatologijos skyriui vadovavę gydytojai ortopedai-traumatologai Romualdas Požėra, Artūras Šarkevičius, Paulius Rumbutis. Šiuo metu Traumatologijos skyriaus vedėjo pareigas eina gydytojas ortopedas-traumatologas Sigitas Kaktys.
„Pirmasis skyriaus vedėjas ir jo įkūrėjas buvo talentingas, neeilinės asmenybės gydytojas Vytautas Purlys. Jo visas gyvenimas buvo tarsi žavi intelekto pramoga, nukreipta į didžiulį darbą Telšių regione. Jis pasišventė gerinti telšiškių ir visų Lietuvos gyventojų sveikatą“, - pradėdama šventinį minėjimą kalbėjo Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė.

Geriausiems darbuotojams - padėkos
Traumatologijos skyriaus ir visos Telšių ligoninės kolektyvo pasveikinti gražios sukakties proga atvyko garbūs svečiai, traumatologijos elitas: gydytojas profesorius ortopedas-traumatologas Narūnas Porvaneckas, Lietuvos traumatologų-ortopedų draugijos valdybos narys mokslų daktaras Giedrius Kvedaras, Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas Robertas Mikalauskas. Paminėti sukakties atvyko ir LR Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė bei Telšių rajono savivaldybės meras Petras Kuizinas.
Rajono meras pasidžiaugė puikiu Regioninės Telšių ligoninės medikų darbu, aukšta teikiamų paslaugų kokybe. Už atsidavimą ir nuoširdų rūpestį žmonėmis, kantrybę kasdieninėje veikloje P. Kuizinas Traumatologijos skyriaus vedėjui S. Kakčiui, gydytojui traumatologui Algirdui Švikui bei vyriausiajai slaugytojai Danutei Jarienei-Jaruševičienei įteikė padėkos raštus ir atminimo ženklelius.

Geros žinios iš ministerijos
Minėjime apsilankiusi R. Šalaševičiūtė, buvusi sveikatos apsaugos ministrė, pabrėžė, kad ministerija Telšių ligoninės nuošalyje nepalieka. Seimo narė pranešė, kad netolygumui mažinti Telšių regione (Mažeikių, Plungės, Telšių r. bei Rietavo savivaldybės) esančioms ligoninėms yra skirta 1 mln. 700 tūkst. Eur, iš jų vien Regioninei Telšių ligoninei atiteks 560 tūkst. Eur. Taip pat yra suplanuota, kad į Telšių ligoninę turėtų atkeliauti trys nauji greitosios pagalbos automobiliai, iš jų vienas - reanimobilis.
R. Šalaševičiūtė taip pat informavo, kad pagal dar nepasirašytą, bet derinamą projektą Lietuvoje numatoma įsteigti Traumatologijos klasterį, kuris jungtų septynių šalies ligoninių Traumatologijos skyrius. Planuojama, kad Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyrius bus vienas iš septynių centrų. „Manau, kad toks veiksmas yra pasitikėjimas Jūsų darbu, tikėjimas tuo, kad Jūs galite ir sugebėsite pateisinti lūkesčius“, - pabrėžė viešnia.

Konferencijoje - apie traumatologų aktualijas
Po oficialiosios minėjimo dalies vyko respublikinė konferencija „Aktualūs ortopedijos ir traumatologijos klausimai “ Joje dalyvavo 164 ortopedai-traumatologai, kineziterapeutai, reabilitologai, ergoterapeutai ir kiti medikai iš visos Lietuvos. Buvo perskaityta per 10 pranešimų aktualiomis ortopedijos ir traumatologijos temomis. Telšių ligoninėje dirbanti Kristina Norkutė kalbėjo apie riešų traumų gydymo aspektus, o jos kolega Klaudijus Beinaravičius pristatė čiurnos lūžių gydymo patirtį Regioninėje Telšių ligoninėje. Liudas Bazaras apžvelgė stipinkaulio tipinės vietos lūžio konservatyvaus ir operacinio gydymo aspektus, Vytautas Kimtys - kulkšnelių lūžių operacinį gydymą, o Silva Juknienė aptarė riešo bei čiurnos traumų reabilitacijos problemas klinikinėje praktikoje.
Vytautas Toliušis kartu su kolegomis skaitė net tris pranešimus. Su Egidijumi Kontautu medikas kalbėjo apie osteosintezės rakinamomis plokštelėmis dizaino, naudojimo bei biomechanikos pagrindinius aspektus, su Nerijumi Baika apžvelgė, kaip išvengti komplikacijų naudojant šį gydymo metodą, o su Andrei Pijadin aptarė žastikaulio tolimojo galo lūžius ir trigalvio žasto raumens skeliantį pjūvį.
Pranešimus taip pat skaitė prof. N. Porvaneckas, dr. G. Kvedaras, R. Mikalauskas.
Konferenciją, apžvelgdamas Regioninės Telšių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos skyriaus 40-metį, užbaigė S. Kaktys.
„Atsižvelgdami į išankstinę registraciją, nesitikėjome konferencijoje tokio antplūdžio medikų. Galbūt nuoširdžiai kvietėme, gal parinkome geras, aktualias temas", - puikiai pasisekusia konferencija džiaugėsi Traumatologijos skyriaus vedėjas.

Traumatologijos skyriuje - šiuolaikiški gydymo metodai
Regioninės Telšių ligoninės ortopedai-traumatologai pasiruošę bet kuriuo paros metu suteikti pagalbą patyrusiesiems traumą. Šiuo metu Traumatologijos skyriuje dirba 14 viduriniojo per-sonalo darbuotojų ir 7 gydytojai ortopedai-traumatologai. Tai - S.Kaktys, A. Švikas, E. Petkevičius, P. Rumbutis, A. Dervinis, K. Norkutė ir K. Beinaravičius. Skyriaus vedėj as informavo, kad traumatologai-ortopedai per metus padaro apie 700-800 įvairaus sudėtingumo operacijų. Per 2015 metus atliktos 55 klubo sąnario ir 39 kelio sąnario persodinimo operacijos.
Traumatologijos skyriuje yra 22 lovos, kasmet čia gydoma iki 1 000 pacientų.
S. Kaktys teigė, kad Traumatologijos skyriuje turima aparatūra, patalpos, taikomi gydymo metodai atitinka šiuolaikinius reikalavimus, pacientai renovuotose skyriaus patalpose jaučiasi saugiai. Vedėjas pasakojo, kad Telšių ligoninėje jau ne vienerius metus sėkmingai taikomas šiuolaikiškas lūžusių kaulų sujungimo metodas - osteosintezė. Taikant šį metodą, naudojamos vadinamosios kompresinės plokštelės su kryptiniais sraigtais. Tokiu būdu atliekant osteosintezės operacijas, kaulo anatominis ir fiziologinis vientisumas atkuriamas tiksliau. Taikant šią metodiką, siekiama kuo efektyvesnio gydymo rezultato - svarbiausia tiksliai atstatyti lūžius, stabiliai juos fiksuoti ir kuo anksčiau pradėti judesius.
S. Kaktys pabrėžė, kad skyriuje plėtojama, pacientams vis dažniau taikoma dienos chirurgija.
Per pastaruosius trejus metus ligonių skaičius, kuriems taikyta dienos chirurgija, išaugo nuo 5 iki 15 proc. nuo atliktų operacijų skaičiaus. Anot vedėjo, taikant tausojamus gydymo metodus, trumpėja ligonių gulėjimo trukmė, jie greičiau sveiksta. Taigi, plėtojant dienos chirurgiją, pacientai greičiau paleidžiami namo, galima racionaliau panaudoti lovas, užtikrinti labiau ekonomišką skyriaus veiklą.
„Kadangi Traumatologijos skyrius taps vienas iš septynių regioninių centrų, vadinasi, mes su savo technologijomis, taikomais gydymo metodais ir pasiekiamais rezultatais atitinkame šiuolaikinius reikalavimus. Jeigu mes sėkmingai dirbsime, bus gerai visiems: tiek ligoninei, jos darbuotojams, tiek ir gyventojams", - įsitikinęs S. Kaktys.


]]>
1703 Wed, 30 March 2016 10:03:16
Regioninės Telšių ligoninės darbuotojai - apie tuos, kurių darbas ne visada matomas ir įvertinamas Gydymo įstaigose gyventojai dažniausiai lankosi siekdami pagerinti sveikatą, sulaukti medicininės pagalbos, todėl natūralu, kad vienaip ar kitaip įvertinti lieka paslaugas suteikę registratūros darbuotojai, daktarai, slaugytojos. Tačiau, be visiems įprastų gydymo įstaigose teikiamų paslaugų, ne mažiau svarbius darbus - statistikos, buhalterinės apskaitos, viešųjų pirkimų ir kt. - atlieka ir kiti darbuotojai. Tiesiogiai su pacientų gydymu nesusiję darbai dažniausiai nematomi ir neįvertinami, tad kviečiame iš arčiau susipažinti su Regioninės Telšių ligoninės administracijos Personalo, Finansų, Statistikos skyrių darbuotojais bei teisininku, jų pareigomis ir veikla.

Monika GIRDVAINĖ


Personalo skyriuje - su įdarbinimu susiję klausimai
Regioninės Telšių ligoninės Personalo skyriuje dirba 2 darbuotojos: skyriaus vedėja Aniceta Mikutienė bei personalo specialistė Ramunė Katarskienė. A. Mikutienė pasakojo, kad Personalo skyriuje vyksta darbai, susiję su ligoninės darbuotojų priėmimu, atleidimu, jų atostogomis, studentų praktikomis ir kitais panašiais klausimais. Taigi šiame skyriuje tvarkomi asmenų priėmimo į darbą, darbuotojų atleidimo bei perkėlimo dokumentai, ruošiamos pažymos ir kiti dokumentai, reikalingi įstaigos darbuotojų asmeniniams ir socialiniams klausimams spręsti.
Vedėja sakė dažnai bendraujanti su „Sodros" specialistais - įstaigai pateikiama informacija apie naujai priimtus darbuotojus, vaiko priežiūros ir nemokamų atostogų suteikimą, atleidimą iš darbo. Visi šie pranešimai pildomi elektroninėje erdvėje, todėl 18 metų Telšių ligoninėje Personalo skyriaus vedėja dirbanti moteris džiaugiasi gerokai palengvėjusiomis darbo sąlygomis.
„Darbo specifika visada buvo tokia pati, tik kad patobulėjus technikai darbas pasidarė lengvesnis. Anksčiau būdavo popierinės formos, pranešimus reikėdavo rašyti raštu ir patiems pristatyti, o dabar viskas daroma daug paprasčiau - elektroniniu būdu. Taip bendraujame ir su „Sodra", ir su Darbo inspekcija, Sveikatos apsaugos ministerija", - kalbėjo A. Mikutienė.
Personalo skyriaus vedėja ne tik administruoja personalo formavimą bei judėjimą, konsultuoja darbuotojus darbo klausimais, bet ir kontroliuoja darbo drausmę, stebi, ar laikomasi vidaus tvarkos taisyklių bei pareiginių nuostatų reikalavimų. A. Mikutienės pareiga yra ir tikrinti, kaip vykdomi direktoriaus įsakymai, potvarkiai, kitų institucijų privalomi darbuotojams vykdyti nutarimai.
Įvertinusi darbuotojų elgesį, ji teikia direktoriui pasiūlymus ir rekomendacijas dėl jiems skiriamų paskatinimų ir nuobaudų rūšies. Be to, moteris rengia informacinę, analitinę medžiagą personalo klausimais įstaigos vadovui, padeda formuoti personalo valdymo politiką, valdyti personalą, dirba prevencinį konfliktų išvengimo darbą, dalyvauja sprendžiant darbo ginčus.
Personalo specialistei R. Katarskienei taip pat tenka atsakingi darbai - ji tvarko darbo sutartis, sudaro skyrių darbo laiko apskaitos žiniaraščius ir grafikus, ruošia pareiginius nuostatus, vidaus tvarkos taisykles.
Personalo skyriaus duomenimis, šiuo metu ligoninėje dirba 452 darbuotojai. Gydytojų yra 68, slaugos personalo darbuotojų - 203, pagalbinio personalo darbuotojų - 89, pagalbinio medicinos personalo (slaugytojos padėjėjos) - 24, laboratorinės diagnostikos specialistų - 20, kitas personalas - 35 asmenys.
„Šiuo metu visos darbo vietos yra užpildytos, tačiau įstaiga yra pasiruošusi priimti gydytojų, kurių trūksta: chirurgą, anesteziologą-reanimatologą, vaikų ligų gydytoją, vaikų kardiologą, oftalmologą (akių ligų gydytoją). Tokių darbuotojų ieškoma jau kurį laiką", - sakė A. Mikutienė.

Finansų skyriuje - buhalterinė apskaita
Regioninės Telšių ligoninės Finansų skyriuje dirba vyriausioji specialistė Stefanija Alūzaitė bei vyresniosios specialistės Danutė Fabijonavičienė, Aldona Pašilienė, Virginija Dieliautįenė, Ligita Gusarovienė, Irena Žilevičienė. Jos pavaldžios vyriausiajai finansininkei Rositai Fabijonavičiūtei.
„Finansų skyrius skaičiuoja už suteiktas paslaugas gaunamas pajamas ir išlaidas, kur tos lėšos panaudojamos. Skyriaus darbuotojai vykdo visos įstaigos turto ir lėšų apskaitą. Taip, mūsų darbas ne visada yra matomas, tačiau jis turi būti padarytas, nes be jo niekas nefunkcionuotų. Pinigų kontrolė bet kokiu atveju reikalinga, ir gaunamos lėšos turi būti panaudotos ir apskaitytos teisingai", - Finansų skyriaus svarbą pabrėžė R. Fabijonavičiūtė.
Pašnekovė informavo, kad skyriaus darbuotojai skaičiuoja darbo užmokestį, vykdo ilgalaikio turto, inventoriaus, grynųjų pinigų, medikamentų, medicininių pagalbos priemonių apskaitą, skaičiuoja ilgalaikio turto nusidėvėjimą, vykdo maisto produktų apskaitą. Be to, specialistės analizuoja skyrių veiklos ekonominius rodiklius, gautas pajamas pagal paslaugų rūšis. Finansų skyrius atlieka ir Viešųjų pirkimų komisijos aptarnavimo darbus. Iš ligoninės skyrių yra surenkami pirkimų planai, kokia įranga reikalinga pirkti, o susisteminti duomenys skelbiami viešųjų pirkimų informacinėje sistemoje. Vėliau rengiami Viešųjų pirkimų komisijos protokolai, susirašinėjama su tiekėjais.
Šeštus metus ligoninėje finansininke dirbanti, 25-erių metų darbo stažą buhalterijos srityje sukaupusi R. Fabijonavičiūtė teigė, kad finansininko darbas iš dalies yra kontroliuojantis - pirmiausia reikia sutikrinti, ar teisingai užpildyti dokumentai, o tik vėliau įtraukti juos į apskaitą. Kiekvieną mėnesį sutraukus pajamas ir išlaidas, apskaičiuojamas įstaigos veiklos finansinis rezultatas. 2015-uosius metus Regioninė Telšių ligoninė baigė su teigiamu finansiniu rezultatu.
„Pinigų ligoninei skiriama nepakankamai, todėl privalome taupyti. Tačiau paslaugas vis tiek reikia teikti saugias ir kokybiškas, niekas nuo to neatleidžia. Tas nuolatinis lėšų trūkumas apsunkina įstaigos veiklą, taupymas iš vidinių rezervų stabdo ir darbo užmokesčio kilimą. Minimali alga jau beveik pasiekė slaugytojų atlyginimus, bet apie slaugytojų ar gydytojų atlyginimų kėlimą niekas net nekalba", - apie finansines problemas kalbėjo R. Fabijonavičiūtė.

Sveikatos statistikos skyriuje - medicininių duomenų apskaita
Regioninės Telšių ligoninės Sveikatos statistikos skyriuje - 4 darbuotojos: vedėja Giedrė Klapatauskienė bei vyresniosios specialistės Vesta Lisauskaitė, Ina Vaičiulienė, Ieva Jonikienė.
G. Klapatauskienės teigimu, pagrindinis Sveikatos statistikos skyriaus darbo tikslas yra įstaigos medicininių duomenų apskaita. Statistikai fiksuoja visus pacientui nustatytus susirgimus, atliktas medicinines procedūras, operacijas, tikrina įrašų atitiktį nustatytoms diagnozėms ir atliktoms procedūroms. Taip pat atliekama apsilankymų ir kon-sultacijų pas gydytojus suvedimo ir pildymo kontrolė, kontroliuojama, ar laiku pateikiama dokumentacija, vedama tyrimų, tokių kaip echoskopijos, endoskopijos, funkcinės diagnostikos, rentgeno ir kt., statistika.
Kas mėnesį Sveikatos statistikos skyriui pateikiama apie 650 gydymo stacionare istorijų bei 5000-6000 pacientų ambulatorinio gydymo statistinių apskaitos kortelių. Nuo 2015 m. birželio 1 d. nebeliko minėtos paciento ambulatorinio gydymo statistinės apskaitos kortelės popierinio varianto.
„Dirbame ligoninės Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinėje sistemoje, tad pereiname prie bendradarbiavimo be jokių popierinių formų. Įdiegus kompiuterines duomenų apskaitos technologijas, prasiplėtė statistiko funkcijos, darbuotojams keliami didesni reikalavimai. Statistikos skyriuje pagal statistinių ambulatorinių ir stacionarinių kortelių numerius fiksuojamas pacientų judėjimas nuo kreipimosi iki išvykimo iš gydymo įstaigos. Tik surinkus ir susisteminus visus stacionaro ir ambulatorinių pacientų medicininius duomenis, jie perteikiami į ligonių kasų informacinės sistemos SVEIDRA SPAP ir APAP posistemes, iš kurių duomenys patenka Šiaulių, Vilniaus, Kauno, Panevėžio, Klaipėdos teritorinėms ligonių kasoms. Tad neabejotina, kad statistiko darbas - tai ypatingo stropumo reikalaujantis darbas. Nuo šio darbo tikslumo priklauso visos Regioninės Telšių ligoninės funkcionavimo apskaita, nes ligoninė didžiąją dalį pajamų gauna iš teritorinių ligonių kasų, be to, ligonių kasos įstaigos veiklą vertina pagal pateiktus duomenis", - bendrai Sveikatos statistikos skyriaus darbą apibūdino G. Klapatauskienė. Ji Telšių ligoninėje dirba 10 metų, iš jų tris vadovauja Sveikatos statistikos skyriui.
Vedėjos pareiga - kontroliuoti duomenų suvedimo ir statistinių formų pildymo teisingumą, pagal sukauptus duomenis laiku parengti ekonomines ir statistines ataskaitas, iš sukauptų statistinių duomenų atlikti įvairias analizes, reikalingas ligoninės veiklai vertinti, teikti informaciją administracijai, suinteresuotiems ligoninės skyriams, rengti metines ataskaitas. G. Klapatauskienė taip pat nagrinėja gaunamus raštus, rengia atsakymų projektus, bendradarbiauj a su teritorinėmis ligonių kasomis, asmens sveikatos priežiūros bei kitomis įstaigomis ir institucijomis klausimais, reikalingais funkcijoms atlikti.

Teisininko pareiga - ruošti dokumentus
Nuo 2015-ųjų rugsėjo Telšių ligoninėje dirba teisininkas Petras Valuckis. 24 metų telšiškis, Vytauto Didžiojo universitete įgijęs teisininko specialybę, sugrįžo į gimtuosius Telšius. Dirbdamas gimtajame mieste, teisininkas teigė pateisinantis savo lūkesčius.
„Darbas ligoninėje - įvairiapusis, nemonotoniškas, tenkinantis mano lūkesčius. Teisė čia apima įvairias sritis - tenka rengti vidaus teisių aktus ir viešųjų pirkimų dokumentaciją, spręsti daugelį kitų klausimų. Medicinos teisės srityje aš dar naujokas, tačiau esu imlus, domiuosi naujovėmis, dalyvauju kvalifikacijos kėlimo kursuose", - pasakojo P. Valuckis.
Pašnekovas pabrėžė, kad ligoninė - viešoji įstaiga, todėl visos prekės (nuo kanceliarinių reikmenų iki vaistų ar medicininės įrangos) perkamos per viešuosius pirkimus. Vykdant juos, daugiausiai darbo tenka teisininkui - jis nustato konkurso sąlygas, rengia dokumentaciją, sutartis ir kitus formalumus.
Nors tiesiogiai su pacientais P Valuckis nebendrauja, bet kartais teisininkui tenka susidurti su raštiškais jų skundais dėl netinkamai teikiamų paslaugų ar kt. Teisininko pareiga - įvertinti gyventojų nusiskundimus teisiškai ir duoti jiems atsakymą. Už tai kokių veiksmų imtasi sprendžiant pacientui iškilusias problemas įstaigoje atsakingas auditorius. Teisininkui per 5 darbo mėnesius teko susidurti tik su dviem pacientais, kurie buvo nepatenkinti ligoninės darbu. Teismuose atstovauti Telšių ligoninei P. Valuckiui dar neteko.
„Dažnai žmonės mato neigiamą visko pusę, tačiau kiek gydytojai, ligoninės personalas padaro gero - nesigilina. Reikėtų keisti tokį požiūrį. Aišku, gal mes ne visada nusišypsome, padarome klaidų, bet stengiamės visiems pagelbėti ir dėti pastangas, kad visuomenei būtų geriau , - apie Regioninės Telšių ligoninės darbuotojų atsidavimą kalbėjo P. Valuckis.

]]>
1610 Mon, 22 February 2016 07:02:13
Nauja interaktyvi elektroninė paslauga Viešoji įstaiga Regioninė Telšių ligoninė kartu su partneriais Mažeikių, Plungės rajono savivaldybės ligoninėmis, Rietavo, Mažeikių, Sedos, Telšių, Luokės, Varnių pirminės sveikatos priežiūros centrais įvykdė projektą „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“.

Projektas buvo finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę „Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėse“.

Projekto metu sukurta bendradarbiavimo lygio interaktyvi elektroninė paslauga „Pacientų medicininės sveikatos istorijos duomenų kaupimas, saugojimas ir pateikimas elektroniniu būdu pacientams ir Sveikatos priežiūros įstaigų specialistams“. Pacientai turi galimybę gauti savo ligos istorijos duomenis tiesiogiai per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS) arba per sveikatos priežiūros specialistą, kuris naudojasi sveikatos priežiūros įstaigų regionine informacine sistema.

Įgyvendinus projektą į elektroninę terpę buvo perkelti pagrindiniai Sveikatos priežiūros įstaigų klinikinės veiklos procesai. Įdiegta gydymo įstaigų regioninė informacinė sistema leidžia:

-vykdyti pacientų priėmimą stacionariniam ir ambulatoriniam gydymui;
-aprašyti paciento būklę ir peržiūrėti elektronines medicinines istorijas;
-skirti gydymą;
-atlikti laboratorinius ir instrumentinius tyrimus;
-administruoti įstaigos resursus;
-rengti ataskaitas ir analizuoti duomenis;
-administruoti vartotojus, registrus, katalogus, klasifikatorius ir terminų žodynus.

Sukurta interaktyvi elektroninė sveikatos paslauga bei įdiegta sveikatos priežiūros įstaigų informacinė sistema užtikrina sklandesnį pacientų patekimą pas gydytoją arba į ligoninę, o sveikatos priežiūros specialistai naudodamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytomis informacinių sistemų funkcijomis, turi galimybę:

-patogiau ir saugiau kaupti paciento elektroninę medicininę istoriją (EMI);
-efektyviau keistis duomenimis su ESPBI, taip prisidedant prie pacientų elektroninės sveikatos istorijos kūrimo, glaudesnio ir greitesnio bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų.

Sukūrus elektroninę sveikatos priežiūros paslaugų sistemą, yra sudaryta galimybė operatyviau keistis informacija elektroniniu būdu tarp partnerių įstaigų, kitų įstaigų, pagreitėjo medicinos dokumentų peržiūra ir klaidų taisymas, galimybė gauti reikalingus medicinos dokumentus visoms tikslinėms grupėms yra labiau prieinama, suteikiama laiku ir vietoje.

Informacinėje sistemoje sukuriamas užsakymas atlieka instrumentinį tyrimą, kuris perduodamas radiologijos kabinetui, kuriame, atlikus tyrimo registraciją, perduodama tyrimo informacija į radiologijos aparatą ir vaizdus tvarkančiai informacinei sistemai. Atlikus tyrimą informacinė sistema grąžina sukurto skaitmeninio vaizdo nuorodą informacinei sistemai. Gydytojams ir laborantams, pateikiami užsakytų ir atliktų tyrimų sąrašai, kuriuose galima peržiūrėti užsakymus, juos redaguoti, peržiūrėti tyrimų rezultatus, bei užsakyti pakartotinį tyrimo atlikimą. Paciento tyrimų rezultatai perduodami paciento EMI, užpildomi reikiami dokumentai, kurie pagal poreikį atspausdinami arba siunčiami el. paštu.

]]>
1577 Wed, 27 January 2016 11:01:05
Ką turime žinoti apie vaistus? Kiekvienas vaistas turi ne tik gydomąjį, bet ir šalutinį poveikį. Šio poveikio pasireiškimo tikimybė priklauso nuo daugelio veiksnių (paciento amžiaus, lyties, gretutinių ligų, kitų kartu vartojamų vaistų), todėl vieniems pacientams jis gali pasireikšti, bet pasireiškia tikrai ne visiems, vartojantiems vaistą. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Svekatos apsaugos ministerijos primena gyventojams saugaus vaistų vartojimo taisykles.

Visi žinome, kad nusipirkus vaistą, jo pakuotėje turi būti ir informacija pacientui – pakuotės lapelis. Jame be informacijos apie tai, kam vaistas vartojamas, kaip jį vartoti, kada vartoti negalima,  pateikiama informacija ir apie šalutinį vaistų poveikį. Kaip ir kodėl yra stebimas vaisto šalutinis poveikis?

Informacija apie galimą vaistų nepageidaujamą poveikį pradedama rinkti dar jų kūrimo  metu, tačiau ji nėra išsami. Taip yra dėl to, kad klinikiniai tyrimai trunka palyginti neilgai, o juose dalyvauja sąlyginai nedaug pacientų. Todėl, atliekant tyrimus, galima nustatyti tik dažniausiai pasireiškiančias nepageidaujamas organizmo reakcijas į vaistus.

Taigi Lietuvoje, kaip ir visose ES valstybėse, šalutinis vaistų poveikis yra stebimas nuolat, t. y. vaistui jau esant rinkoje, renkami duomenys apie jų sukeliamą šalutinį  poveikį. Šie duomenys padeda nustatyti naują informaciją apie vaistų saugumą.  Gavus naujų duomenų apie nepageidaujamą poveikį, gali paaiškėti, kad tam tikroms pacientų grupėms (pavyzdžiui, sergantiems kepenų, inkstų ar kitomis ligomis) šių vaistų apskritai negalima vartoti.  Nauja informacija visada yra nurodoma vaisto charakteristikų santraukoje ir pakuotės lapelyje, kurį vartotojas randa vaisto pakuotėje. Kartais gali atsitikti ir taip, kad dėl sukeliamo šalutinio poveikio vaistas pašalinamas iš rinkos, jei nustatoma, kad vaisto keliama rizika yra didesnė nei jo nauda.

Taigi labai svarbu, kad tiek gydytojai, vaistininkai, tiek pacientai ar jų artimieji apie nepageidaujamą vaistų poveikį praneštų VVKT. Tai padės surinkti daugiau informacijos apie vaistų saugumą.

Kaip pranešti VVKT apie šalutinį poveikį?

Pacientai turi būti atidūs vartodami vaistus ir tik pajutę ką nors negero apie tai turi pranešti vaistą paskyrusiam gydytojui ar vaistininkui bei paskambinti į VVKT nemokamu telefono numeriu 8 800 73 568. Dar vienas būdas informacijai apie nepageidaujamą vaistų poveikį pateikti – parašyti į VVKT elektroniniu paštu nepageidaujamar@vvkt.lt ir atsiųsti užpildytą formą. Ją galima rasti interneto adresu www.vvkt.lt paspaudus nuorodą „Praneškite apie nepageidaujamas reakcijas į vaistą!“. Taip pat artimiausiu metu atsiras galimybė pranešti nepageidaujamas reakcijas tiesiogiai www.vvkt.lt internetinėje svetainėje pateikus reikiamą informaciją. Šis būdas gerokai palengvins nepageidaujamų poveikių pateikimą. Bendraudami su žmonėmis, matome, kad kai kurie baiminasi, ar jų pateikta informacija yra konfidenciali. Patikiname, kad apie nepageidaujamą reakciją pranešusio žmogaus duomenys yra konfidencialūs ir neperduodami tretiesiems asmenims. Juolab, kad pranešime pakanka nurodyti asmens inicialus.

VVKT kiekvieną gautą pranešimą registruoja, įvertina, persiunčia į Europos vaistų agentūros duomenų bazę, kurioje kaupiama informacija apie registruotų vaistų sukeliamas nepageidaujamas reakcijas. Tai leidžia greitai keistis vaistų saugumo informacija, identifikuoti vaistų keliamą riziką, priimti sprendimus vaistų saugumo klausimais, kitaip tariant – užtikrinti gydymą saugiais vaistais.

Kiek ir kokio pobūdžio gaunama tokių pranešimų Lietuvoje?

2015-ais metais jau gavome 457 pranešimus apie vaistų sukeltus nepageidaujamus poveikius. Iš jų 168 pranešimus pateikė gydytojai, 52 – pacientai, 24 – vaistininkai, 213 – patys vaistų gamintojai. Kiekvienais metais VVKT pranešimų apie nepageidaujamus poveikius gauna vis daugiau, o ypač iš pacientų. Pernai per visus metus iš pacientų buvo gauti tik 23 pranešimai, o šiemet jau dvigubai daugiau.  Tai liudija apie didėjantį pacientų aktyvumą. Iš visų šiųmečių pranešimų 346 buvo apie sunkias reakcijas. Pastarosioms priskiriamas ir kontraceptikų neveiksmingumas, ir anafilaksinis šokas, pavyzdžiui, ištinkantis organizmui sureagavus į vaistus nuo skausmo. Dažnai pacientai skundžiasi nepageidaujamu vakcinų poveikiu – tuo, kad pasiskiepijus pakyla temperatūra arba atsiranda injekcijos vietos paraudimas, tinimas.

Svarbu ir tai, kad laukiame pranešimų ir apie tuos atvejus, kai pacientas per klaidą pavartojo ne tą vaistą, suvartojo klaidingą dozę ar vartojo vaistą ne pagal paskirtį.

Kiek tokių pranešimų gaunama kitose valstybėse?

Pagal gaunamą pranešimų skaičių Lietuva gerokai atsilieka nuo tokių valstybių kaip Švedija, Prancūzija, Italija, Olandija. Tačiau savo kaimynes – Latviją ir Estiją – lenkiame. Didėjantis pranešimų skaičius Lietuvoje rodo visuomenės aktyvumą bei sąmoningumą.

Ką daryti, jei pakuotės lapelį pacientas išmetė?

Pakuotės lapelio nederėtų išmesti. Svarbu jį atidžiai perskaityti, ypatingą dėmesį atkreipiant į  vaisto dozavimą, vartojimo būdą, sąveiką su kitais vartojamais vaistais ir t. t. Tačiau jei pakuotės lapelio nebeturite, visą informaciją apie registruotus vaistus (įskaitant vaisto pakuotės lapelį) rasite VVKT svetainėje, adresu www.vvkt.lt. Pakanka į paieškos laukelį įvesti vaisto pavadinimą. Svarbu pažymėti, kad tik šioje svetainėje skelbiama informacija apie vaistus yra visuomet atnaujinama ir oficiali. Taip pat mūsų svetainėje, rubrikoje „Naujienos“ rasite ir kitą aktualią informaciją, susijusią tiek su vaistų saugumu (pavyzdžiui, informacija apie naujus vaisto vartojimo apribojimus), tiek su galimu atskirų vaistų tiekimo sutrikimu.

Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį, kad Lietuvos rinkai tiekiami tokie registruoti vaistiniai preparatai, kurių kokybė, saugumas ir veiksmingumas yra įvertinti ir patvirtinti, tačiau kiekvienas vaistas turi ir gydomąjį poveikį, ir nepageidaujamą šalutinį poveikį, kuris gali pasireikšti, bet pasireiškia ne visiems žmonėms, vartojantiems vaistą. Vaistų, kurie neturėtų šalutinio poveikio nėra. Informacija apie galimą vaisto šalutinį poveikį visuomet yra nurodoma vaisto pakuotės lapelyje.

Atkreipiame dėmesį, kad šių reakcijų pasireiškimo dažnis yra įvairus: nuo labai dažno iki labai reto. Nepageidaujamo poveikio dažnis apibūdinamas patvirtintose vaistų charakteristikų santraukose taip: labai dažnas (≥ 1 iš 10 pacientų), dažnas (nuo ≥ 1/100 iki < 1/10), nedažnas (nuo ≥ 1/1 000 iki < 1/100), retas (nuo ≥ 1/10 000 iki < 1/1000), labai retas (< 1/10 000) ir nežinomas (negali būti apskaičiuotas pagal turimus duomenis).  Gydytojas, skirdamas ligoniui vaistą, visuomet turi įvertinti paciento būklę, galimą vaisto sąveiką su kitais vartojamais vaistais, taip pat skiriamo vaisto kontraindikacijas. Vaistas skiriamas tuomet, jei vaisto nauda yra didesnė už jo galimą riziką paciento sveikatai.

Apie pasireiškusį šalutinį poveikį, įskaitant ir nurodytą pakuotės lapelyje, būtinai praneškite gydytojui, nes jis gali koreguoti vaisto dozę arba kurį laiką pacientą stebėti ar paskirti gydymą kitu vaistu.

Daugiau informacijos:
www.vvkt.lt

]]>
1557 Fri, 15 January 2016 06:01:37
Gripas ir peršalimo ligos: jų galima išvengti Šaltuoju metų laikotarpiu – rudenį ir žiemą, padažnėja sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vadinamomis peršalimo ligomis, bei gripu. Ūminės, dažniausiai virusų sukeltos infekcijos – gana dažnos – suaugusieji jomis gali sirgti keletą kartų, o vaikai – nuo kelių iki keliolikos kartų per metus. Regioninės Telšių ligoninės pulmonologė Simona Simaitytė pataria, kaip išvengti peršalimo ligų ir kaip su jomis kovoti susirgus.

Monika GIRDVAINĖ

Sergančiųjų daugėja

Telšių visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis gruodžio pirmąją savaitę Telšių apskrityje siekė 58,08. Rodiklis parodo susirgimų atvejus, vidutiniškai tenkančius dešimčiai tūkstančių gyventojų. Lyginant su lapkričio pirmos savaitės duomenimis, sergančiųjų padaugėjo. Per mėnesį bendras rodiklis pakilo 3,06 (lapkričio 2-8 d. buvo 55,02) 

Iš Telšių apskričiai priklausančių Mažeikių, Plungės bei Telšių rajonų ir Rietavo savivaldybės daugiausiai sergančiųjų peršalimo ligomis fiksuota Plungės rajone (263 ligoniai), mažiausiai –Rietavo savivaldybėje (22 ligoniai). Tarp 834 apskrityje sirgusių asmenų – daugiausiai vaikai iki 18 metų (679). Sergančiųjų gripu apskrityje kol kas tik pavieniai atvejai. Lapkričio 30- gruodžio 6 dienomis gripu sirgo tik mažeikiškiai. Mažeikių rajone užregistruoti 3  gripo atvejai.

„Gripo infekcija pasižymi ryškiu sezoniškumu. Lietuvoje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio – kovo mėnesiais“, – pastebi S. Simaitytė.

Kaip atskirti, sergi gripu ar peršalimu?

Lietuvoje kasmet registruojama 350 – 480 tūkst. susirgimų ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis, iš jų – 100 tūkst. susirgimų gripu. Medikai pastebi, kad nors peršalimo ligos dažnesnės atvėsus orams, tačiau šaltesnis oras nėra tiesioginis ligos veiksnys. Šaltuoju metų laikotarpiu daugiau laiko praleidžiame patalpose, taip susidaro palankios sąlygos virusams plisti. Peršalimą taip pat provokuoja nusilpusi imuninė sistema.

„Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Todėl infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose patalpose bei esant didesnei oro drėgmei. Žinoma, susirgimų paplitimo mastui labai didelę įtaką turi imunologinė žmonių populiacijos būsena, tai yra, mūsų imunitetas“, – teigia S. Simaitytė.

Pastebima, kad peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Šių ligų painioti nereikėtų – kiekvienu atveju parenkamas kitoks gydymas.

Pulmonologė teigia, kad tiek peršalimo ligos, tiek gripas – tai virusų sukeltos infekcijos, todėl simptomai, pasireiškiantys susirgus šiomis ligomis, panašūs. Tai – karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės skausmas.

„Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo – gripui būdinga staigi ligos pradžia.  Staiga pakyla kūno temperatūra (net iki 40˚C), krečia šaltis, jaučiamas didelis bendras silpnumas ir nuovargis. Dažnai vargina raumenų, galvos, akių obuolių skausmas. Gripo atveju, slogos pirmosiomis dienomis dažniausiai nebūna. Tuo tarpu peršalimo ligų atveju, nuo pirmųjų dienų dažniausiai vargina sloga, čiaudima, peršti gerklę, o temperatūra nebūna labai aukšta“, – paaiškino medikė.

Gerti antibiotikus savavališkai – nepatartina

Peršalimo ligas gyventojai dažnai linkę gydytis patys, namuose. Medikai tokio poelgio nekritikuoja, tik pataria sekti organizmo pokyčius ir kylant neaiškumams ar komplikuojantis ligai laiku kreiptis į specialistus.

S. Simaitytės teigimu, susirgus reikia vartoti daug skysčių. Tai itin svarbu  siekiant pagerinti išsikosėjimą, suskystinti nosies sekretą. Be to, karščiuojantis ir prakaituojantis žmogus padidina netenkamo skysčio kiekį organizme, todėl svarbu jį atstatyti.

Pulmonologė pataria, kad karščiuojant  virš 38˚C ar sunkiai toleruojant ir žemesnę temperatūrą, reikėtų vartoti karščiavimą mažinančių vaistų.

„ Karščiavimas – apsauginė organizmo reakcija į infekciją, todėl, jei pakilusią temperatūrą toleruojate, leiskite pačiam organizmui kovoti su jį užpuolusiais virusais“, – pataria pašnekovė.

Pulmonologė pastebi, kad pagrindinė savarankiško gydymosi problema – antibiotikų vartojimas. „Tik sukarščiavus, atsiradus kosuliui, žmonės pradeda vartoti šiuos vaistus. Tai didelė klaida. Kaip minėjau, peršalimo ligas bei gripą sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Netinkamas antibiotikų vartojimas yra viena svarbiausių priežasčių, dėl ko didėja infekcijos sukėlėjų atsparumas šiems vaistams. Tai tampa vis aktualesne problema klinikinėje praktikoje, nes dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo reikia vis galingesnių ir plataus spektro vaistų tam, kad išgydyti po peršalimo ar gripo atsiradusioms komplikacijoms“, – kalbėjo S. Simaitytė.

Ligų galima išvengti

Kilus kažkokių neaiškumų ar klausimų dėl savo sveikatos ar ligos gydymo, pulmonologė pataria  nesigydyti savarankiškai ir kreiptis į gydytoją. Taip padidės galimybė išvengti ligos komplikacijų.

Viena sunkiausių ir dažniausių peršalimo, o ypač gripo, komplikacijų – plaučių uždegimas. Ši liga yra nereta mirties priežastis. Plaučių uždegimas, medikės teigimu, yra pavojingiausias vaikams, žmonėms virš 65 metų amžiaus bei sergantiems lėtinėmis ligomis (plaučių, širdies ir pan.).

„ Pati efektyviausia profilaktikos priemonė nuo gripo – skiepai. Jautriausia gripo viruso infekcijai populiacijos dalis yra jauni(iki 20 metų), vyresnio amžiaus (virš 65 metų) bei įvairiomis ligomis sergantys asmenys“, – sakė S. Simaitytė

Ji pridūrė, kad tikimybę susirgti peršalimo ligomis ar gripu sumažins tinkama rankų higiena, patalpų vėdinimas, pakankamas fizinis aktyvumas, visavertė mityba. Taip pat patariama dažniau būti gryname ore, vengti kontaktų su sergančiais asmenimis bei vengti būti masinio susibūrimo vietose epidemijos metu.

„Susirgus pats žmogaus organizmas duoda ženklą sustoti ir leisti jam ilsėtis. Geriau pagulėti lovoje, nei sergant eiti į darbą. Tokiu būdu sumažės rizika užsitęsti ligai bei atsirasti komplikacijoms, o ir darbingumas atsistatys daug greičiau. Be to, turime saugoti ne tik save, bet ir šalia mūsų esančius žmones – tad nebūkime infekcijos platintojai ir pagalvokime apie kitus“, – pataria kalbinta pulmonologė.

]]>
1493 Tue, 22 December 2015 06:12:10
Regioninės Telšių ligoninės Chirurgijos skyriuje įvairios operacijos atliekamos taikant šiuolaikiškus metodus Chirurgijos skyrius ligoninėje – vienas svarbiausių. Pagal šio skyriaus veiklą, atliktų operacijų skaičių, vertinamas bendras ligoninės paslaugų teikimo lygis, formuojamas požiūris apie gydymo įstaigą.
Regioninės Telšių ligoninės Chirurgijos skyriuje teikiama planinė ir skubi chirurgijos pagalba ištisą parą. Naudojamos modernios, šiuolaikiškos technologijos, kurių dėka teikiamos aukščiausios kokybės paslaugos. Čia gydomi ir operuojami ligoniai sergantys pilvo ertmės, krūtinės ląstos, minkštųjų audinių ligomis, patyrę traumas. Operacijos atliekamos tradiciniu ir laparoskopiniu – mažai invaziniu būdu.

Monika GIRDVAINĖ

Pasiekti geri rezultatai
Chirurgijos, akušerijos-ginekologijos bei traumatologijos– trys skyriai, pagal kurių darbą ir pasiektus rezultatus vertinamas ligoninės lygis. Apie pastaruosius du Regioninės Telšių ligoninės skyrius jau rašėme, tad šįkart kviečiame artimiau susipažinti su Chirurgijos skyriumi.
Skyriaus vadovas, 40 metų Telšių ligoninėje dirbantis, 24 metus Chrirurgijos skyriui vadovaujantis Sigitas Matulaitis pasakojo, kad per metus chirurgai padaro virš 600 įvairaus sudėtingumo operacijų. Per šių metų 9 mėnesius Chirurgijos skyriuje operuota 500 ligonių. Per tą patį laikotarpį operacinis gydymas taikytas 63, 4 proc. pacientų. 2014-aisiais operacinis aktyvumas siekė  62.22 proc.
Chirurgijos skyriuje yra 20 lovų. Skyriaus patalpose įrengta 13 palatų, kuriose galima sutalpinti iki 27 pacientų.  S. Matulaičio teigimu, 2014 metais skyriuje gulėjo ir buvo gydomi 998 ligoniai. Per šių metų 9 mėnesius tokių ligonių buvo 675.
„Apie du trečdaliai chirurgijos skyriaus pacientų yra reikalaujantys skubios pagalbos, todėl ligonių srautus sunku reguliuoti. Tačiau galime pasidžiaugti, kad daugeliu rodiklių mūsų darbo rezultatai gerėja“, – komentavo S. Matulaitis.

Kolektyvas kvalifikuotas
Chirurgijos skyriuje nuolatos dirba 5 kvalifikuoti medikai. Tai S. Matulaitis, V. Girčys, J. Dielkus, A. Norkus, A. Vaidakavičius. Savaitgaliais į skyrių budėti atvyksta  Kaune studijuojantis telšiškis M. Banevičius bei chirurgu Vilniaus Antakalnio ligoninėje dirbantis iš Telšių kilęs V. Bartašiūnas.
Skyriuje dirba vyresnioji slaugytoja Birutė Kiburienė bei 14 bendrosios praktikos slaugytojų. 3 slaugytojos kasdien dirba palatose, prižiūri jas. Kiekviena slaugytoja vidutiniškai turi po 7-8 ligonius. Chirurgijos skyriuje yra atskira slaugytoja, kuri atsakinga už ligonių tvarstymą, perrišimus.
Slaugytojų amžiaus vidurkis 30-50 metų. B. Kiburienė Chirurgijos skyriuje dirba daugiau kaip 40 metų.
„Esu patenkinta slaugytojų darbu. Jos pareigingos, stropios, darbščios, ligonių mylimos ir gerbiamos. Žinoma, pasitaiko visokių pacientų – vieniems būna viskas netinka, kiti viskuo petenkinti. Tačiau dažniausiai pacientai giria gydytojų, slaugytojų priežiūrą, tvarką ir švarą palatose“, – pastebėjo  B. Kiburienė.

Atliekamų  operacijų spektras – platus
Telšių ligoninės Chirurgijos skyriuje atliekamos visos antrinio lygio skubios ir planinės operacijos. Skyriaus gydytojai atlieka šias pilvo organų chirurgines operacijas: skrandžio, dvylikapirštės žarnos, tulžies pūslės, kepenų, storosios ir tiesiosios žarnų, apendicito, šalinama blužnis. Atliekamos išvaržų, venų varikozių ir kt. operacijos. Operaciniu būdu gydomi įvairių vietų pūliniai, hemorojus. Ligoniai gydomi ir tiriami dėl įtariamos chirurginės patologijos. Skyriaus gydytojai ištisą parą  yra pasiruošę atlikti visas skubias pilvo ertmės ir krūtinės ląstos operacijas.
„Operacijas atlikti skubos tvarka– didelė rizika ir atsakomybė medikui. Pavyzdžiui, krūtinės traumų, širdies dūrimų, plaučių sužalojimų ar kitų traumų gydymas atliekamas skubos tvarka. Tokias ir panašias traumas patyrusių žmonių niekur nenuveši, pagalba jiems būtina dabar ir čia. Tokiais atvejais reikia greitai veikti, nes kitaip gali būti per vėlu“, – apie chirurgo darbo specifiką kalbėjo S. Matulaitis.
Vedėjas priminė, kad chirurgijos skyriuje taip pat operuojami gėrybiniai augliai, atliekamos apgamų ar kitų darinių ant odos šalinimo operacijos.

Šiuolaikiški gydymo metodai
Telšių ligoninės Chirurgijos skyrius naudojasi visomis moderniausiomis chirurginėmis  gydomosiomis priemonėmis, esančiomis ligoninėje, atitinkančiomis pasaulinius standartus.
Pacientams gydyti taikomi tiek laiko bei ilgametės patirties patikrinti atviri operacijų metodai, tiek vis plačiau naudojami mažai invaziniai operacijų būdai: vis dažniau atliekamos endoskopinės operacijos, o kai kurios iš jų, pavyzdžiui, tulžies pūslės akmenligės operacijos atliekamos beveik tik laparoskopijos būdu. Laparoskopinės – tai tokios operacijos, kai naudojant sudėtingą vaizdo aparatūrą per kelis mažus pjūvius atliekamos pilvo organų operacijos. Telšių ligoninės Chirurgijos skyriuje mikroinvazinės laparoskopinės operacijos dėl tulžies pūslės akmenligės – gana dažnos. Per metus gydymo įstaigoje atliekama daugiau kaip 100 tokių operacijų.
Tarp dominuojančių dažniausiai atliekamų operacijų – įvairios išvaržų rūšys. Per praėjusius metus Telšių ligoninėje atliktos 144 pilvo, šlauninės, bambos, baltosios linijos, kirkšnies išvaržų, pooperacinės ir kitokių rūšių išvaržų operacijos. Dažnos ir apendicitų operacijos – per šių metų 9 mėnesius jų atlikta daugiau kaip 80.
„Saugios medicinos pagalbos deklaravimas ir teikimas ligoniui – svarbiausias dalykas. Laikydamiesi šių principų ir stengiamės padėti kiekvienam pacientui“, – sakė vedėjas S. Matulaitis.

]]>
1469 Mon, 07 December 2015 09:12:12
VASPVT ragina – rinkitės saugias paslaugas, patikimose įstaigose Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba) jau kurį laiką kelia nerimą žmonių susidomėjimas reklamuojamais abejotinais „stebuklingais“ aparatais, neva galinčiais greitai ir efektyviai „ištirti nuo visų galimų ligų“ - apie tai Akreditavimo tarnyba jau yra įspėjusi savo internetinėje svetainėje http://www.vaspvt.gov.lt. Tačiau šį kartą dėmesys krypsta į besiskelbiančius neaiškios kompetencijos „specialistus“, teikiančius sveikatos priežiūros paslaugas neturint licencijos, ir šias paslaugas teikiančius net ne gydymo įstaigose.

Pastaruoju metu Akreditavimo tarnybos specialistus sudomino Pasvalio laikraštyje „Darbas“ ne kartą besiskelbiantys asmenys, siūlantys atlikti elektrosferinę kompiuterinę bioinformacinę sveikatos diagnostiką. Reaguodami į pranešimus, Akreditavimo tarnybos specialistai nuvyko į Pasvalį ir atliko neplaninę asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę bei nustatė, jog UAB „Vėjažolė“ („Žolių salonas“) neturėdama licencijos, t.y. neteisėtai vertėsi sveikatinimo veikla, o medicinos prietaisu diagnozavo ir teikė gydymo patarimus UAB „Vėjažolės“ vyr. buhalterė, neturėdama tokių paslaugų teikimui reikalingos licencijos. Už kontrolės metu nustatytus pažeidimus UAB „Vėjažolei“ lapkričio 23 d. Akreditavimo tarnyba surašė administracinį teisės pažeidimo protokolą. Primename, kad neteisėtas vertimasis sveikatinimo veikla nesilaikant įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytos tvarkos – užtraukia baudą nuo 579 € iki 1158 €.

Tikslu nutraukti neteisėtai teikiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, Akreditavimo tarnyba atliko eilę kitų veiksmų, kurie buvo rezultatyvūs bei suveikė preventyviai. Kituose miestuose planuoti panašūs tyrimai buvo atšaukti. 

Atsižvelgiant į panašaus pobūdžio skelbimų gausą, Akreditavimo tarnyba numato bendradarbiauti su visomis Lietuvos savivaldybėmis bei įspėti apie jų teritorijose galimai teikiamas neteisėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas ir informuoti apie tokių skelbimų pagrindu jau atliktų kontrolių rezultatus.

 Akreditavimo tarnyba atkreipia visuomenės dėmesį, kad tokios nekvalifikuotų specialistų teikiamos paslaugos gali sukelti neigiamas pasekmes. Žmonės, kreipdamiesi į licencijų neturinčius asmenis bei įstaigas, rizikuoja ne tik prarasti pinigus už jiems suteiktas paslaugas, bet ir savo sveikata, nes neteisingai diagnozuota liga, netinkamai paskirtas gydymas yra bene dažniausios priežastys, dėl kurių gali atsirasti neigiamų pasekmių. Lietuvoje diagnozuoti bei  gydyti ligas gali tik atitinkamą licenciją turintys gydytojai, tik licenciją turinčioje sveikatos priežiūros įstaigoje. Primename, kad Akreditavimo tarnybos internetinėje svetainėje http://www.vaspvt.gov.lt yra viešai skelbiama ir visiems prieinama informacija apie sveikatos priežiūros įstaigų ir sveikatos priežiūros specialistų licencijas, taigi kviečiame pacientus, aktyviai naudotis šia informacija.


]]>
1463 Thu, 03 December 2015 06:12:05
Regioninėje Telšių ligoninėje – trys nauji medikai Vasaros pabaigoje Regioninės Telšių ligoninės kolektyvą papildė trys nauji medikai: traumatologai-ortopedai Kristina Norkutė ir Klaudijus Beinaravičius bei neurologė Kristina Kazakevičienė. Jauni medikai džiaugiasi puikiomis darbo sąlygomis, maloniu kolektyvu, plačiomis pacientų ištyrimo galimybėmis ir būdami Telšiuose teigia realizuojantys visus savo siekius.

Monika GIRDVAINĖ

Iš Kauno atvyko į Telšius
32 metų K. Beinaravičius – kaunietis. Laikinojoje šalies sostinėje gimęs, augęs, Kauno medicinos universitete mediciną ir vėliau ortopedijos traumatologijos rezidentūrą studijavęs vyras Telšiuose teigia atsidūręs gana atsitiktinai.
„Čia mane atvedė pats likimas. Prieš įsidarbindamas dvejus metus į Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykdavau budėti savaitgaliais, o kai pasiūlė geras darbo sąlygas ir nuolatinį darbą, priėmiau šį pasiūlymą“, – pasakojo traumatologas-ortopedas. Kiek anksčiau, studijų metais, K. Beinaravičius dirbo Kauno klinikose ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje. Nors darbas didmiesčio ir mažesnio miesto ligoninėse skiriasi, tačiau medikas Telšiuose tvirtina realizuojantis visus savo siekius, sumanymus.
„Medikams čia suteikiamos galimybės tobulėti, pacientų ištyrimo galimybės didelės, tad būdamas čia realizuoju viską, ko noriu. Dirbame ir Traumatologijos skyriuje ir ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje, tenka budėti ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Tad kiekviena diena man – naujas įvykis, kasdien yra įdomu dirbti, o patirtis reikalinga visokia“, – įsitikinęs K. Beinaravičius.
Paklaustas apie pacientus, medikas teigia, kad jų pasitaiko įvairių, ligonių pageidavimai skiriasi. Tačiau žemaičiai, anot pašnekovo, nors ir užsispyrę bei griežti, bet tuo pačiu ir geranoriški.
Traumatologas-ortopedas sako jau perpratęs žemaičių kalbą, susidraugavęs su ja, tad ir su ligoniais bet kokioje situacijoje randa bendrą kalbą.

Traumatologiją pasirinko dėl dinamiškumo
K. Norkutė – tikra žemaitė. 30-metė traumatologė-ortopedė gimė Akmenėje, vaikystę, tėvams persikrausčius į Skuodo rajoną, praleido Ylakiuose. Čia baigusi vidurinę mokyklą, mergina įstojo į dabartinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (anksčiau – Kauno medicinos universitetas) mokytis medicinos. Tame pačiame universitete baigusi ortopedo-traumatologo rezidentūrą, ji nusprendė įsitvirtinti Telšiuose.
„Telšiai man nėra svetimas miestas, dar vaikystėje čia leisdavau vasaros atostogas, o dirbti ir įsitvirtinti būtent šiame mieste nusprendžiau, kai tinkamu metu pavyko atsidurti tinkamoje vietoje. Atvažinėdama budėti į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių pastebėjau, kad čia malonus personalas, puikios darbo sąlygos, o ir ligoniai kitokie nei didmiesčiuose, tai ir pasilikau čia“, – pasakojo K. Norkutė.
Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, besimokydama rezidentūroje, budėti savaitgaliais medikė atvykdavo 7 mėnesius. Rezidentūros studijų metais traumatologei-ortopedei taip pat teko dirbti Kauno klinikose. Internatūrą ji atliko Plungės ligoninėje.
K. Norkutė, paklausta, kodėl pasirinko iš pažiūros vyrišką traumatologo-ortopedo specialybę, teigia, kad ši medicinos sritis ją patraukė dėl dinamiškumo. „Mane žavi tai, kad traumatologijos srityje nėra monotonijos, čia viskas dinamiška – kiekvieno paciento lūžis skirtingas, kiekviena situacija vis kitokia. Be to, aš – tėčio dukrelė, nuo mažens labiau linkau prie vyriškų, rimtų darbų, tai ir tokia specialybė patinka. Mėgstu ūkiškus darbus, o mums dirbant nuolat reikalingi grąžtai, varžtai, plokštelės ir kiti dalykai. Tai viskas ir yra įdomu“, – su šypsena veide pasakoja pašnekovė.

Baigė karo vadų kursus
Abu traumatologai-ortopedai dirba Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriuje, Konsultacinėje poliklinikoje, taip pat kartais budi Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Medikai džiaugiasi darbu Telšiuose, ligoninės kolektyvu. Pašnekovų teigimu, Regioninė Telšių ligoninė turi viską, ko reikia antrinio lygio medicinos įstaigai.
„Dauguma gydytojų yra pratę linkti prie centrinių gydymo įstaigų, bet darbas periferijoje, mano nuomone, taip pat įdomus. Manau, antrinio lygio medicinos įstaigos niekuo nenusileidžia didmiesčių
ligoninėms, viskas čia yra daroma ir padaroma kaip ir aukštesnio lygio ligoninėse“, – apie mediko darbo specifiką kalbėjo K. Norkutė.
Tiek K. Beinaravičius, tiek ir K. Norkutė yra baigę karo vadų kursus. Tai gydytojams skirti 3 metus trunkantys kursai, kuriuos baigus įgyjama karo mediko specializacija. Vienerius metus medikai turi dalyvauti mokymuose Generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje. Kiti dveji metai skiriami mokymams Karo medicinos tarnyboje. Lankydami kursus medikai dalyvaudavo paskaitose, mokymuose, atliko praktiką, susipažino su kariniais įrenginiais, išklausė medicininės dalies paskaitas ir kt. Medikai tikino, kad šie kursai jiems – į naudą.
„Jeigu prasidėtų rimtesni karo veiksmai, tai esame pasiruošę vykti į karo zoną ir bet kokiomis sąlygomis gydyti sužeistuosius“, – nedvejodama pasakė K. Norkutė.

Patinka urgentinės situacijos
Trečią mėnesį Regioninėje Telšių ligoninėje neurologe dirbanti K. Kazakevičienė yra telšiškė. 29 m. medikė Telšiuose praleido vaikystę, baigusi Žemaitės gimnaziją, išvyko į sostinę Vilniaus universitete studijuoti medicinos. Tačiau baigusi 10 metų trukusias studijas, ji nė nedvejodama grįžo į gimtąjį miestą.
„Kiekviename mieste yra savų pliusų ir savų minusų. Telšiai – mano gimtasis miestas, čia gyvena artimi žmonės, o ir pasiūlytos darbo galimybės tenkina“, – kalbėjo neurologė.
Telšių ligoninėje medikė – ne naujokė. Šioje gydymo įstaigoje ji praleido 4 mėn. internatūros studijų. Rezidentūros metais medikei teko dirbti Santariškių ligoninėje.
Dabar K. Kazakevičienė dirba Neurologijos skyriuje bei Konsultacinėje poliklinikoje, taip pat budi Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje kaip neurologė bei terapeutė. Moteris teigia, kad jai mielesnis darbas skyriuje, kur gausu urgentinių, skubių situacijų, kada nežinai, ko ir kada gali tikėtis ir laukti. Apskritai neurologija medikę ir sužavėjo dėl dažnai pasitaikančių urgentinių atvejų, logiškumo, tikslumo.
„Darbo čia yra nemažai, pacientų ištyrimo, gydymo galimybės plačios. Tik antro lygio ligoninėje dirbantis daktaras nuolatos turi būti budrus ir laiku nustatyti, kada pacientą reikia siųsti į trečio lygio ligoninę, kada esamoje gydymo įstaigoje visos galimybės jau išsemtos“, – įsitikinusi medikė.
Lygindama darbą Santariškių ir Telšių ligoninėse, neurologė prisiminė vieną įdomesnių gydymo atvejų. Budėdama Telšių ligoninės Priėmimo skyriuje, neurologė su kitais medikais pacientui atliko trombolizę, t. y. insultą patyrusiam pacientui suleido trombolitikų, kurie galvos smegenyse tirpdo trombus.
„Puikiai žinau, kad tokiu atveju tokį pat gydymą gydytojai pacientui būtų taikę ir trečio lygio ligoninėse. Procedūrą atlikome sėkmingai, tai galime pasidžiaugti, kad Telšiuose atliekame net ir tokias procedūras, kurios dažniausiai teikiamos aukštesnio lygio ligoninėse“, – darbu Telšių ligoninėje džiaugiasi K. Kazakevičienė.


]]>
1382 Wed, 14 October 2015 05:10:49
Montuojamas naujas branduolinis magnetinis rezonansas Regioninėje Telšių ligoninėje montuojamas naujas BMR aparatas, kuris spalio pabaigoje turi būti perduotas ligoninės reikmėms.

Spalio 8 naktį suveikė montuojamo aparato stebėjimo sistema ir vyko automatinė aparato pilno išjungimo procedūra. Šios procedūros metu į aplinka saugiai išleidžiamos helio dujos, kurios yra nekenksmingos, nenuodingos, daug lengvesnės už orą ir greitai išsisklaido atmosferoje. Helio garų išleidimo metu girdimas akustinis triukšmas, kurį sukelia dujos, išleidžiamos per tam skirtą vamzdį. Montuojamoje sistemoje yra įdiegtos visos, tokio tipo aparatuose, būtinos saugumo sistemos ir ji yra visiškai saugi aplinkiniams.

Budintis ligoninės personalas, būdamas atsakingas už pacientus, išgirdę akustinį triukšmą iškvietė pagalbą telefonu.

Jokių pasekmių nei pacientai, nei aparatas, nei patalpos nepatyrė.

 

Direktorė                            Alma Vitkienė

]]>
1374 Fri, 09 October 2015 07:10:11
Pacientų eilių mažinimas: receptus išrašys slaugytojai Siekiant mažinti pacientų eiles poliklinikose, daugiau funkcijų suteikiama slaugytojams. Nuo šiol pacientams reikalingas kompensuojamas medicinos pagalbos priemones išrašyti galės bendrosios praktikos, bendruomenės, išplėstinės praktikos slaugytojos ir slaugytojos diabetologės. Pasak sveikatos apsaugos ministrės Rimantės Šalaševičiūtės, ši naujovė leis ne tik taupyti pacientų bei gydytojų laiką, bet ir didinti paslaugų prieinamumą, jų kokybę.

„Neabejoju, kad toks sprendimas leis mažinti pacientų eiles, taupys visų laiką, gerins  paslaugų kokybę ir įves tvarką gydytojų bei slaugytojų pareiginėse funkcijose. Juk slaugytojos ir iki šiol dažniausiai išrašinėdavo receptus, siuntimus, todėl jos ir toliau galės puikiai atlikti šiuos darbus, o gydytojai turės daugiau laiko tiesiogiai bendrauti su pacientais“, – sako sveikatos apsaugos ministrė.

Bendrosios praktikos ir bendruomenės slaugytojos pacientams išrašinės sauskelnes, įklotus, vienkartinės paklodes, antelę arba basoną, išmatų rinktuvus, diržus išmatų rinktuvui prilaikyti, šlapimo pūslės kateterius, šlapimo rinktuvus, uridomus vyrams, urostominius maišelius ir plokšteles. Sergantiems cukriniu diabetu pacientams tokias medicinos pagalbos priemones kaip  vienkartinius insulino švirkštus su adatomis, diagnostinės juostelės gliukozei išrašinės bendrosios praktikos, bendruomenės, išplėstinės praktikos slaugytojos ir slaugytojos diabetologės.

Skaičiuojama, kad slaugytojai išrašys nuo 50 iki 80 proc. medicinos pagalbos priemonių  receptų. Naujovė įsigalios artimiausiu metu, kuomet gydymo įstaigos ir Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos baigs derinti technines specialistų elektroninio identifikavimo detales.
 

SAM Ryšių su visuomene skyrius,

samrsv@sam.lt,  http://sam.lrv.lt

]]>
1360 Thu, 01 October 2015 07:10:53
Regioninė Telšių ligoninė — draugiška aplinkai Tinkamas atliekų rinkimas, tvarkymas ir pateikimas antriniam naudojimui — tai procesas, prie kurio prisidėdamas kiekvienas gali įnešti savo indėlį į švarios, sveikos ir stabilios aplinkos išsaugojimą. Regioninė Telšių ligoninė, siekdama, kad įstaigoje susidarysiančios infekuotos medicininės atliekos būtų tinkamai sutvarkytos, inicijavo „Infekuotų atliekų nukenksminimo įrangos įdiegimas viešojoje įstaigoje Regioninėje Telšių ligoninėje“. Jo lėšomis įsigytas atliekų nukenksminimo įrenginys ir atliekų smulkintuvas.

Donata Kazlauskienė

Atitikus reikalavimus, patvirtino projektą

Nors projektas parengtas dar 2013-aisiais, jis įgyvendintas tik šiemet. „Skirdama finansavimą, Aplinkos ministerija iškėlė dvi sąlygas: 1. Projekto vykdytojas turi būti įpareigotas vykdyti atskirą nukenksmintų medicininių atliekų apskaitą; 2. Iki finansavimo ir priežiūros sutarties sudarymo projekto vykdytojas turi pateikti sutartį su atliekų tvarkytoju dėl nukenksmintų atliekų tvarkymo aukštesniu prioritetu nei šalinimas regioniniame atliekų sąvartyne ir joje visas projekto apimtyje nagrinėjamas atliekas atitinkamai tvarkyti. Ilgai ieškota įmonės, kuri teiktų tokias paslaugas. Klaipėdoje veikia įmonė „Fortum Heat Lietuva“ Ji prieš dvejus metus tegalėjo aptarnauti Klaipėdos regioną, o Telšiai jam nepriklauso. Galiausiai pasiektas kompromisas — minėta įmonė Aplinkos ministerijos sprendimu gali priimti mūsų ligoninėj e sukauptas atliekas. Sutarta su vežėju iš Kretingos rajono „Raguvilė“, kuris iš Regioninės Telšių ligoninės paima medicinines atliekas ir išveža į Klaipėdą“,— sakė Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Birutė Zavadskienė.

Projektu siekiamas aplinkosauginis efektas: sumažėja atliekų tūris, jokios chemijos, mikrobiologinės taršos, jokių teršalų išmetimo į žemės paviršių. Per metus bus nukenksminta 18-20 tonų
medicininių atliekų.

Pasak pašnekovės, Europos Sąjunga skiria nemažas investicijas ir apskritai siekiamažinti atliekų tūrį, o medicininės atliekos (nors ir nukenksmintos), ES sprendimu, išvis negali atsidurti
komunalinių atliekų sąvartyne. „Iki šiol Lietuvoje tinkamai nesutvarkytų medicininių atliekų galima rasti ir buitinių atliekų sąvartynuose, ir gydymo įstaigų teritorijose. Laikantis tvarios plėtros koncepcijos, tvarkant medicinines atliekas, svarbu ne tik užkirsti kelią galimam infekcijų plitimui aplinkoje, bet ir sudaryti sąlygas medicinines atliekas nukenksminti ir jas panaudoti energijai išgauti“,—teigė direktorės pavaduotoja slaugai.

Ligoninėje yra atliekų laikinojo ir ilgalaikio saugojimo patalpos. Už nebereikalingų medžiagų priežiūrą ir tvarkymo kontrolę atsakinga trisdešimt metų ligoninėje dirbanti Genia Valavičienė. Iš jų
jau septynetą metų moteris sterilizacinėje dirba dezinfekuotoja. B.Zavadskienė džiaugėsi G.Valavičiene, sakė, kad ji — tobula darbuotoja, atsakinga, kruopšti ir pareiginga.

Teikiant sveikatos priežiūros paslaugas, ligoninėj e susidaro medicininės atliekos, kurios tvarkomos vadovaujantis higienos normomis. Atliekos renkamos, saugomos ir rūšiuojamos taip, kad nekeltų
pavojaus aplinkai ir žmonių sveikatai. Jos kaupiamos į specialius maišus, konteinerius, talpas.

Atnaujins techniką

Regioninė Telšių ligoninė daugiau kaip 14 metų naudojosi atliekų nukenksminimo įrenginiu „Medister 160“, tačiau šis, kaip ir visa technika, turi savybę senti. „Infekuotoms medicininėms atliekoms nukenksminti iki šių metų naudotas dar 2001 metais įsigytas mikrobanginis nukenksminimo įrenginys. Atsiradus galimybei atnaujinti įrenginį, ja pasinaudojome“,—sakė B.Zavadskienė.

Projekto „Infekuotų atliekų nukenksminimo įrangos įdiegimas viešojoje įstaigoje Regioninėje Telšių ligoninėje“ vertė — 163 tūkst. 136, 93 Eur (563 tūkst.279,2 Lt). Įgyvendindama projektą Regioninė
Telšių ligoninė įsigijo atliekų nukenksminimo įrenginį (102 tūkst. 335,55 Eur/353 tūkst.344,2 Lt), atliekų smulkintuvą (57 tūkst. 682,46 Eur/199 tūkst. 166 Lt), daugkartinio naudojimo konteinerių ir transportavimo vežimėlių komplektą (2 tūkst.628,3 Eur/9 tūkst.75 Lt). Didžiąją dalį projekto lėšų subsidijavo Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF)—83 tūkst.970,98 Eur (289 tūkst. 935, 36 Lt). Prie projekto 28 tūkst. 962 Eur (100 tūkst. Lt) prisidėjo Telšių rajono savivaldybė, o Regioninė Telšių ligoninė į projektą investavo 50 tūkst.203,95 Eur (173 tūkst.343,84 Lt) savo lėšų.

Naujasis įrenginys vienu metu gali nukenksminti 14-15 kilogramų atliekų. Procesas vyksta maždaug 45 minutes, temperatūra įkaista iki 100 laipsnių karščio. Tokioje temperatūroje atliekos išbūna
maždaug pusę ciklo laiko. „Įsitikinus, kad atliekų nukenksminimas įvyko sėkmingai, atliekos su maišu ištraukiamos iš konteinerių smulkinamos, pakuojamos, paženklinamos nepavojingų medicininių atliekų etikete ir saugomos, kol bus perduotos vežėjui“,—aiškino G. Valavičienė. Sterilizacinės vyr.slaugytoja Rita Šedleckienė pasakojo, kad į laikinojo saugojimo patalpas daugiausiai atliekų patenka iš Hemodializės skyriaus ir Operacinės.

Nukenksmintos mikrobangomis infekuotos medicininės atliekos tampa nepavojingomis,joms saugotitaikomi ilgesni terminai (saugykloje galima laikyti iki
mėnesio).

Specialioje patalpoje sumontuoti atliekų nukenksminimo įrenginys ir smulkintuvas. Įranga komplektuojama su 8 vnt. 60 l talpos konteineriais (4 nauji konteineriai pastatyti operacinėje, po 2—
Hemodializės ir Akušerijos-Ginekologijos skyriuose). Specialūs konteineriai atliekoms įsigyti kartu su konteinerių transportavimo vežimėliu, nes jis yra infekuotų atliekų nukenksminimo sistemos dalis.



Dezinfekuotoja Genia Valavičienė demonstruoja, kaip veikia naujasis atliekų nukenksminimo įrenginys.

]]>
1321 Wed, 02 September 2015 06:09:33
Regioninės Telšių ligoninės traumatologijos skyriuje – naujos ligų ištyrimo galimybės ir šiuolaikiški gydymo metodai Regioninės Telšių ligoninės traumatologijos skyriuje – įvairūs pokyčiai. Skyriuje pradės dirbti du nauji, jauni specialistai, rugsėjo mėn. į ligoninę turėtų atkeliauti įranga branduolinio magnetinio rezonanso tyrimui atlikti. Plėsdami ligų ištyrimo galimybes bei taikydami šiuolaikiškus gydymo metodus, profesionalūs traumatologai-ortopedai padeda kiekvienam, patyrusiam traumų.

Monika KRIŠČIŪNAITĖ

Atsinaujins kolektyvas
„Bendras ligoninės paslaugų teikimo lygis dažnai vertinamas pagal trijų: chirurgijos, akušerijos-ginekologijos ir traumatologijos, skyrių darbą. Būtent šių skyrių darbas turi įtakos formuojant bendrą požiūrį apie ligoninę, jos teikiamų paslaugų lygį. Būtent kokybiškas ir operatyvus minėtų skyrių gydytojų darbas suteikia didesnę galimybę gydymo įstaigai išlikti rinkos sąlygomis“, – Traumatologijos skyriaus svarbą pabrėžia Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas, gydytojas ortopedas-traumatologas Sigitas Kaktys.
Vedėjas informavo, kad traumatologai-ortopedai per metus padaro apie 700–800 įvairaus sudėtingumo operacijų. Skyriuje yra 22 lovos, kasmet čia gydoma iki 1000 pacientų. Gydytis iš kitų rajonų kasmet atvyksta apie 100 pacientų.
Traumatologijos skyriuje šiuo metu dirba 17 vidurinio personalo darbuotojų, 6 traumatologai-ortopedai. Tai S. Kaktys, A. Švikas, E. Petkevičius, A. Stankevičius, P. Rumbutis, A. Dervinis. Dar trys medikai, M. Bakša, K. Norkutė ir K. Beinoravičius, į gydymo įstaigą atvažiuoja dirbti savaitgaliais. K. Norkutė liepos mėnesio pabaigoje įsidarbino ligoninėje pilnu darbo krūviu, o K. Beinoravičius pilnu etatu pradės dirbti nuo rugpjūčio mėnesio vidurio.
„Kai kolektyvą papildys nauji gydytojai, planuojame skirstyti naujus kolegas, kad kiekvienas iš jų turėtų konkrečią traumatologijos sritį ir gilintųsi į ją. Kai susikoncentruoji į tam tikras problemas, pavyzdžiui, protezavimą ar lūžių gydymą, ir pačiam gydytojui yra geriau. Tikimės, kad nauji gydytojai pasinaudos gerąja patirtimi, įgyta dirbant rezidentūroje su patyrusiais universitetinių ligonių gydytojais“, – kalbėjo S. Kaktys.

Platesnės ligų ištyrimo galimybės
Gydytojas S. Kaktys pabrėžė, kad traumatologijos skyriuje nuolat atnaujinama turima įranga, plečiamos ligų ištyrimo galimybės. Rugsėjį į ligoninę turėtų atkeliauti įranga, reikalinga atlikti branduolinio magnetinio rezonansinio (BMR) tyrimą. Bus atliekamas neinvazinis tyrimas, kurio metu naudojamos magnetinės ir radijo bangos vidaus organų vaizdams gauti, tiriami pečių ir kelio sąnariai.
„Atlikti šį tyrimą gyventojai anksčiau važiuodavo į aplinkines Mažeikių, Plungės, Šiaulių ir kitas ligonines. Gavus aparatą telšiškiams nebereikės niekur važiuoti. Be to, pacientai iš aplinkinių rajonų galės atvažiuoti jau ir pas mus tirtis“, – įrangos įsigijimo privalumus vardijo vedėjas.
Traumatologijos skyriuje taip pat atliekamas ultragarsinis, kompiuterinis tomografinis, rentgenologinis pacientų ištyrimas. Žinoma, atliekami ir laboratoriniai kraujo biocheminiai tyrimai. Apie naujas ligų ištyrimo galimybes, daugelyje šalių taikomus metodus Telšių medikai patirties semiasi dalyvaudami konferencijose, kongresuose, vykstančiuose įvairiose pasaulio šalyse.

Nauji gydymo metodai

„Stengiamės prisiderinti prie gyvenimo, koja kojon žengti su naujovėmis, todėl nuolat ieškome naujų gydymo metodų, kuriuos galėtume pritaikyti praktiškai. Tie metodai yra taikomi tam, kad padėtų organizmui greičiau atsistatyti po traumų“, – kalbėdamas apie traumatologų-ortopedų taikomas gydymo metodikas pabrėžė S. Kaktys. Jis informavo, kad per pastarąjį laikotarpį Telšių ligoninėje buvo įdiegtas naujas lūžusių kaulų sujungimo metodas – osteosintezė. Taikant šį metodą, naudojamos vadinamosios kompresinės plokštelės su kryptiniais sraigtais. Tokiu būdu atliekant osteosintezės operacijas kaulo anatominis ir fiziologinis vientisumas atkuriamas tiksliau.
Dirbant pagal visoje Europoje taikomą AO metodiką (aut. past. 1958 m. įsteigta organizacija, vienijanti apie 12 000 traumatologų iš 100 šalių), siekiama kuo efektyvesnio gydymo rezultato. Taikant šią metodiką, svarbiausia tiksliai atstatyti lūžimus, stabiliai juos fiksuoti ir kuo anksčiau pradėti judesius.
„Toks gydymo metodas leidžia sutrumpinti gydymo terminus, pacientai patiria mažiau neigiamų pasekmių. Pavyzdžiui, kai žmogaus kūno dalį išimdavo iš gipso, jam būdavo sustingęs sąnarys, nes negalėdavo judinti, atstatant lūžius, buvo dedama daugiau metalo. Pastaruoju laikotarpiu, turėdami specialius instrumentus, įrangą, suteikiame pacientams galimybę antrą ar trečią parą po operacijos pradėti judinti galūnes. Taip išsaugoma raumenų apimtis, raiščių tonusas, greičiau atsistatoma po traumos. Taigi, viskas dabar daroma daug paprasčiau ir patogiau. Beje, atliekant operacijas, naudojami mikrochirurginiai gydymo būdai, daromi maži pjūviai“, – kalbėjo vedėjas S. Kaktys.

Sergančiųjų daugėja
Gydytojas S. Kaktys priminė, kad traumatologijai priklauso dvi sritys: ortopedija ir traumatologija. Ortopedija – tai įvairiausių sąnarių defektų ištaisymas, lėtinių ligų gydymas operaciniu būdu, traumatologija – sužalojimų ir traumų gydymas.
Traumatologijos skyriaus vedėjas informavo, kad didžiąją dalį medikų darbo sudaro ortopedija.
„Galima pastebėti, kad daugėja lėtinių susirgimų. Tai lemia gyvenimo būdas: žmonės yra tapę pasyvesni, daugiau laiko praleidžia sėdėdami, mažai juda. Susirgimams reikšmės turi ir antsvoris. Be to, daug kas priklauso ir nuo mitybos. Vartojame maisto produktus, nepasidomėję jų sudėtimi, nepagalvojame, kad kai kurie produktai mums kenkia. Konservantai ir kitos medžiagos, žymimos E raide, bendrai savijautai daro nemažą įtaką: audiniai pasidaro trapesni, greičiau plyšta raiščiai, raumenys, dažnesnės sąnarių kremzlių ligos“, – darbo patirtimi dalijosi pašnekovas.
Traumas ir sužalojimus gydyti medikai yra pasiruošę nuolat, nes negali žinoti, kada ir kam įvyks nelaimė ir kokie pacientai atvyks į skyrių.
Daugiausiai į skyrių atvyksta pacientų, patyrusių buitines traumas, kada susižeidžiama neatsargiai elgiantis namuose. Ypač dažnai į medikus kreipiasi vyresnio amžiaus žmonės. Jie neretai patiria kojų ir rankų traumas, gydymas dažniausiai būna operacinis.
„Apskritai apie 80–90 procentų skyriuje besigydančių ligonių taikomas operacinis gydymas“, – sakė S. Kaktys.

Pacientams trūksta smalsumo
Didžiąją dalį savo gyvenimo, jau 35 metus, mediku dirbantis S. Kaktys per darbo patirtį teigia pastebėjęs, kad žmonių žinios apie ligas, ligoninių teikiamas paslaugas yra gana menkos. Dėl to, anot pašnekovo, kartais tarp pacientų ir medikų gali kilti įvairiausių nesusipratimų.
„Mes nuolat domimės, ko reikia pacientams, išklausome jų lūkesčius, tačiau vis dažniau pastebime, kad pastarieji labai mažai žino apie gydymo būdus, galimybes pasveikti. Norėtųsi, kad pacientai pas gydytojus ateitų nors kiek apsiskaitę, pasidomėję, nes medicina, sveikatos priežiūra – viena iš svarbiausių sveikatos priežiūros sričių, kuria turėtume domėtis kiekvienas iš mūsų. Neabejoju, kad, jei žmonės būtų smalsesni, labiau išsilavinę, ryšys tarp gydytojų ir pacientų būtų glaudesnis. Kokybiška partnerystė duoda puikių rezultatų“, – įsitikinęs vedėjas.
Gydytojas S. Kaktys paminėjo, kad traumatologijos skyrius, kaip ir visas ligoninės kolektyvas, siekia palaikyti artimą partnerystę ne tik su kiekvienu pacientu, bet ir su aplinkinių rajonų: Plungės, Mažeikių, Skuodo, gydymo įstaigomis.


S. Kaktys Traumatologijos skyriui vadovaujadaugiau kaip dvejus metus.


Dauguma slaugytojų Traumatologijos skyriuje dirba per 30 metų.


Procedūriniame kabinete imamas kraujas biocheminiams tyrimams, atliekamos kitos procedūros.


Tvarstomajame kabinete slaugytoja O. Matienė atlieka perrišimus, infuzijas.

]]>
1299 Wed, 29 July 2015 10:07:35
Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšomis pagal 2007–2013 m. Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendinimo priemonę „Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėse“. Bus sudarytos sąlygos gyventojams ir pacientams, naudojantis projekto metu sukurtomis e. sveikatos paslaugomis elektroniniu būdu gauti savo ligos istorijos, tyrimų, ir kitus duomenis apie asmens sveikatą, o sveikatos priežiūros įstaigoms ir specialistams, teikiantiems sveikatos priežiūros paslaugas, tarpusavyje bendradarbiaujant ir saugiai keičiantis informacija elektroninėmis priemonėmis prisidėti prie savalaikių ir geros kokybės sveikatos priežiūros paslaugų
teikimo.

Pagrindinis projekto tikslas - išplėtoti informacinių technologijų infrastruktūrą ir įdiegti regioninę sveikatos priežiūros įstaigų informacinę sistemą 9-iose Telšių regiono sveikatos priežiūros įstaigose.
Projekto metu bus sukurta bendradarbiavimo lygio interaktyvi elektroninė paslauga „Pacientų medicininės sveikatos istorijos duomenų kaupimas, saugojimas ir pateikimas elektroniniu būdu pacientams ir Sveikatos priežiūros įstaigų specialistams“. Pacientai turės galimybę gauti savo ligos istorijos duomenis tiesiogiai per Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros informacinę sistemą (ESPBI IS) arba per sveikatos priežiūros specialistą, kuris naudosis sveikatos priežiūros įstaigų regionine informacine sistema.

Sveikatos priežiūros specialistai galės suteikti kokybiškesnes ir labiau į pacientą orientuotas sveikatos priežiūros paslaugas bei užtikrinti teikiamų paslaugų tęstinumą, nes pasieks aktualią informaciją apie pacientą, nepriklausomai nuo šios informacijos atsiradimo laiko ar vietos.
Įgyvendinus projektą į elektroninę terpę bus perkelti pagrindiniai Sveikatos priežiūros įstaigų klinikinės
veiklos procesai. Įdiegta gydymo įstaigų regioninė informacinė sistema leis:
•    vykdyti pacientų priėmimą stacionariniam ir ambulatoriniam gydymui;
•    aprašyti paciento būklę ir peržiūrėti elektronines medicinines istorijas;
•    skirti gydymą;
•    atlikti laboratorinius ir instrumentinius tyrimus;
•    administruoti įstaigos resursus;
•    rengti ataskaitas ir analizuoti duomenis;
•    administruoti vartotojus, registrus, katalogus, klasifikatorius ir terminų žodynus.

Sukurta interaktyvi elektroninė sveikatos paslauga bei įdiegta sveikatos priežiūros įstaigų informacinė sistema
užtikrins sklandesnį pacientų patekimą pas gydytoją arba į ligoninę, o sveikatos priežiūros specialistai naudodamiesi Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytomis informacinių sistemų funkcijomis, turės galimybę:
•    patogiau ir saugiau kaupti paciento elektroninę medicininę istoriją (EMI);
•    efektyviau keistis duomenimis su ESPBI, taip prisidedant prie pacientų elektroninės sveikatos istorijos kūrimo, glaudesnio ir greitesnio bendradarbiavimo ir informacijos keitimosi tarp sveikatos priežiūros įstaigų ir specialistų.

Sukūrus elektroninę sveikatos priežiūros paslaugų sistemą, bus sudaryta galimybė operatyviai keistis informacija
elektroniniu būdu tarp partnerių įstaigų, kitų įstaigų, pagreitės medicinos dokumentų peržiūra ir klaidų taisymas, sumažės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų daromų klaidų rizika, galimybė gauti reikalingus medicinos dokumentus visoms tikslinėms grupėms bus labiau prieinama, suteikiama laiku ir vietoje.

Informacinėje sistemoje sukuriamas užsakymas leis atlikti instrumentinį tyrimą, kuris perduodamas radiologijos
kabinetui, kuriame, atlikus tyrimo registraciją, perduodama tyrimo informacija į radiologijos aparatą ir vaizdus tvarkančiai informacinei sistemai. Atlikus tyrimą informacinė sistema grąžins sukurto skaitmeninio vaizdo nuorodą informacinei sistemai. Gydytojams ir laborantams, pateikiami užsakytų ir atliktų tyrimų sąrašai, kuriuose galima peržiūrėti užsakymus, juos redaguoti, peržiūrėti tyrimų rezultatus, bei užsakyti pakartotinį tyrimo atlikimą. Paciento tyrimų rezultatai bus perduodami paciento EMI, užpildomi reikiami dokumentai, kurie pagal poreikį atspausdinami arba siunčiami el. paštu.

Į Regioninę informacinę sistemą bus integruota elektroninė paslauga „Elektroninis receptas“. Naudojant vaistų,
jų indikacijų, kontraindikacijų bei vaistų sąveikos klasifikatorius atliekama vaistų paieška ir peržiūrima vaisto informacija bei sukuriamas elektroninis receptas pacientui. Sveikatos priežiūros įstaigų Informacinė sistema, atsižvelgdama į pacientui registruotas diagnozes ir kitus kriterijus pateiks rekomendacijas ir perspėjimus gydytojui recepto išrašymo metu. Elektroninio recepto informacija bus perduodama paciento EMI.

Regioninėje informacinėje sistemoje, naudojant paciento EMI sukauptus duomenis bei registruojant informacinėje
sistemoje kitus duomenis, reikalaujamus pagal neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo tvarkos aprašus, bus sukuriami neįgalumo ir darbingumo lygio nustatymo dokumentai, kurie perduodami Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Informacinei sistemai.

Regiono informacinė sistema bus susieta su Nacionalinė medicininių vaizdų archyvavimo ir mainų informacinė
sistema. Tai padės užtikrinti:
•    Medicininių vaizdų ilgalaikį saugojimą;
•    Sumažinti pakartotinių tyrimų skaičių;
•    Leis panaudoti sukaupto ir nuasmeninto medicininių vaizdų archyvo mokslinėje veikloje ir tyrimuose.

Tikimės, kad projekto „Elektroninių sveikatos paslaugų plėtra Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros
įstaigose“, kartu su nacionaliniais projektais, įgyvendinimas leis ateityje pacientams naudotis saugia, tarptautiniais standartais paremta prieiga visoje Europos sąjungoje.

]]>
1223 Fri, 29 May 2015 07:05:33
Pelningai pasibaigę metai - galimybė modernizuoti įrangą „2014-uosius baigėme su teigiamu finansiniu rezultatu. Dėl to galėsime įsigyti naujos įrangos, pakils alga slaugytojoms ir be didesnių sunkumų pavyks padidinti minimalų atlyginimą“,— džiaugėsi prabėgusiais metais ir atsiradusiomis galimybėmis Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė.

Donata Kazlauskienė

Regioninės Telšių ligoninės siekis — iki 2017 m. tapti modernia, daugiaprofiline, visuomenei patrauklia ligonine. „Stengiamės teikti kokybiškas ir saugias sveikatos priežiūros paslaugas Telšių rajono ir regiono gyventojams. Dėkojame Telšių rajono savivaldybei, kad buvo atsižvelgta į jaunų medikų trūkumą. Septintus metus Savivaldybė skiria finansavimą jaunųjų specialistų - rezidentų rengimo programai. Ligoninėje jau dirba jauni, rezidentų rėmimo programa pasinaudoję, medikai: Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė, pulmonologė Simona Simaitytė, ortopedas traumatologas Audrius Dervinis, kardiologė Alma Dervinienė“,— sakė A.Vitkienė.

Per 2014-uosius metus 76 įstaigos darbuotojai kėlė kvalifkaciją tobulinimosi kursuose. Mokymams skirta per 26 tūkst. Lt (7530 Eur). „Pagal Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) nuorodas, kasmet skiriame finansavimą kvalifikacijai kelti. Ir šiemet kviesime lektorius, siusime medikus dalyvauti seminaruose, sudarome sąlygas vykti į konferencijas užsienyje“,— atskleidė planus direktorė. Nuo šių metų kovo 1 d. 25 Eur padidėjo slaugytojų alga, liepos 1-ąją pakils minimalus darbuotojų atlygis.
Ligoninė per 2014 m. uždirbo per 21 mln. Lt (per 6 mln. Eur). Padengus dalį paslaugų metų gale iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo, 2014 m. įstaigos veiklos finansinis rezultatas—perviršis 390,6 tūkst. Lt (beveik 115 tūkst. Eur). Telšių rajono savivaldybės, kaip viešosios įstaigos dalininkės, įnašas — 129,1    tūkst. Lt (37 tūkst.389,94 Eur). Praėjusiais metais ligoninė gavo 234,4 tūkst. Lt (67 tūkst. 886,93 Eur). ES struktūrinių fondų užsienio valstybių ir valstybės bendro finansavimo lėšų projektams įgyvendinti.

„Už sutaupytas lėšas galime sustiprinti ligoninės diagnostinę bazę. Įsigysime Branduolinio magnetinio rezonanso (BMR) aparatą. Jis bus modernus ir galingas. Tai — plataus diapazono, informatyvus įrenginys,talkinsiantis ne tik traumatologams, bet ir neurologams, chirurgams. Gyventojams nebereikės vykti į kitus miestus išsitirti BMR“,— optimistiškai nuteikė A.Vitkienė. Direktorė pasidžiaugė trišalėmis sutartimis su SAM ir Telšių rajono savivaldybe dėl BMR finansavimo. Taip pat pasirašyta sutartis su Valstybine ligonių kasa, finansavimas padidėjo 5 proc.

„Duris atvėrė atsinaujinusi Konsultacinės poliklinikos registratūra. Anksčiau ji buvo ankštame kambarėlyje. Darbą palengvina pradėjusi veikti elektroninė sistema, pacientai jau gali registruotis internetu“,—naujoves pristatė A.Vitkienė. Pernai stacionare gydėsi 6 tūkst.828 ligoniai, atliktos 2 tūkst. 197 operacijos, priimti 374 gimdymai, o tai 30 gimdymų daugiau nei 2013 metais.
Šiais metais ligoninėje atidaryta naujai įrengta koplyčia, kurioje aukoja Mišias ir teikia dvasinę pagalbą prelatas Juozas Šiurys. Regioninė Telšių ligoninė dalyvauja atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio, taip pat priešinės liaukos vėžio ir storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programose. Nuo 2013 m. atliekami kaulo tankio tyrimai.

ES struktūriniai fondai paskelbė finansavimo paketus 2015-2020 m. Direktorė žada, kad ligoninė aktyviai dalyvaus ir teiks paraiškas projektams. „Stengsimės pritraukti kuo daugiau lėšų. Didelį dėmesį skirsime visuomenės sveikatos programoms įsisavinti. Švedų mokslininkai ištyrė, jog dėmesys visuomenės sveikatai atsiperka: jei investuosime 1 mln. Eur širdies transplantacijai, gyvenimas prailgėja ketveriais metais. Milijono investicija visuomenės sveikatai šį skaičių didintų dvylika kartų“,— pastebėjo ligoninės vadovė.

A.Vitkienė sakė, kad neretai sulaukia padėkos žodžių medikams, kurių dauguma dirba atsakingai ir kruopščiai, yra pareigingi. „Iš būrio teigiamų atsiliepimų tenka išgirsti ir vieną kitą neigiamą, kuris gadina ligoninės reputaciją. Kaip šaukštas deguto sugadina statinę medaus, taip vienas negatyvus paciento komentaras sukuria kitokį vaizdą apie ligoninę“,— atkreipė dėmesį direktorė. Pernai gauti 5 pacientų skundai—3 raštu ir 2 elektroniniu paštu. Jie išnagrinėti vidaus audito ir atsakymai pateikti pareiškėjams.

„Nuo 2010 m. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėtas teisminis procesas dėl komplikuoto gimdymo, sukėlusio nepageidaujamas pasekmes naujagimiui. Šiemet balandžio mėnesį pirmosios instancijos teismas laimėtas. Nustatyta, kad žala nepadaryta“,—sakė A.Vitkienė. Šių metų finansavimas optimistinis, norėtųsi, kad ligoninės darbuotojai būtų kantrūs ir ištvermingi, jų profesionalus darbas ir pačių pacientų teigiamas požiūris į savo gyvenseną duotų pozityvius poslinkius rajono gyventojų sveikatai.

]]>
1190 Fri, 15 May 2015 08:05:48
Jauna kardiologė pasiruošusi padėti visiems širdies ir kraujagyslių sutrikimų turintiems pacientams Regioninėje Telšių ligoninėje ketvirtą mėnesį dirba jauna kardiologė Alma Dervinienė. Telšiuose gimusi ir augusi medikė džiaugiasi galėdama padėti savo krašto žmonėms ir kviečia visus, besiskundžiančius širdies ir kraujagyslių sutrikimais, atvykti apžiūros.

Monika KRIŠČIŪNAITĖ

Sugrįžo į gimtąjį miestą
A. Dervinienė gimė ir augo Telšiuose. 2002-aisiais baigusi Telšių „Džiugo“ vidurinę mokyklą, ji įstojo į Vilniaus universitetą mokytis medicinos.
Prieš dvejus metus Vilniaus universitete baigusi rezidentūros kardiologijos studijas, A. Dervinienė sugrįžo į Telšius. Profesinę karjerą kurti būtent gimtajame mieste moteris nusprendė dar prieš baigdama studijas: internatūros metus praleido RegioninėjeTelšių ligoninėje, po to, studijuodama rezidentūroje, į gydymo įstaigą ji atvykdavo budėti savaitgaliais. 2013 m. A. Dervinienė baigė kardiologijos rezidentūrą ir išėjo motinystės atostogų. Nuo šių metų pradžios 31-erių metų medikė dirba Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje kardiologe.

„Dar mokantis mokykloje sudomino medicinos studijos, galimybė padėti žmonėms. Medicinoje nėra monotonijos, kiekvienas pacientas įdomus. Stengiuosi įsigilinti į pacientų problemas ir visiems padėti“, - apie pasirinkimą būti medike pasakojo A. Dervinienė.
Jaunos kardiologės vyras - taip pat medikas. Regioninėje Telšių ligoninėje jis dirba ortopedu - traumatologu.
„Grįžti į Telšius su vyru apsisprendėme dar internatūroje. Pasirinkimui įtakos turėjo geros darbo sąlygos, saviškiai šalia ir šiaip Telšiai - mielas miestas. Esu telšiškė, tai jokių problemų dirbant nekyla. Nors dabar dar tik visko pradžia, žiūrėsim, ką parodys ateitis", - kalbėjo pašnekovė.

Dirba naujai įsigytu kardioechoskopu
Siekiant kuo tiksliau diagnozuoti širdies ir kraujagyslių sutrikimus, galimas patologijas, Regioninės Telšių ligoninės kardiologai atlieka įvairius širdies ir kraujagyslių sistemos tyrimus: elektrokardiografiją, echokardiografiją, veloergometriją (fizinio Krūvio mėginys), Holterio 24 valandų monitoravimą.
Širdies ultragarsinis tyrimas, arba echokardiografija, Regioninėje Telšių ligoninėje atliekamas prieš pusmetį naujai įsigytu kardioechoskopu. Šiuo aparatu širdis vizualizuojama iš vidaus: įvertinama širdies skilvelių, prieširdžių, vožtuvų būklė, širdies raumens funkcijos. Echokardiografija suteikia reikšmingos informacijos nustatant miokardo infarktą, kardiomiopatiją, vožtuvų nesandarumus, stenozę, įvairias įgimtas patologijas. Tyrimas atliekamas pirmos konsultacijos metu. Atsižvelgiant į diagnozuotą patologiją, echokardiografija pacientui kartojama kas pusmetį ar metus.
Veloergometrija, arba fizinio krūvio testas, pacientui atliekama išeminei širdies ligai patikslinti, kai paciento nusiskundimai netipiniai. Tyrimas padeda stebėti jau diagnozuotos išeminės širdies ligos eigą (po miokardo infarkto ar vainikinių kraujagyslių stentavimo), įvertinti prognozę, patikslinti ritmo sutrikimus.
Holterio 24 valandų monitoravimas atliekamas norint įvertinti paros širdies ritmą, galimus ritmo sutrikimus.
„Pacientui yra uždedami davikliai, kurie registruoja širdies veiklą visą parą, ir jis išleidžiamas namo. Kitą dieną, ligoniui sugrįžus, davikliai padeda įvertinti, koks yra jo širdies ritmas per parą, nustatoma, ar nėra ritmo sutrikimų, reto širdies ritmo epizodų“, - paaiškino gydytoja kardiologė.

Pataria tikrintis
A. Dervinienė sako, kad didžioji dalis žmonių pas kardiologą dažniausiai ateina su vienokiais ar kitokiais nusiskundimais, todėl jų pastabos lengviausiai ir padeda nustatyti diagnozę.
Jaunesnius pacientus, pasak pašnekovės, dažniausiai vargina ritmo sutrikimai, hipertenzija, nespecifiniai pojūčiai krūtinėje. Vyresniojo amžiaus žmonės taip pat skundžiasi hipertenzija, širdies nepakankamumu, ritmo sutrikimais.
Medikė informavo, kad pacientai kardiologijos kabinete tiriami nuo 18 metų. Pagrindiniai lankytojai, anot jos, - 55-70 metų žmonės.
Jei atsiranda skausmas krūtinėje, dusulys fizinio krūvio metu ar būnant ramybės būsenos, širdies ritmo sutrikimai, sumažėja fizinis aktyvumas, A. Dervinienė pataria kuo greičiau susirūpinti savo sveikata ir ateiti pasikonsultuoti su ligoninės kardiologais.
„Mes turime užsiimti rimtų, ūmių ligų, pavyzdžiui, tokių kaip miokardo infarktas, prevencija, kad dar prieš susergant spėtume konstatuoti patologij ą, užkirsti jai kelią, atliekant išsamų kardiologinį ištyrimą. Atliekant tyrimus, įvertinama rizika susirgti infarktu, kitomis ligomis. Paskiriamas atitinkamas gydymas arba, jei reikia, pacientai nukreipiami į trečiojo lygio ligonines“, - apie tyrimų naudą kalbėjo medikė.

Norint užsiregistruoti pas gydytoją kardiologą, reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą.
Kartu turi būti pateikiama ligos anamnezė, surašyti vartojami vaistai, tyrimai: lipidograma, kalio tyrimas.
Kardiologijos kabineto numeris: 122.
Gydytojai kardiologai Regioninės Telšių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje pacientus konsultuoja kasdien nuo 7 iki 17 val.

]]>
1170 Tue, 05 May 2015 05:05:39
Plečiasi Regioninės Telšių ligoninės paslaugų spektras - jau atliekamas galūnių giliųjų venų tyrimas Nuo kovo vidurio Regioninėje Telšių ligoninėje pacientai, atlikdami galūnių giliųjų venų ultragarsinį tyrimą, gali sužinoti apie savo kojų venų būklę. Šį tyrimą gydytoja radiologė Violeta Belienė pataria atlikti tinstant kojoms, sustorėjus jų apimčiai, jaučiant neaiškios kilmės skausmą kojose.

Monika KRIŠČIŪNAITĖ


Nustato kojų venų būklę
Jau mėnuo, kaip Regioninėje Telšių ligoninėje siūloma išsitirti galūnių giliųjų venų būklę. Tyrimą atliekanti gydytoja radiologė V Belienė pažymėjo, kad mažesnių miestų gydymo įstaigose, kuriose nėra specializuotų kraujagyslių chirurgijos skyrių, šis tyrimas - vienas svarbiausių, padedančių atskleisti kojų venų būklę.
Gydytoja radiologė pasakojo, kad tyrimas yra atliekamas ultragarsiniu aparatu, turinčiu dvigubo skenavimo kraujagyslių ultragarso programą. Atliekant tyrimą ultragarsinio aparato echoskopo daviklis patepamas specialiu geliu ir tada davikliu liečiama ta vieta, kuri yra tiriama.
Medikė pabrėžė, kad atliekant tyrimą pacientas nemalonaus pojūčio nejaučia, joks diskomfortas nesukeliamas. Tyrimas pacientui atliekamas gulint.

„Tyrimas padeda išsiaiškinti venų vožtuvų būklę, nustatyti, ar giliosiose venose nėra trombų, o jeigu jų yra, nustatyti, kokios apimties, kokia jų būklė. Trombai pagal savo sandarą turi poreikį atitrūkti nuo sienelės. Tai gali sukelti įvairių komplikacijų, besibaigiančių netgi tromboze. Laiku atlikus tyrimą, galima užkirsti kelią įvairioms patologijoms", - teigė V. Belienė.
Medikė šiam tyrimui pataria užsiregistruoti žmonėms, kuriems tinsta kojos, yra sustorėjusi jų apimtis. Tyrimą rekomenduojama atlikti ir jaučiant neaiškios kilmės kojų skausmą.
„Šis tyrimas - pradinis žingsnis diagnozuojant patologiją. Esant reikalui, pacientus siunčiame pas kraujagyslių chirurgus tolimesniam gydymui“, - kalbėjo daktarė radiologė.

Tiria ir kaklo kraujagysles

Be galūnių giliųjų venų tyrimo, V. Belienė ir toliau tirs kaklo kraujagysles. Kaklo kraujagyslių ultragarsinis tyrimas ligoninėje atliekamas jau 5 metus.
„Šį tyrimą profilaktiškai rekomenduojama atlikti sergantiesiems cukriniu diabetu, turintiesiems padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje, sergantiesiems kraujagyslių ligomis. Dėl kaklo kraujagyslių pakitimų ligonis gali turėti įvairių nusiskundimų, tokių kaip galvos svaigimas, galvos skausmas, sukimasis, pykinimas, ūžimas ausyse, trumpalaikiai regėjimo ir klausos sutrikimai. Esant šiems, diskomfortą sukeliantiems negalavimams, būtina registruotis pas gydytoją į apžiūrą“, - pabrėžė V. Belienė.
Medikė pasakojo, kad atliekant šį tyrimą išsiaiškinama kraujagyslių būklė, sienelių būklė, nustatomos įgimtos ar įgytos anomalijos, įvertinami kraujagyslių vingiuotumai, susiaurėjimai. Tyrimas gali padėti nustatyti ir kraujotakos greitį. Medikė sakė, kad kartais pakitimai būna tokio lygio, kad pacientui jau būtina chirurginė intervencija.
Pranešama, kad giliųjų galūnių venų, kaklo kraujagyslių tyrimai atliekami įvairaus amžiaus pacientams.
Specialaus pasiruošimo tyrimui nereikia. Pacientui tik reikia turėti pašluostę geliui nusivalyti. Tyrimai atliekami nemokamai.


Giliųjų galūnių venų bei kaklo kraujagyslių tyrimams galima užsiregistruoti Regioninės Telšių ligoninės 138 (buvusiame rentgeno) kabinete.
Registracijai reikalingas gydytojo siuntimas.
Tyrimai atliekami 116 kabinete darbo dienomis nuo 8 iki 10 val.

]]>
1135 Thu, 16 April 2015 05:04:45
Kviečiame į Gavėnios dvasinio atsinaujinimo valandą - rekolekcijas "Žmogus gyvas ne vien duona, bet kiekvienu žodžiu, kuris išeina iš Dievo lūpų" (Mt 4,4)


Šių metų kovo 28 d. (šeštadienis) 9 val. 30 min. visus mielus gydytojus, slaugytojus, ligoninės darbuotojus nuoširdžiai kviečiame į Gavėnios dvasinio atsinaujinimo valandą - rekolekcijas.

Rekolekcijos vyks naujojoje ligoninės Švč. M. Marijos Lurdo koplyčioje.

Rekolekcijų vedėjas Palangos dekanas kun. Marius Venckus.

 

Nuoširdžiai ligoninės kapelionas prel. J. Šiurys

]]>
1093 Thu, 26 March 2015 06:03:23
Regioninėje Telšių ligoninėje pašventinta Lurdo Mergelės Marijos koplyčia Regioninės Telšių ligoninės patalpose buvo atidaryta koplytėlė, kuriai suteiktas ligonių globėjos Lurdo Mergelės Marijos vardas. Kiekvieną šeštadienį koplytėlėje bus aukojamos šv. Mišios, bus galima atlikti išpažintį. Gydymo įstaigos vadovė, dvasininkai tikisi, kad ši vieta taps ligonių, jų artimųjų, medikų ramybės oaze.

 Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė pasakojo, kad ilgą laiką koplytėlė veikė gydymo įstaigos Vidaus ligų skyriuje. Rekonstruojant, plečiant šį skyrių, buvusios koplytėlės patalpos buvo panaudotos kitam tikslui, todėl koplytėlę nuspręsta įkurti patogesnėje, visiems pacientams prieinamoje vietoje. Naujai įrengtą koplyčią galima rasti pirmame aukšte, pusiaukelėje einant nuo UAB „Telšių sveikata“ registratūros link Regioninės Telšių ligoninės registratūros.

A. Vitkienė sakė, kad koplytėlė įrengta beveik per mėnesį. Ji įkurta sujungus du – konsultacijų ir procedūrų – kabinetus. Šie kabinetai perkelti į kitas patalpas.

Koplyčiai įrengti Telšių rajono savivaldybė iš lėšų, gaunamų už ligoninės pastato patalpų nuomą, skyrė per 10 tūkst. eurų. Ligoninės direktorė pabrėžė, kad prie idėjos įgyvendinimo daug kuo prisidėjo ligoninės kapelionas prelatas Juozas Šiurys.

Kiekvieną šeštadienį, 9.30 val., koplyčioje prelatas aukos šv. Mišias. Koplytėlė bus atidaryta visą parą.

„Žmonės šitame komercializuotame pasaulyje visur skuba, lekia, tad manau, kad tokia ramybės oazė ligoninėje – būtina. Malda kartais padeda ir sergančiajam, ir jį slaugančiajam, ir medikui“, – įsitikinusi A. Vitkienė.

 

]]>
1079 Mon, 23 March 2015 07:03:05
Echoskopijos Regioninės Telšių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje atliekamos moderniu aparatu Echoskopija – tai tyrimo metodas žmogui nekenksmingais ultragarso spinduliais. Šiuo metu ultragarsiniai tyrimai – plačiausiai gydytojų praktikoje naudojamas diagnostinis metodas. Jis medikui  padeda nustatyti vidaus organų būklę, pakitimus.
Regioninės Telšių ligoninės konsultacinėje poliklinikoje echoskopijos atliekamos nauju, moderniu aparatu. Paslaugą gyventojams teikia kvalifikuoti ir patyrę specialistai Jonas Dielkus ir Audronė Dargužienė.

Monika KRIŠČIŪNAITĖ

Įsigijo naują aparatą
Nuo 2014-ųjų pavasario Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos echoskopijos kabinete pacientai tiriami nauja ir modernia aparatūra. Regioninė Telšių ligoninė savo lėšomis įsigijo naujutėlaitį vokiečių kompanijos „Siemens ACUSON“ ultragarsinės diagnostikos aparatą.
Nors naujasis echoskopas, kaip ir anksčiau turėtas aparatas, susideda iš daviklio, kompiuterio ir ekrano, tačiau atkuriami vaizdai – gerokai ryškesni.
„Šis aparatas itin modernus, didelės raiškos, dėl ko atliekant echoskopiją yra daug geresnis matomumas. Aparatas atkuria nepaprastai tikslius ir kokybiškus vaizdus, kas padeda greičiau ir geriau nustatyti diagnozę“, – džiaugiasi gydytoja echoskopuotoja A. Dargužienė.
Jai pritaria ir kolega echoskopuotojas J. Dielkus. Medikas pastebi, kad modernėjančios technologijos gerokai pagerino darbo kokybę: bėgant metams aparatai tobulėja, o matomumas ekrane tapo puikus.
„Senų aparatų raiška buvo prasta, ekrane vaizdą matydavome tarsi pro užuolaidą. Taip ne viską ir aptikdavome, sunkiau buvo tiksliai diagnozuoti patologijas. Dirbant su nauju aparatu viskas paprasčiau“, – kalbėjo echoskopuotojas.

Tiria įvairius organus
Naujai įsigytu echoskopu tiriami įvairūs organai. Tai pilvo, lytiniai ir šlapimo sistemos organai, taip pat skydliaukė, krūtys, paviršiniai dariniai ir kt. Pilvo organų echoskopijos tyrimu nustatoma organų būklė ir pakitimai: kasos, blužnies, taip pat tulžies pūslės ir latakų, kepenų (cistos, augliai, metastazės) patologijos. Echoskopu taip pat gali būti nustatyti inkstų, sėklidžių, prostatos, šlapimo pūslės, moters lyties organų būklė ir pakitimai. Skydliaukės echoskopiniu tyrimu nustatomos cistos, skydliaukės dariniai, jų struktūros ir dydžio pokyčiai.
„Echoskopija – žmogaus organizmui jokio skausmo ar kitokio diskomforto nesukeliantis tyrimas. Be to, jis visiškai nekenksmingas, todėl pacientui jis gali būti daromas net ir kelis kartus per dieną“, – pasakojo J. Dielkus.
Medikas pabrėžė, kad echoskopija gali būti atliekama įvairaus amžiaus žmonėms. Tyrimas ultragarsu gali būti taikomas ir nėščioms moterims, ir vos gimusiems kūdikiams – tyrimas organizmui neigiamo poveikio neturės.

Dirba patyrę echoskopuotojai
Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos echoskopijos kabinete kasdien vidutiniškai ištiriama apie 30 ligonių. Su naujuoju aparatu per metus kabinete padaroma iki 7000 tyrimų. Echoskopijas atliekantys medikai – kvalifikuoti ir patyrę. A. Dargužienė mediko kėdėje – 26 metus. 19 iš jų moteris echoskopuoja. Šias pareigas medikė derina su vaikų ligų gydytojos darbu.
34-erių metų darbo stažą sukaupęs J. Dielkus atlieka echoskopijas bei dirba chirurgu. Su echoskopu gydytojas tyrimus atlieka 16 metų.
„Tyrimo kokybė įprastai priklauso nuo dviejų faktorių – specialisto patirties ir aparato. Gali turėti praktikos, bet jeigu nebus gero aparato, daug ko gali nematyti. Džiaugiamės šiuo metu Telšiuose turėdami geriausią echoskopą ir galėdami pacientams pasiūlyti puikią paslaugą“, – kalbėjo echoskopuotojai.

Paslauga teikiama ištisą parą
Regioninės Telšių ligoninės echoskopuotojai pakaitomis kiekvieną darbo dieną dirba nuo 8 val. iki 14 val. Tyrimai atliekami rytais todėl, kad daugumą echoskopijų reikia daryti nevalgius ir negėrus. Su pilna šlapimo pūsle rekomenduojama atlikti tik inkstų, šlapimo pūslės, prostatos, šlapimtakių, lytinių organų echoskopiją.
Pasitaiko nemažai atvejų, kada echoskopijas būtina atlikti išimties tvarka. Jeigu nustatant diagnozę, pasirenkant gydymo taktiką, daktarui reikia echoskopinių tyrimų, medikai juos pasiruošę atlikti ištisą parą.
Echoskopuotojai dažniausiai yra iškviečiami traumų ištiktiems, galimai patiriantiems vidinį kraujavimą ir dėl kitų nenustatytų priežasčių prastai besijaučiantiems ligoniams. Ultragarso tyrimas padeda nustatyti uždegimą, įvertinti organų būklę, nuspręsti, ar pacientui reikalinga operacija. 
„Pavyzdžiui, į ligoninę atvežtam pageltusiam pacientui tulžies pūslėje gali būti įstrigęs akmuo, bendrame tulžies latake arba kasos galvutėje gali būti navikas, arba gali būti aptiktas kepenų uždegimas – hepatitas. Atlikę tyrimą mes galime daug ką pasakyti apie patologiją“,– teigė A. Dargužienė.
Telšiškiai kviečiami apsilankyti Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos echoskopijų kabinete Nr. 117. Privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems asmenims tyrimas atliekamas nemokamai. Tik reikia turėti šeimos gydytojo siuntimą.

A.Dargužienė, J.Seiliuvienė, J.Dielkus.


A.Dargužienė atlieka echoskopiją.

Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos echoskopijos kabineto numeris –117
J. Dielkus dirba I-V nuo 8 val. iki 9:30 val.
A. Dargužienė dirba I-V nuo 9:30 val. iki 14 val.


]]>
1062 Thu, 12 March 2015 03:03:41
Šiandien – Europos epilepsijos diena. Pirmoji pagalba ištikus epilepsijos priepuoliui Epilepsija kaip liga žinoma nuo gilios senovės. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras primena, kad tai sunkus neurologinis susirgimas, pakeičiantis žmogaus gyvenimą, kadangi priepuoliai gali kilti bet kuriuo metu ir esant bet kurioje vietoje. Tai gana dažna liga, kuria žmogus gali susirgti nepriklausomai nuo amžiaus, lyties. Beveik 1 % Lietuvos gyventojų serga šia liga.

Epilepsija – tai būklė, kuriai būdingi pasikartojantys priepuoliai, susiję su centrine nervų sistema. Epilepsijos priepuolis pasireiškia staigiu, savaiminiu sąmonės, motorikos, elgesio, emocijų, jutimo  sutrikimu, nulemtu stiprios galvos smegenų žievės neuronų elektrinės iškrovos. Traukuliai ir sąmonės netekimas rodo, kad žmogus serga pavojinga liga. Priepuolio  metu žmogus gali stipriai susižeisti. Dėl stiprių traukulių gali plyšti  raumenys, sausgyslės. Užsitęsus traukulių priepuoliui, pabrinksta galvos smegenys, pažeidžiami gyvybiniai centrai, žmogus gali mirti.

Epilepsinė būklė –  tokia būklė, kai epilepsijos priepuolis užsitęsia, ar tarp dviejų ar daugiau priepuolių  negrįžta sąmonė. Tokia būklė trunka ilgiau kaip 30 minučių. Ji pavojinga gyvybei.

 Epilepsija pasireiškia kaip smegenų pažeidimų pasekmė, pavyzdžiui, po galvos traumų, dėl auglių, randų, susidariusių  smegenyse po insulto, esant deguonies trūkumui, gimdymo arba nėštumo metu. Ją lemia aplinkos ir genetiniai veiksniai bei  kitos neaiškios priežastys. Febriliniai traukuliai  gali ištikti kūdikį, kuris stipriai karščiuoja.

  Traukuliai gali būti didieji (išplitę visame kūne) ir mažieji (dažnai vienoje kūno vietoje ir sunkiau pastebimi).

 Traukulių simptomai priklauso nuo to, iš kurios galvos smegenų žievės srities jie kyla. Traukuliai gali pasireikšti kūno dalių įsitempimu arba trūkčiojimu. Prasidėję veide, vienoje rankoje ar kojoje arba tos pačios pusės abiejose galūnėse, traukuliai gali išplisti į kitas kūno dalis. Traukulių metu žmogus netenka sąmonės, visas kūnas įsitempia, po to pradeda trūkčioti, vėliau atsipalaiduoja. Įsitempimo metu neretai sukandamas liežuvis. Jei priepuolis ištinka  stovint ar sėdintį žmogus griūva ir gali stipriai susižaloti. Priepuolių trukmė labai įvairi. Smegenų veiklos sutrikimas po priepuolio palaipsniui praeina ir smegenų veikla vėl tampa normali. Epilepsijos priepuoliai labai iškankina ligonį, todėl jam reikia suteikti ramybę ir leisti gerai išsimiegoti.
 

          Kaip atpažinti?

          Epilepsijos priepuolio požymiai dažniausiai atsiranda tokia seka:

  •     staigus riktelėjimas, sustingimas;
  •     sąmonės sutrikimas;
  •     akių žvilgsnis į viršų;
  •     galva atsilošia atgal, liemuo išsiriečia lanku;
  •     ritmiški raumenų traukuliai;
  •     putos iš burnos;
  •     veido pamėlynavimas;
  •     garsus kvėpavimas;
  •     vyzdžių išsiplėtimas;
  •     nevalingas šlapinimasis, tuštinimasis;
  •     miegas.

 

Mažųjų traukulių požymiai: kelias ar keliolika minučių  žmogus nereaguoja į aplinką, nežymiai trūkčioja veidas, lūpos, vokai, nevalingai kramtoma, čepsima, pasibaigus traukuliams, jų neprisimenama.

       Kaip padėti ligoniui?

  •     Apsaugoti ligonį, kad nesusižeistų.
  •     Nuraminti pasibaigus priepuoliui.



     Pirmosios pagalbos veiksmai priepuolio metu

  •     Pasistenkite krentantį žmogų prilaikyti, patraukite visus pavojingus daiktus, kad nesusižalotų.
  •     Prisiminkite traukulių pradžios laiką.
  •     Pasistenkite prilaikyti nukentėjusiojo galvą. Po galva padėkite minkštą daiktą. Tarp dantų nedėkite jokių kietų daiktų.
  •     Saugokite, kad neužspringtų.
  •     Atlaisvinkite drabužius.
  •     Neslopinkite traukulių fizine jėga.
  •     Priepuolio metu nieko neduokite gerti.
  •     Nevežkite į ligoninę priepuolio metu.
  •     Pasibaigus traukuliams, atverkite kvėpavimo takus ir patikrinkite kvėpavimą. Jei ligonis kvėpuoja, paguldykite į stabilią šoninę padėtį ir stebėkite gyvybines funkcijas: sąmonę, kvėpavimą, pulsą.
  •     Jei ištinka mažieji traukuliai, padėkite žmogui ramiai atsisėsti, patraukite visus pavojingus aplink esančius daiktus, ramiai kalbinkite ir likite su juo, kol būklė taps visiškai normali.

 

                Skubiai kvieskite pagalbą tel. 112 šiais atvejais:

  •     Traukuliai kartojasi arba tai atsitiko pirmą kartą gyvenime.
  •     Traukuliai trunka ilgiau nei 5 minutes.
  •     Nežinoma traukulių priežastis.
  •     Traukuliai ištiko nėščią moterį ar kūdikį.
  •     Traukuliai ištiko cukriniu diabetu sergantį žmogų.
  •     Po traukulių žmogus neatgauna sąmonės.



             Patarimai sergantiems epilepsija

  •     Nevartokite alkoholio.
  •     Venkite nuovargio, mirgančios šviesos, nes tai didina priepuolių tikimybę.
  •     Saugokitės infekcijų, peršalimo ligų.
  •     Reguliariai maitinkitės, judėkite.
  •     Reguliariai vartokite gydytojo paskirtus vaistus. Nenutraukite gydymo, net jei priepuoliai nebesikartoja.
  •     Išmokite atpažinti artėjantį priepuolį . Tik pajutę silpnumą  įspėkite aplinkinius, atsisėskite kad ir ant žemės.


 

Parengė Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos Sveikatos mokymo skyriaus sveikatos edukologė Vida Dubinskienė

www.smlpc.lt

]]>
1008 Tue, 17 February 2015 06:02:25
Pasaulinę ligonio dieną sveikatos apsaugos ministrė linki visiems sveikatos ir stiprybės Šiandien minima Pasaulinė ligonių diena. 1992 m. vasario 11 d. Popiežius Jonas Paulius II įsteigė Popiežiaus gyvybės akademiją. Nuo 1993 m. kiekvienais metais pasaulio visuomenė raginama nelikti abejinga sergančiųjų kančioms, apmąstyti, ką žmogui reiškia sveikata, darna su savimi ir supančiu pasauliu. Kviesdamas visus prisidėti prie šios dienos minėjimo, Popiežius Pranciškus išplatino žinią, skirtą 23-ai Pasaulinei ligonių dienai: „Buvau akys aklam, kojos luošam. Norėčiau į tai pažvelgti širdies išminties požiūriu“.

 
Pasaulinę ligonių dieną sveikatos apsaugos ministrė Rimantė Šalaševičiūtė kreipiasi į sveikatos sistemos darbuotojus, visų specialybių gydytojus, slaugos personalą, mokslininkus, specialistus, profesionalus ir entuziastus – į tuos, kurie jaučia didžiulę atsakomybę už žmogaus sveikatą. „Dėkoju visiems, kas savo profesinį talentą ir širdies šilumą pasiaukojančiai skiria sveikatos negalios kamuojamiems žmonėms ir jų artimiesiems, – teigia R. Šalaševičiūtė. – Tai jau yra, kad sveikatos sutrikimų keliama kančia ir skausmas yra šalia mūsų. Todėl kviečiu aktyviai prisidėti prie Pasaulinės ligonio dienos minėjimo. Vienykime savo pastangas, kad apsaugotume nuo ligų save, mūsų šeimas, mūsų valstybę. Linkiu visiems stiprios sveikatos, tikėjimo ir santarvės“.

Popiežiaus Pranciškaus laiške skelbiama, kad minint šią Pasaulinę ligonių dieną, turime į viską žvelgti širdies išminties požiūriu: „Širdies išmintis yra tarnystė artimui. Žmonės, esantys prie ligonių, kuriems reikia nuolatinės pagalbos, yra akys aklam, kojos luošam. Mūsų pasaulis kartais pamiršta ypatingą vertę, kurią turi prie ligonio lovos praleistas laikas“. Pasak popiežių, visi ligoniai ir tie, kurie jais rūpinasi, patys patirdami kančią, gali priimti ir puoselėti tikrąją širdies išmintį. Yra svarbu nepamiršti apie sergančius žmones, išgirsti jų poreikius ir įsiklausyti į jų skausmą. Ši diena – puiki proga prisiminti ir visus tuos, kurie nepalieka ligonių kančiose ir skausme, rūpinasi jais bei skleidžia širdies šilumą.

 

 

SAM Ryšių su visuomene skyrius
Tel. (8 5) 266 1411, natalja.samp@sam.lt, www.sam.lt

]]>
1003 Wed, 11 February 2015 06:02:55
Naujagimiai Lietuvoje bus tiriami dar išsamiau Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad nuo šiol medikai turi dar daugiau galimybių išsamiau nemokamai ištirti naujagimius. Tuo Lietuva aplenkė kitas Europos šalis, kuriose tokių galimybių – mažiau. Nuo sausio mūsų šalyje atliekami du papildomi nauji tyrimai kūdikiams, siekiant įvertinti jų sveikatos būklę ir laiku diagnozuoti galimas ligas.

Viačeslavo Zakso, VLK Sveikatos priežiūros paslaugų departamento direktoriaus teigimu, šie papildomi tyrimai tėveliams nieko nekainuos, nes jie kompensuojami Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

„Vienu iš šių tyrimų medikai galės nustatyti, ar naujagimis neserga paveldima angliavandenių apykaitos sutrikimo liga (galaktozemija), kuomet mažylio kraujyje kaupiasi galaktozė. Laiku nepradėjus jos gydyti, gali sutrikti kūdikio psichinė ir fizinė raida, atsirasti gelta, akių lęšiuko sudrumstėjimas – katarakta. Esant tokiai ligai, skiriamas specialus gydymas. Pirmiausia dieta – mamos pienas pakeičiamas sojų pienu arba mišiniais be laktozės. Tad labai svarbu laiku imtis reikiamų priemonių ir pavyks užkirsti kelią ligai", – tvirtino V. Zaksas.

Antru tyrimu, anot V. Zakso, siekiama išsiaiškinti, ar mažylis neturi įgimto antinkščių žievės funkcijos sutrikimo (adrenogenitalinio sindromo), kuomet sutrinka hormono kortizolio gamyba. Dėl šios priežasties sutrinka lytinis brendimas, esant sunkiai ligos formai organizmas netenka druskų, tuomet naujagimis vemia, atpila maistą, liesėja, o laiku neskyrus gydymo, iškyla pavojus jo gyvybei. Taigi šis tyrimas padės nustatyti, ar nėra tokio sutrikimo ir, prireikus, skirti reikiamą gydymą, kuris leis vaikui normaliai augti.

„Džiugu tai, kad visuotinį naujagimių tikrinimą praplėtus minėtais naujais tyrimais, Lietuva aplenkė kitas Europos šalis, kuriose privalomai atliekama mažiau tyrimų ką tik gimusiems vaikučiams. Šiuo atveju mūsų šalis lenkia Norvegiją, Suomiją ir kaimynines šalis Lenkiją, Estiją bei Latviją, kur visuotinis naujagimių tikrinimas atliekamas mažiau nei dėl 4 įgimtų ligų", – tvirtino V. Zaksas.

VLK primena, kad iki šiol privalomai tiriant naujagimių sveikatą, buvo atliekami du tyrimai, kurie ir toliau bus atliekami. Vienas iš jų skirtas nustatyti įgimtam skydliaukės veiklos nepakankamumui, kurio nepradėjus laiku gydyti išryškėja psichomotorinės raidos, o vėliau ir intelekto sutrikimai. Kitu tyrimu siekiama išsiaiškinti, ar mažylis neturi kito įgimto medžiagų apykaitos sutrikimo (fenilketonurijos), kai organizme kaupiasi amino rūgštis fenilalaninas. Tokiais atvejais jautriausios yra smegenys, vyksta negrįžtami nervų sistemos pažeidimai, vystosi vidutinio ar sunkaus laipsnio protinis atsilikimas. Laiku skyrus reikiamą gydymą – specialią dietą – šių sutrikimų galima išvengti.

Įvertinus tai, kad pradėti atlikinėti nauji papildomi tyrimai mažyliams, PSDF išlaidos dėl šių paslaugų šiais metais padidės apie 125 tūkst. eurų.

Romos Balsienės (ELTA) nuotrauka

]]>
965 Fri, 23 January 2015 06:01:52
Regioninės Telšių ligoninės pacientams - „Maisto banko“ parama Gruodžio pradžioje Regioninė Telšių ligoninė pradėjo bendradarbiauti su „Maisto banko“ Klaipėdos regiono padaliniu. Vykdant projektą sunkiau besiverčiantiems ligoninės pacientams dalijamas maistas, kurį per rudeninę „Maisto banko“ akciją suaukojo telšiškiai.
Šia iniciatyva siekiama padėti vargingiau gyvenantiems ligoniams, ligoninės darbuotojams. Tikimasi, kad dalyvavimas projekte ne tik padės užtikrinti pacientų gerovę, bet ir suteiks galimybę lyderiauti tarp kitų Žemaitijos krašto ligoninių.

Monika KRIŠČIŪNAITĖ

Į projektą įsitraukė pirmieji
„Maisto banko“ Klaipėdos regiono padalinio paramos programų koordinatorė Loreta Danupienė kalbėjo, kad Regioninė Telšių ligoninė - pirmoji šalyje gydymo įstaiga, kuri sutiko prisidėti prie labdaros ir paramos fondo iniciatyvos.
„Su telšiškiais lengviausia susikalbėti, todėl čia ir atvykome. Ieškant naujų pagalbos formų ir galvojant, kaip kuo tikslingiau išnaudoti gyventojų suaukotą paramą, kilo idėja bendradarbiauti su ligoninėmis. Regioninė Telšių ligoninė - gydymo įstaiga, kuri į šį proj ektą įsitraukė pirmoji. Džiaugiamės įstaigos vadovės entuziazmu ir tikimės, kad sėkmingai bendradarbiausime ne vienerius metus“, - teigė L. Danupienė.
Ji pabrėžė, kad pagrindinis akcijos tikslas - padėti skurdžiau gyvenantiems pacientams, kurie išėję iš ligoninės ne visada turi lėšų nusipirkti maisto. Paramos programų koordinatorė pastebi, kad gavę maisto paketą ligoniai gali daugiau pinigų skirti organizmui stiprinti, reikiamiems medikamentams įsigyti, ką gyventojai galbūt išleisdavo pirkdami būtiniausius maisto produktus.

Dalijamas telšiškių suaukotas maistas
Per dvi pirmąsias gruodžio savaites maisto paketai išdalinti 21 Regioninės Telšių ligoninės dializės skyriaus pacientui, 8 paketai atiteko gimdymo skyriuje gulėjusioms naujagimių susilaukusioms moterims. Parama suteikta ir vienam žmogui iš reabilitacijos skyriaus.
„Esame suplanavę, kad iki naujų metų dar dvidešimt paketų pasieks sunkiau besiverčiančius ligoninės darbuotojus. Socialiai remtini gyventojai dalyvauja įvairiose programose, gali ir taip gauti paramą. O dirbantiems už mažą atlyginimą žmonėms irgi yra sunku, todėl atsigręžiame ir į juos“, - sakė L. Danupienė.
Ji informavo, kad ligoniams bei ligoninės darbuotojams dalijamuose paketuose -per rudeninę „Maisto banko“ akciją telšiškių prekybos centre „IKI“ suaukoti maisto produktai.
„Su dializės skyriumi jau dirbame, ateityje planuojame aktyviau įsitraukti į gimdymo bei psichiatrijos skyrius. Turime dar nemažai planų. Sieksime, derinsime reikalus, kad Regioninėje Telšių ligoninėje psichiatrijos skyriuje ligoniams būtų organizuojamos popietės, kur jie prie arbatos puodelio galėtų pasipasakoti apie savo problemas“, - apie ateities planus kalbėjo „Maisto banko“ Klaipėdos regiono padalinio vadovas Raimondas Danupas.


Tikisi, kad pagerės rodikliai
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė džiaugiasi, kad labdaros ir paramos fondas pasiūlė gražią idėją ir neabejoja, kad bendradarbiavimas bus naudingas visiems.
„Smagu, kad be gydymo, emocinės paramos, pacientai, kuriems tikrai to reikia, gaus ir materialinę paramą. Siekiame, kad regione ligoninė būtų dominuojanti, išlaikytų keliamus reikalavimus. Finansinių galimybių pritraukti daugiau ligonių neturime, todėl, manau, kad bendradarbiavimas su „Maisto banku“ duos teigiamų rezultatų. Pacientai bus patenkinti, o ligoninei šis projektas padės gerinti įvaizdį“, - tikino gydymo įstaigos vadovė.
Ji pridūrė, kad kai kuriems ligoninės rodikliams labai reikalinga, kad didėtų gimdymų skaičius, todėl stengiamasi pritraukti gimdyvių ne tik iš rajono vietovių, bet ir iš aplinkinių rajonų. A. Vitkienė tikisi, kad dalyvavimas projekte bus vienas iš Regioninės Telšių ligoninės traukos rodiklių.


Už gerus darbus atlyginama
„Maisto banko“ ir Regioninės Telšių ligoninės bendradarbia-vimą palaiminęs Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva taip pat neabejoja projekto nauda.
„Ligoninėje lankosi gyventoj ai iš įvairių sluoksnių. Čia patenka ir turtingesni ir vargingesni žmonės ir ne kiekviena šeima gali tenkinti savo poreikius. Reikia padėti, gerbti, neatstumti žmonių, kad ir kokiam visuomenės sluoksniui j ie priklausytų. Kol kas mes esame reikalingi su tokiomis akcijomis, o už gerus darbus anksčiau ar vėliau bus atlyginta“, - įsitikinęs meras.
Jis pasidžiaugė projekto iniciatorių, „Maisto banko“ savanorių, aukoj ančių žmonių geranoriškumu. Ir nors visuomenėje neretai sklinda kalbos, kad maisto paketai nukeliauja į tas šeimas, kurie piktnaudžiauja savo padėtimi, paramą panaudojama netikslingai, anot V. Kleivos, tokių atvejų nėra daug.
„Aukojantieji pyksta ant tinginių, kurie yra darbingo amžiaus ir gyvena iš pašalpų. Tačiau jų vaikučiai dėl to juk nekalti. Turime mažiesiems padėti“, - kalbėjo meras.


Prisidėjo ir prie kitų iniciatyvų
„Maisto banko“ Klaipėdos regiono padalinio vadovas Raimondas Danupas džiaugėsi, kad Regioninė Telšių ligoninė imli pasiūlymams, iniciatyvoms ir su labdaros ir paramos fondu bendradarbiauja ne pirmą kartą. Gydymo įstaiga buvo viena iš tų, kuri priėmė dėl Rusijos taikomo embargo Lietuvoje likusias ūkininkų užaugintas daržoves. Į ligoninę vasaros pabaigoje buvo atvežta 8 tonos morkų ir 5 tonos kopūstų.
„Ligoniai šalia kasdieninės porcijos galėdavo džiaugtis gaudami garnyrui porciją morkų, gerdami sultis, valgydami šviežias daržoves. Kadangi ligoniai keičiasi, vidutinė jų buvimo ligoninėje trukmė 6,2 dienos, daržovės jiems tikrai nenusibodo. Be to, jos buvo vartojamos įvairiomis formomis. Dar ir dabar tebeturime tų morkų ir kopūstų“, - teigė A. Vitkienė.


Ligoniams - maloni staigmena
Apsilankius dializės skyriuje daugumos pacientų veidai tiesiog švytėte švytėjo. Nors ir kamuojami ligų, į juos aplankiusius projekto iniciatorius ligoniai žvelgė su didžiuliu dėkingumu ir pagarba.
Viena senolė pasidžiaugė, kad maisto paketas jai - puiki šventinė dovana. Nemažai pinigų ji pasakojo išleidžianti pirkdama vaistus, važiuodama į ligoninę ir grįždama iš jos namo po procedūrų.
Gavusi „Maisto banko“ paketą moteris sakė galinti mažiau sukti galvą, ką dės ant šventinio stalo. „Tai, kas buvo maisto pakete - mano mėgstamiausias valgis. Nuolatos perku kruopas, todėl tokia dovana padėjo sutaupyti. Daug ko nebereikės dabar pirkti“ -  ligonei antrino kita senolė.
Informuojama, kad pacientai, jaučiantys, kad jų socialinė situacija yra sudėtinga, maisto paketų gali prašyti patys. Jie turi užpildyti prašymą ir, atsižvelgus į jų socialinę situaciją, bus svarstoma galimybė skirti paramą.
„Manome, kad parama prasminga yra tada, kada padeda žmogui sutaupyti. Parama - tai nėra ir negali būti pragyvenimo būdas, tačiau tai yra pagalba sunkiu momentu tvirčiau atsistoti ant kojų“, - nesigėdyti prašyti paramos ragina R. Danupas.


J. Seiliuvienė, L. Danupienė, A. Vitkienė, V. Kleiva ir R. Danupas aptarė bendradarbiavimo perspektyvas.


„Maisto banko" paketus gavę ligoniai sakė, kad tai - puikios šventinės dovanos.

]]>
926 Wed, 31 December 2014 06:12:33
Regioninės Telšių ligoninės pacientus pasitinka naujai įrengta registratūra Rugsėjo pabaigoje Regioninėje Telšių ligoninėje naujai įrengtose patalpose pradėjo veikti Konsultacinės poliklinikos registratūra. Pacientai, apsilankę čia, gali užsiregistruoti vizito pas norimą gydytoją, pasikonsultuoti.
Registratūroje dirbančios šešios registratorės pasirengusios padėti kiekvienam sergančiajam išspręsti jiems kylančias problemas.

Monika KRIŠČIŪNAITE

Įrengė savo lėšomis
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinė poliklinika - tai gydymo įstaigos struktūrinis padalinys, kur teikiamos specializuotos ambulatorinės paslaugos. Viskas Konsultacinėje poliklinikoje prasideda nuo registratūros - būtent čia, prieš apsilankydamas pas norimą gydytoją, turi ateiti kiekvienas pacientas.
Rugsėjo pabaigoje Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje duris pravėrė naujai įrengta registratūra. Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja medicinai Jovita Seiliuvienė pasakojo, kad registracinės paslaugos seniau įstaigoje būdavo teikiamos mažame kabinete, prie kurio ištisai nusidriekdavo eilės. O dabar šiai paslaugai teikti įrengta nauja didelė erdvė su keturiais konsultacijoms skirtais langeliais.
„Be registracijos pacientai negali patekti pas gydytoją, todėl įrengta registratūra Konsultacinei poliklinikai ypač reikalinga. Atėję į registratūrą su šeimos daktaro siuntimu, pacientai yra nukreipiami ten, kur jiems reikia“, - kalbėjo direktorės pavaduotoja medicinai.
Ji informavo, jog registratūra buvo įrengta iš ligoninės lėšų. Tik registracijai reikalingi kompiuteriai, programinė įranga gauti iš Europos Sąjungos fondų.

Geresnės darbo sąlygos
Konsultacinėje poliklinikoje per praėjusius metus buvo priimta beveik 90 tūkst. ligonių. Per devynis šių metų mėnesius - beveik 73 tūkst.
sergančiųjų.
Šiuo metu Konsultacinės poliklinikos registratūroje dirba 6 registratorės. Tai - vyriausioji registratorė Violeta Gudienė, derinanti
studijas su darbu ir šiuo metu baigianti socialinio darbuotoj o mokslus Žemaitijos kolegijoje, Džiuljeta Šiuškutė, Klaipėdos universitete baigusi visuomenės socialinius mokslus; kitos penkios registratorės - bendrosios praktikos slaugytojos: Rimalda Sipavičienė, Ramunė Surblytė, Loreta Vambutienė ir Kristina Bajerūnaitė. Pastaroji dabar Klaipėdos universitete gilina slaugos žinias studijuodama slaugos vadybą.
„Registratorės patenkintos darbo sąlygomis, jos dabar ypač geros. Pacientams taip pat sudarytos geros sąlygos: laukiantiems yra kur atsisėsti, priėjusiems prie langelio taip pat nereikia stovėti.
Registratūroje dirbančios darbuotojos kiekvieną išklauso, paguodžia, pajuokauja. Jos dirba ne tik tiesioginį, bet ir psichologinį darbą.
Visada slaugytojams sakau: gėris ateina pas tą, kuris gėrį dovanoja kitiems. Būna visokių žmonių, kiekvienas jų ateina su savo bėdomis, o kolektyvas stengiasi visiems jiems padėti. Svarbiausia mums - bendravimas, pagalba, atjauta žmonėms“, - tvirtino Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos vyriausioji slaugytoja Bronė Kelpšienė. Ji prieš keletą metų slaugos žinias pagilino Klaipėdos universitete.
Regioninės Telšių ligoninės pacientams suteikiama galimybė užsiregistruoti pas gydytoją ir internetu. Apsilankę internetiniame gydymo įstaigos puslapyje sergantieji gali pasižiūrėti kiekvieno gydytojo darbo grafiką, užsiregistruoti vizito. Išankstinė registracija vykdoma tris mėnesius į priekį.
„Pacientai šia galimybe naudojasi gana aktyviai. Registracija taip vyksta daug sklandžiau ir kokybiškiau“, - pažymėj o vyriausioji slaugytoja.


Popierines korteles pakeis elektroninės
Pagrindinis šalia registratūros esančiame kabinete saugomas turtas - pacientų medicininės kortelės. Jos išdėliotos pagal gyvenamąją vietą, abėcėlę, suaugusiųjų ir vaikų atskirai. Korteles prieš ligonio apsilankymą pas gydytoją registratorės išnešioja į kiekvieno mediko kabinetą.
„Anksčiau kortelės buvo duodamos pačiam pacientui. Taip dažnai iš jų dingdavo informacija, o kartais ir visa kortelė. Tai mūsų turtas, todėl saugome jį“, - teigė J. Seiliuvienė.
Ji pasidžiaugė, kad artimiausiu laiku popierinių kortelių Regioninėje Telšių ligoninėje nebebus.
Visi gydytojai savo kabinetuose turi kompiuterius, kuriuose bus įdiegtos specialios programos. Pasitelkiant jas, medicininės kortelės bus pildomos elektroninėje sistemoje.
„Kiekvienas gydytojas, įvedęs paciento vardą, pavardę bei asmens kodą, matys, pas kokius gydytojus jis lankėsi, kokios ligos jam diagnozuotos. Medikai prieš įdiegiant sistemą yra apmokomi, o tokia naujovė neabejotinai palengvins jų darbą“, - įsitikinusi J. Seiliuvienė.
Planuojama, kad nuo 2015 metų pradžios nauja sistema funkcionuos visoje ligoninėje.

Gydytojai pasiruošę padėti
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje yra 53 darbuotojų etatai. 30 iš jų - gydytojų, tarp jų 18 dirba tik Konsultacinėje poliklinikoje. Likusieji turi antraeiles pareigas ligoninės stacionare. Bendrosios praktikos slaugytojų, pagalbinio personalo kolektyvą Konsultacinėj e poliklinikoje sudaro per 20 žmonių.
Turint šeimos gydytojo siuntimą, Konsultacinės poliklinikos registratūroje galima užsiregistruoti pas visus poliklinikoje dirbančius medikus. Siuntimo nereikia tik norint apsilankyti pas odos ligų gydytoją.
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje pacientams pagalbą pasiruošusios suteikti gydytojos pulmonologės A. Erminienė bei S. Simaitytė, logoterapeutė V. Kriūkienė, gastroenterologė-infektologė A. Striaukienė, infektologė R. Pažėrienė, dermatovenerologė I. Girutienė, urologas G. Zavackas, neurologai I. Skernevičiūtė bei R. Baranauskas, akušerės-ginekologės O. Blauzdžiūnienė, M. Girčienė, I. Matulaitienė.
Pacientai gali užsiregistruoti pas ortopedus traumatologus A. Dervinį, A. Šviką, E. Petkevičių, S. Kaktį, P. Rumbutį, A. Stankevičių, chirurgus G. Zavacką, J. Dielkų, A. Vaidakavičių, V. Girčį, kardiologę G. Pocienę. Gydytoja ne tik konsultuoja širdies ligomis sergančius pacientus, bet ir atlieka širdies echoskopinį tyrimą, veloergometriją. Profesionaliai sergančiuosius pasiruošę apžiūrėti endoskopuotojai J. Seiliuvienė, A. Norkus, echoskopuotojai J. Dielkus, A. Dargužienė, V. Belienė, LOR specialistai A. Tamulionis, N. Bendžiūtė bei I. Vanagienė, dirbanti Varniuose. Pagalbą taip pat suteiks endokrinologė B. Vaidakavičienė, diabetinės pėdos specialistė, bendrosios praktikos slaugytoja Z. Dzigelienė, reabilitologės S. Juknienė bei E. Kučikienė, radiologės A. Bagdonienė ir V. Belienė.
Ištikus nelaimei, vaikams pagelbės pulmonologė A. Storpirštienė, vaikų kardiologė J. Stanislovaitienė, vaikų ligų gydytojos I. Bitinienė, R. Gudauskienė.
Profesionaliai gydymo paslaugas teikia ir iš kituose miestuose esančių gydymo įstaigų atvykstantys medikai. Kiekvieną penktadienį į Regioninę Telšių ligoninę iš Klaipėdos atvažiuoja endokrinologė G. Vaštakienė.
Du kartus per mėnesį ligoninėje gydymo paslaugas teikia neurochirurgas iš Klaipėdos L. Jonušas bei nefrologė iš Šiaulių L. Griciūtė. Kartą per mėnesį iš Klaipėdos atvyksta ir gydytojai onkologai.
Primenama, kad pacientai privalo registruotis ir norėdami atlikti šiuos tyrimus bei pasinaudoti paslaugomis: kaulų tankio matavimo tyrimą, mamografiją, kompiuterinę tomografiją, rentgeną, ambulatorinę reabilitaciją.


„Viskas konsultacinėje poliklinikoje prasideda nuo registratūros todėl ji gydymo įstaigai labai reikalinga", - įsitikinusi J. Seiliuvienė.


B. Kelpšienė džiaugiasi gerėjančiomis darbo sąlygomis.


Registratorės Ramunė Surblytė (sėdi) ir Džiuljeta Šiuškutė pasirengusios padėti visiems sergantiesiems.


Registratūra įkurta naujai įrengtose patalpose.

Tikslų gydytojų darbo grafiką pacientai gali sužinoti apsilankę Regioninės Telšių ligoninės internetiniame puslapyje www.telsiuligonine.lt arba pasiskambinę į registratūrą telefonu (8 444) 77020. Išankstinė registracija pas gydytoją teikiama telefonu (8 444) 77022.

Registratūros darbo laikas: I-IV - 7-17 val., V - 7-16 val.

]]>
877 Tue, 09 December 2014 07:12:39
Regioninė Telšių ligoninė: „Norime išlaikyti Žemaitijos sostinės ligoninės vardą" Šiemet Telšių rajono savivaldybė apdovanota Auksine krivūle už nuveiktus darbus sveikatos srityje, tiksliau - už pacientų galimybę greičiau pasveikti modernioje ligoninėje bei rūpinimąsi jaunais gydytojais rezidentais. Apsilankius gydymo įstaigoje, vadovybė supažindino su pagrindiniu tikslu - išlaikyti Žemaitijos regiono ligoninės prestižą. O sveikatos klausimams daug dėmesio skiriantis Telšių rajono meras akcentavo sveikos gyvensenos svarbą.

Deimantė Zailskaitė

Svarbiausia - paslaugų stiprinimas
„Mūsų tikslas - išlaikyti regioninės, daugiaprofilinės ligoninės statusą, kur būtų teikiamos antrinio lygio stacionarinės ir ambulatorinės paslaugos, - sakė gydymo įstaigos direktorė Alma Vitkienė, supažindindama su tuo, kas nuveikta pacientų labui. - Jau šešerius metus gyvuoja jaunų specialistų pritraukimo programa, kurią finansuoja savivalda, taip pat dalyvaujame ne vienoje programų. Jų dėka gavome įrangos, kuri tiksliai nustato diagnozę ir mūsų regiono gyventojams nebereikia vykti į respublikinius centrus.
Vizito metu sveikatos apsaugos ministrė paminėjo, kad esame iš tų ligoninių, kurios dalyvauja visose Europos Sąjungos programose, dabar - Šveicarijos konfederacijos programoje, - į kurias leista patekti mūsų lygio ligoninei.
Paslaugų stiprinimas mums yra labai svarbus - norime išlaikyti Žemaitijos sostinės ligoninės vardą. Turime vilties, kad tokia ir išliksime - atramine šio regiono ligonine, kurioje teikiamos reikalingiausios medicinos paslaugos."

Kaip perinataliniame centre
Regioninė Telšių ligoninė džiaugiasi sustiprėjusiu ir renovuotu Akušerijos-ginekologijos skyriumi, juolab kad gimdymų skaičius šiame regione pastebimai didėja, o ligoninės akušeriai ginekologai sulaukia gausių padėkų iš čia gimdančių moterų. Skyriaus vedėja Ona Blauzdžiūnienė, šioje ligoninėje dirbanti nuo 2013 metų, atvirauja: „Atėjusi čia dirbti iš Kauno universitetinės ligoninės, labai nustebau, kad čia sudarytos tokios pačios sąlygos tiek darbui, tiek gimdyvių, tiek ginekologinėmis ligomis sergančių moterų stebėjimui. Kaip sako jaunimas, buvau „apšalusi" - ir moderni aparatūra, ir šiuolaikiškos lovos, ir palankios darbo sąlygos.
Situaciją dar labiau pagerino Lietuvos - Šveicarijos konfederacijos projekto parama - gavome šiuolaikinės aparatūros: geros raiškos ultragarsinį aparatą, mikroskopą, ne tik vaisiaus, bet ir gimdyvės būklę sekantį monitorių. Dar pridėjome varnelių, ko mums reikėtų, tada išvis jausimės kaip perinataliniame centre."
Personalą pozityviai nuteikia šoktelėję Telšių regiono gimstamumo rodikliai. Palyginus su 2012 metais, pernai Akušerijos-ginekologijos skyrius priėmė septyniais, o šiemet - dešimčia gimdymų daugiau!
„Ypač džiugina tai, kai gimdyti atvyksta moterys, prieš kelerius ar keliolika metų gimdžiusios didesnių miestų ligoninėse, ir įžvelgiančios žymiai daugiau pliusų mūsiškėje. Vienas argumentų, kodėl moteris renkasi gimdymą pas mus - kad didesnių miestų ligoninėse gimdo gana daug moterų, vyksta kone konvejerinis darbas ir gimdyvė iš personalo sulaukia per mažai dėmesio. Pavyzdžiui, jeigu mūsų skyriuje guli gimdyvė, akušerė prie jos išbūna kone visą laiką, netgi gydytojo atsiklausdama, ar gali išeiti atsigerti arbatos. (Šypsosi.)
Mane labiausiai džiugina, kai gimdyvė pasako: vyriausią vaiką gimdėme Klaipėdoje, kitą - Šiauliuose, o šitą nusprendėme gimdyti Telšiuose, nes labai geri gimdžiusių moterų atsiliepimai", - pasakoja ilgametę patirtį sukaupusi O.Blauzdžiūnienė.

Sveikatą atiduoda reanimacijai
Reanimacijos skyriuje dirbantiems medikams tenka būti pasiruošusiems bet kuriuo paros metu suteikti skubią pagalbą - nežinia, kada bus atvežtas dar vienas sunkus ligonis, kurio gyvybė bus pakibusi ant plauko.
Nors šiame skyriuje yra šešios lovos, esant būtinybei, pastatomos ir dar kelios.
Kitąmet dvidešimtmetį švęsiantis Reanimacijos skyrius, veiklos pradžioje sulaukdavo apie tris šimtus pacientų per metus, dabar jų skaičius stipriai išaugęs - per metus čia atvežama apie septyni šimtai ligonių.
Reanimacijos skyriaus įkūrimą imdavęs Vytautas Girčys pasakoja, kad daugelis darbuotojų čia dirba nuo pačios pradžios.
„Duoną valgau iš chirurgijos, sveikatą atiduodu reanimacijai. Reanimaciją įkūrėme savo jėgomis. Telšių ligoninė nebūtų įgavusi tokio aukšto statuso, jeigu neturėtų reanimacijos. Uždaryk šį skyrių - iš karto sustoja akušerija, ortopedija. Chirurgijoje liktų tik ambulatorinis gydymas, o pati gydymo įstaiga virstų slaugos ligonine", - samprotauja Reanimacijos skyriaus vedėjas.
Skyriuje atliktas kapitalinis remontas, o prieš keletą metų iš Europos Sąjungos lėšų nupirkta nauja moderni įranga.
Kaip pasakoja skyriaus darbuotojai, iš didesnių miestų atvykę medikai neretai nusistebi išvydę moderniai įrengtą reanimaciją su darbą palengvinančia inovatyvia įranga. „Sakyčiau, esame pakankamai aukšto lygio", - teigia Reanimacijos skyriaus vedėjas V.Girčys.
Regioninėje Telšių ligoninėje per metus atliekama apie du tūkstančiai didžiųjų operacijų.

Nusipelniusios darbuotojos vardas
Regioninėje Telšių ligoninėje dirba 208 slaugytojos. Joms vadovauja ilgametė direktorės pavaduotoja slaugai Birutė Zavadskienė, kuriai šiais metais, per profesinę medikų dieną, buvo suteiktas nusipelniusios sveikatos apsaugos darbuotojos vardas.
„Nuo pirmos Medicinos mokyklos baigimo dienos dirbu Telšiuose, o pradėjau operacinėje - anestezijos slaugytoja buvau dešimt metų, paskui man pasiūlė administracinį darbą. Iš viso šioje ligoninėje jau išdirbau 37 metus. Nusipelniusio medicinos darbuotojo apdovanojimo ėjau pasiimti visų slaugytojų vardu. Tik būdamas komandoje gali ką nors nuveikti, o vienas esi tarsi voverė rate. Tai yra viso kolektyvo darbas. Aišku, džiaugiuosi įvertinimu, bet darbai tęsiasi, nėra ko didžiuotis, reikia toliau darbuotis", - tikino B.Zavadskienė.
Nuo paprastos slaugytojos darbo pradėjusi moteris džiaugiasi, kad ligoninės slaugytojų kolektyvas sėslus, didelės kaitos nėra, į užsienį išvažiuojančių irgi nedaug.
Jos žodžiais tariant, be gerų profesinių įgūdžių, slaugos darbuotoja dar turi pasižymėti kantrumu ir svarbiausia - mylėti žmones. „Dabar kolegijos ir universitetai slaugytojas ruošia pakankamai profesionaliai: jos ateina jau mokėdamos ir dokumentuoti slaugos veiksmus, ir slaugos istorijas rašyti. Esame patenkinti slaugytojų paruošimu Lietuvoje", - džiaugėsi B.Zavadskienė.

Jaunų specialistų invazija

Regioninės Telšių ligoninės personalą papildė nemažai jaunų specialistų.
„Visi Lietuvos pacientai nenuvažiuos į Santariškes, Klaipėdą ar Kauną, kas nors turi gydyti ir mažesniuose miestuose", - sako Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė, paklausta, ar nesusiviliojo didesnio miesto ligoninės teikiamomis galimybėmis.
Anot medikės, regioninėje ligoninėje pacientų srautas ne ką mažesnis. Nuo šių metų pradžios iki spalio mėnesio ambulatorinių ligonių suskaičiuota apie devyni tūkstančiai, stebėjimo paslaugų suteikta beveik pusantro tūkstančio.
„Priėmimo skyrius - tai ligoninės veidrodis. Sunkiausi pacientai pro mus „praeina". Skyriuje, kur teikiama skubi būtinoji pagalba, darbas verda 24 valandas per parą. Pavyzdžiui, paskutinis atvejis - pro duris įpuola senyvo amžiaus moteris šaukdama, kad mašinoje miršta žmogus.
Taigi pirmiausiai reikėjo tą žmogų, gulėjusį be sąmonės, išsitraukti iš mašinos, ir tuomet suteikti būtinąją pagalbą", - su darbo ypatumais supažindina G.Girdvainytė, pridurdama, - mūsų darbo sąlygos tikrai geros: iš europinių pinigų pirkta moderniausia aparatūra ir atnaujinta operacinė, gaivinimo palata, vaikų apžiūros kambarys, chirurgų traumatologų stebėjimo palata, izoliatorius. Turime visą parą veikiantį kompiuterinį tomografą, skaitmeninį rentgeną, operacinėje - budintys anesteziologai. Tikrai yra visa pagalba.
Savaitgaliais dar atvažiuoja rezidentų. Vis laukiame naujų kolegų - man labai džiugu, nes metus aš buvau viena. Šiais metais dviese grįžta, gruodį dar viena kardiologė turėtų prisijungti, kolegų laukiame ir pavasarį... Taigi kolektyvas eina jaunyn - keičiasi gydytojų kartos."
Nuo rugsėjo darbus Vidaus ligų skyriuje pradėjo jauna pulmonologė Simona Simaitytė, kuri yra kilusi iš Telšių. „Iš tikrųjų esu labai patenkinta darbu, bet turiu ateities lūkesčių - truputį išplėsti intervencinę pulmonologiją, kad ligoninėje atsirastų bronchoskopijos", - sako jauna specialistė.
Medikė įžvelgianti daug pliusų, kodėl verta dirbti regioninėje ligoninėje. „Vieni siekia profesinės karjeros aukštumų, kiti nori būti geri specialistai. Šioje ligoninėje, manau, yra puikiausios sąlygos tapti tuo geru specialistu", - sakė S.Simaitytė.
Ortopedas traumatologas Audrius Dervinis į Telšius atvyko net iš Pakruojo. „Kalbant apie priemones, šioje ligoninėje yra viskas, ko reikia traumatologo darbui.
Operacinė Telšiuose yra moderni, kaip nuvažiavus į bet kurią Europos miesto ligoninę. Be to, Traumatologijos skyrius yra atnaujintas. Dirbk ir džiaukis - ligonine, savo darbu. Aš tai ir darau - kiekvieną dieną šypsodamasis ateinu į darbą", - užsidegęs kalbėjo A.Dervinis.
Vidaus ligų gydytoja Jovita Seiliuvienė, einanti direktorės pavaduotojos medicinai pareigas, teigė, kad Regioninė Telšių ligoninė itin stengiasi pritraukti jaunų specialistų.
„Ligoninė per tuos metus pasikeitė į gerąją pusę. Kiekvienas jaunas gydytojas yra kupinas energijos, turi daug žinių - specialistai ateina labai gerai paruošti, ne tinginiai: jie skuba ir skuba prie paciento. Norime pritraukti daugiau jaunų specialistų iš kitų Lietuvos kraštų, pasiūlydami jiems geresnį atlyginimą, gyvenamąjį plotą ar žinių tobulinimui skirtas komandiruotes.
Kur nors apsilankę jauni gydytojai pripažįsta, kad sąlygos dirbti mūsų ligoninėje iš tikrųjų yra neblogos. Tą patį, dirbdama ir budėdama kartu su jais, galiu patvirtinti ir aš", - patikino J.Seiliuvienė.
„Iš tikrųjų gera dirbti Telšiuose. Kai kurie sako, kad rajone nėra didelio krūvio, nėra ligonių. Man atrodo, kad dirbti rajone yra sunkiau, nes dažnai esi vienas. O klinikose staigiai gali sušaukti konsiliumą, sukviesti profesūrą ir konsultuotis. Čia gi sprendimus turi priimti pats - atsakomybė tikrai didžiulė. Kai anksčiau sakydavo, jog rajonuose galbūt nereikia reanimacijos, - ligonius galima išvežti į didesnių miestų ligonines - nenorėčiau sutikti. Rajonuose irgi viskas turi būti. Pirmos valandos - lemtingos, o reanimobilis neatvažiuoja taip greitai, vis tiek turi palaikyti gyvybę ir teikti pagalbą. Manau, negali viskas koncentruotis tik didžiuosiuose centruose", - sako Vaikų ligų skyriaus vedėja Alina Storpirštienė.

Nebėra eilių

Kai duris atvėrė atsinaujinusi Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinės poliklinikos registratūra, įstaigoje pagerėjo ir psichologinė atmosfera.
„Dabar turime naują erdvią registratūrą", - prieš porą mėnesių duris atvėrusiomis patalpomis džiaugėsi čia dirbančios registratorės.
Anksčiau ligoninės poliklinikos registratūra glaudėsi ankštame kambarėlyje, o pacientai, tikrąja to žodžio prasme, ramstydavo koridoriaus sienas, laukdami eilėse, kol gaus medicininę kortelę.
„Žinote, kaip išsprendėme eilių klausimą? Iš vakaro surenkame pas gydytojus užrašytų pacientų medicinos korteles, o žmogui iš karto yra pasakoma eiti prie gydytojo kabineto", - pasakoja Konsultacinės poliklinikos vyr. slaugytoja Bronė Kelpšienė.
Darbą palengvina ir ligoninėje pradėjusi veikti elektroninė sistema, kuomet pacientai pas specialistus gali registruotis internetu.


KOMENTARAS:
Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva:
- Džiaugiuosi, kad jauni gydytojai grįžta į gimtąjį miestą arba parvyksta čia dirbti su antrąja puse - vis tiek vienas iš šeimos narių būna telšiškis.
Svarbiausia, kad jaunus specialistus gražiai priimtume į kolektyvą. Tuo labiau, kad mūsų ligoninėje yra ir moderni aparatūra - kaip tik ruošiamės, tikiuosi, ministrė ištesės pažadą - nupirkti šiuolaikinį magnetinį rezonansą.
Visada sakau, Vilnius - ne guminis, visų nesutalpins. Kita vertus, Vilnius nėra visa Lietuva. Ji susideda iš šešiasdešimties savivaldybių, iš dešimties regionų.
Telšiai - vienas regioninių centrų, besistengiantis pateisinti Žemaitijos centro vardą. Visiems sakau, niekas neturi tokio stadiono, kokį turėsime mes. Nacionalinis stadionas dar tebekybo ore, o mes turėsime stadioną, kuris atitinka visus tarptautinius reikalavimus. Norisi atgaivinti futbolą, nes Telšiuose buvo puoselėjamos gilios šio sporto tradicijos - Telšių futbolo komanda kadaise yra lošusi su Vilniaus „Žalgiriu". Kalbant apie sveikatą, mums labai svarbu, kad žmonės kuo daugiau sportuotų. Per krizę išlaikėme mokyklose sporto metodininkus, kad grįžus vaikams į gyvenvietę, būtų sporto salės atidarytos ir jie sportuotų. Šiemet dalyvavome projekte „Europos dviračių iššūkis 2014". Mindami dviračius tiesiog išgarsinome Telšius. Dabar esame žinomi ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje.
Be galo džiaugiuosi, kad darželiai dalyvauja įvairiose sveikatingumo programose, kaip ir mokyklos, o bendruomenės į sveikatinimo programas įtraukia netgi senjorus.
Mūsų biudžete net numatyta eilutė pagyvenusių žmonių užimtumo rėmimo programai - šiais metais tam skirta 15 tūkstančių litų. Ko gero, esame vieninteliai tai padarę bent šitame regione.
Ir tikrai dėmesys sveikatinimui privalo būti, nes puikiai žinome, kad pagal statistiką, tik penki procentai yra visiškai sveikų žmonių, o 95 procentai turi mažesnių didesnių sveikatos problemų. —

]]>
796 Mon, 03 November 2014 01:11:40
LOR kabinete maloniai laukiami visi pacientai Otorinolaringologas, visuomenėje kitaip vadinamas LOR specialistu, – tai ausų, nosies, gerklės gydytojas. Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos LOR kabinete dirbantys kvalifikuoti ir patyrę otorinolaringologai greitai diagnozuoja ir profesionaliai gydo ausų, nosies, gerklės bei ryklės ligas. Ištikus bėdai, medikai pacientams pasiruošę padėti ir po darbo valandų.

Monika KRIŠČIŪNAITĖ

Ilgametė darbo patirtis

Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos 107 numeriu pažymėtame LOR kabinete dirba du profesionalūs, ilgametę darbo patirtį turintys otorinolaringologai – Antanas Tamulionis ir Nijolė Bendžiūtė.

A. Tamulionis Telšių ligoninėje dirba 37-erius metus. 1977-aisiais Vilniaus universitete įgijęs pediatro specialybę, medikas iš karto pradėjo dirbti Telšiuose. Pediatru jaunas medikas čia dirbo 5-erius metus, tuo pat metu mokydamasis kitos, LOR specialybės. Persikvalifikavęs jau 32 metus A. Tamulionis dirba kaip otorinolaringologas.

„Turėjau puikų mokytoją Joną Vaitošką, kuris, galima sakyti, paskatino ir padėjo tobulėti LOR srityje. Tikrai nesigailiu tapęs LOR specialistu“, – apie tai, kaip pediatriją iškeitė į otorinolaringologiją, pasakojo A. Tamulionis.

 

N. Bendžiūtė otorinolaringologo specialybę Vilniaus universitete įgijo 1985-aisiais. Nuo tada moteris 13 metų LOR specialiste dirbo Skuode, o Regioninėje Telšių ligoninėje ji skaičiuoja 16-tus darbo metus.

Dirbdama Skuode, medikė įgijo dar vieną, anesteziologo-reanimatologo specialybę. Regioninėje Telšių ligoninėje ji derina otorinolaringologės ir anesteziologės-reanimatologės darbą.

 

 

 

Geros darbo sąlygos

A. Tamulioniui ir N. Bendžiūtei talkina 2 padėjėjos – Daiva Jokubauskienė ir Daiva Vaitkienė. Medikams taip pat labai svarbi gretimame, audiometrijos kabinete dirbančios Astos Sinkevičienės pagalba. Pastaroji, darydama audiogramas, aparatu tikrina pacientų klausą. Audiograma – grafikas, iliustruojantis asmens kiekvienos ausies klausą, medikams padeda įvertinti klausos sutrikimus, nustatyti prikurtimo tipą bei laipsnį. Vadinamasis toninės audiometrijos metodas padeda nustatyti klausos pažeidimo vietą, kai kuriais atvejais – prikurtimo priežastį.

Nustatant ligos diagnozę, otorinolaringologams taip pat labai praverčia Regioninėje Telšių ligoninėje esančiame kompiuterinės tomografijos kabinete daromi tyrimai. Kompiuterine tomograma nustatomi klausos nervo sutrikimai, diagnozuojamas sinusitas.

Gydytojai otorinolaringologai pabrėžia, kad jų darbo procese vienas svarbiausių faktorių – geras apšvietimas. Pasitelkdami specialius medicininius instrumentus, gerą apšvietimą ir remdamiesi atliktų tyrimų duomenimis, Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos LOR kabinete dirbantys otorinolaringologai greitai ir profesionaliai diagnozuoja ligas, skiria atitinkamą gydymą.

 

Pacientų skaičius priklauso nuo sezono

Regioninės Telšių ligoninės LOR kabinete per metus apsilanko apie 3 000 pacientų. Nors sergančiųjų sulaukiama ištisus metus, tačiau vienu metų laiku jų būna mažiau, kitu – daugiau. Nuo sezono priklauso ir negalavimai, nustatomos ligos.

N. Bendžiūtė bei A. Tamulionis pastebėjo, kad vasarą daugiau pasitaiko alerginių susirgimų, dėl maudynių padaugėja ausų ligų, sieros kamščių problemų. Pavasarį ir rudenį daugiau būna sergančiųjų viršutinių kvėpavimo takų ligomis.

Dažnai ligonių padaugėja staiga atšalus orams arba esant atlydžiui. Dažniausiai diagnozuojami susirgimai – ausų uždegimai, sinusitas, gerklės abscesai.

Nepriklausomai nuo sezono, pasitaiko besiskundžiančiųjų ūminiais klausos sutrikimais. Tokia patologija išgydoma greičiau, o kai yra klausos nervo neuritas – lėtiniai klausos sutrikimai, gydymui skiriamas ilgesnis laikotarpis.

Ausis, nosis, gerklė – tarpusavyje susiję organai, todėl neretai pasitaiko, kad ligos užklumpa visus tris organus, tačiau būna ir tokių atvejų, kada reikia gydyti pavienius susirgimus.

Kvėpavimo takai jungiasi su virškinamuoju traktu, todėl pasitaiko atvejų, kada įvairios virškinimo takų patologijos sukelia negalavimus gerklės, nosies, ausų srityje.

Ausyse ir nosyje aptinkama įvairių svetimkūnių

Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos otorinolaringologai pasakoja per ilgus darbo metus diagnozavę įvairių patologijų. Labiausiai stebina pacientų ausyse, nosyje rastų svetimkūnių įvairumas. Rasti ausyse užsilikusių vatos gumuliukų – kasdienybė, tačiau LOR specialistai teigia iš ausų ne kartą ištraukę grūdų, tarakonų, sparnuočių, riešutų, pupų, žirnių, kitų svetimkūnių. Nosyje medikams yra tekę rasti elementų.

„Vienai mergaitei dvejus metus ištisai kraujuodavo nosis ir niekas negalėjo nustatyti šios patologijos priežasties. Per apžiūrą pastebėjau, kad nosies viduje kažkas blizga. Pasirodo, ten buvo jau aprūdijusi „knopkė“, – darbo patirtimi dalijosi A. Tamulionis.

Medikai pridūrė, kad neretai pacientai su svetimkūniais ausyse, nosyse atvažiuoja naktį, vakare, todėl išskirtiniais atvejais tenka dirbti ir po darbo valandų.

 

Būtina laiku kreiptis į medikus

LOR specialistai tvirtina neretai sulaukiantys pacientų, kurie, pasitelkę įvairias metodikas, gydosi patys ir dar labiau apsunkina esamą būklę.

Medikai iš savo patirties pasakoja, kad pacientai mėgsta į ausį prisikišti svogūnų, česnakų, kitų, pasak jų, gydomųjų galių turinčių priemonių.

„Taip ligos užsitęsia ir pacientai save dar labiau sužaloja. O kuo ilgiau ausis negydoma, tuo paskui sunkiau ji išgyja“, – sakė N. Bendžiūtė.

Otorinolaringologai pabrėžia, jog staiga praradus klausą, reikia kuo greičiau kreiptis į medikus. Kai yra ūmus nervo pažeidimas, labai svarbus laikas – praėjus ilgesniam laiko tarpui, jo atgaivinti gali ir nepavykti.

„Nesuspėjus laiku diagnozuoti ligos ir užkirsti kelio jos komplikacijoms, galima visai apkursti. Geriausiai į medikus kreiptis nepraėjus trims dienoms po ausies užgulimo“, – rekomendavo A. Tamulionis.

Jis sakė, kad, patyrus nosies traumą, į specialistus taip pat būtina kreiptis per 3 dienas. Lūžus nosies pertvarai, greitai sureagavus dar galima rankomis sugrąžinti nukrypimus, o į medikus pagalbos kreipusis po ilgesnio laikotarpio, viskas gali būti sugiję, ir nosies formos jau nebepakeisi.

„LOR kabinete laukiami visi pacientai – kiekvienam jų reikia pagalbos ir kiekvienas jų atneša savotiško džiaugsmo“, – teigia Regioninės Telšių ligoninės konsultacinės poliklinikos LOR kabineto darbuotojai.

LOR kabineto darbuotojai: D.Jokubauskienė, N.Bendžiūtė, D.Vaitkienė, A.Tamulionis

A.Sinkevičienė pacientų klausą tikrina darydama audiogramas.

]]>
784 Fri, 24 October 2014 10:10:31
Jaunieji specialistai džiaugiasi darbu Regioninėje Telšių ligoninėje Rugsėjo pradžioje permainos pasiekė ir Regioninę Telšių ligoninę. Čia pradėjo dirbti keletas jaunųjų specialistų. Medikų gretas papildė pulmonologė Simona Simaitytė (30 metų) bei ortopedas-traumatologas Audrius Dervinis (32 metų).

Simona Damanskytė

Norai virto realybe
Rugsėjo 1-ąją darbus Vidaus ligų skyriuje, Konsultacinėje poliklinikoje ir budėjimus Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje pradėjo jauna specialistė telšiškė pulmonologė S.Simaitytė. Pulmonologas — tai specialistas, gydantis sergančius plaučių ir kvėpavimo takų ligomis, atliekantis kvėpavimo funkcijos tyrimus.
„Gimiau ir augau Telšiuose, čia baigiau mokyklą, tad esu tikrų tikriausia žemaitė. Vėliau įstojau mokytis į Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą. Jį baigiau prieš penkerius metus. Tada metams sugrįžau į Telšius (tiek truko mano internatūros laikas). Praktiką atlikau Regioninėje Telšių ligoninėje, geriau pažinau jos kolektyvą.  Galbūt tai ir įtakojo norą grįžti į gimtinę bei čia dirbti“,— pasakojo  jauna specialistė.
Simona mano, jog kai geriau pažįsti kolektyvą, kuris jauną specialistą priima draugiškai, noriai padeda ir palaiko, tada savaime norisi sugrįžti atgal.
„Net nežinau, kaip atsirado meilė medicinai. Dar besimokant mokykloje reikėdavo rašyti rašinėlius apie tai, kas būsiu užaugusi. Visada rašydavau, jog norėčiau būti medike. Negaliu pasakyti, ar jau tada kilo sąmoningas noras tapti gydytoja, tačiau, kai įstojau, supratau, kad teisingu keliu ėjau nuo mažų dienų“,— tikino ji.
Iš viso medicinos mokslams atiduota per vienuolika metų: šeši prabėgo universitete, po jų — metai internatūros, kurią jaunoji specialistė atliko Regioninėje Telšių ligoninėje, vėliau dar ketverius metus studijavo pulmonologijos rezidentūroje.
Kodėl būtent pulmonologija? Ją Simona pasirinko nusprendusi, kad ši sritis jai labiausiai prie širdies.
„Baigus studijas kilo įvairiausių minčių, kur toliau pasukti ir ką pasirinkti. Domino terapinė, o ne chirurginė specialybė, tačiau nesinorėjo ir vien tik „sausos“ teorijos. Norėjosi, kad specialybė būtų su intervencija, o pulmonologija tam puikiai tiko“,— sakė medikė.
Simona sutinka, jog didesniuose miestuose tobulėjimo galimybių kiek daugiau. Per rezidentūros metus jai teko dirbti ir Santariškių klinikose, tačiau savaitgaliais grįždavo į gimtinę. Jaunai medikei labai svarbi darbo aplinka ir geras kolektyvas, todėl ji nė kiek nesuabejojo pasirinkimu sugrįžti į Telšius.
„Esu suaugusiųjų pulmonologė. Žemaičiai pacientai pakankamai užsispyrę ir jų pasakymai kartais nuskamba griežtai. Dar ir dabar tenka prisistatyti, mat pacientai suabejoja, ar ši jauna darbuotoja tikrai gydytoja“,— teigia S.Simaitytė. Tačiau kai kurie ligoniai ją jau pažįsta, nes net penkerius metus savaitgaliais ji dirbdavo ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.

Nė vienos dienos vienodos
Dabar, pradėjus dirbti nuolatinį darbą, kiek pasikeitė jo specifika, tačiau greitai apsiprasti padėjo kolegos.
„Sunkiausia darbe — didelė atsakomybė, krūvis. Kartais susiduri ir su išankstiniu kai kurių ligonių nusistatymu dar nespėjus net paklausti, kas jam skauda. Visą laiką privalai būti pasiruošęs,  su šypsena sutikti ligonį, negali supykti, nors tokios emocijos žmogui  natūralios“,— kalbėjo gydytoja.
Ši profesija Simoną žavi tuo, kad, pasak jos, nėra vienodos dienos. „Kiekvieną dieną atėjus į darbą nežinai, kas šiandien lauks, mat ligoniai nuolat keičiasi. Ši specialybė — labai dinamiška. Iki šiol nesigailiu, kad esu medikė, tačiau, jei reikėtų dar kartą sugrįžti ir mokytis iš naujo, turbūt jau nebesiryžčiau, žinodama, koks ilgas, sunkus,  dėmesio ir energijos reikalaujantis procesas laukia priešaky“,— tikino ji.

Visur gerai, bet namuose geriausia
S.Simaitytė teigia, kad nėra sunku baigus studijas išvykti dirbti ir į užsienį. Jei turi medicininį išsilavinimą, domiesi šia sritimi, nuoširdžiai  dirbi, problemų nekils. „Tačiau užsienis — ne man. Išvykčiau tik tokiu atveju, jei  gyvenimas priverstų. Esu šeimos žmogus. Man svarbu, kad šalia būtų artimieji, draugai. Savo gyvenimo kažkur toliau nelabai įsivaizduoju“,—  sakė medikė.
Pulmonologė buvo sulaukusi pasiūlymų likti dirbti Vilniuje, bet dėl įvairiausių  aspektų, kurie jaunai medikei nelabai patiko, pasirinko Telšius.
„Dideliame mieste didelės galimybės, tačiau norisi ramesnio  gyvenimo ritmo. Grįžus į namus, vien sava, rami aplinka atperka viską“,—  įsitikinusi gydytoja.
Atėjus rudeniui, pulmonologė pacientams pataria vengti peršalti ir šilčiau apsirengti.
„Žmonės turi turėti kantrybės. Susirgti galime greitai, tačiau pasveikti dažniausiai reikia daug laiko. Bet kokia liga organizmui — didelis stresas. Norėčiau palinkėti visiems kantrybės išlaukti ir jei jaučiatės pavargę, silpni, turite pailsėti — organizmui to reikia“,— tvirtino daktarė.
Šiuo metu gripo atvejų dar nėra daug. Daugėja ligonių besiskundžiančių peršalimu, kosuliu. „Kosulys — bjaurus ir varginantis simptomas. Dar prieš  ligai prasidedant, reikia save prisižiūrėti. Gerti daug arbatų, šiltai apsirengti ir nepanikuoti, kad per dieną kitą kosulys nepraeina. Tačiau, jei tai užsitęsia, būtina kreiptis į gydytojus“,— patarė S.Simaitytė.

Iš Pakruojo — į Telšius
Traumatologas Audrius Dervinis į Telšius atvyko net iš Pakruojo. Jauno mediko žmona taip pat medikė — kardiologė. Gydytojas Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriuje dirba nuo rugsėjo 8 dienos. A.Dervinis apie savo profesiją svajojo jau nuo  devintos klasės, jį žavėjo gamtos mokslai. Ir visai  jokios įtakos, pasak Audriaus, neturėjo tai, kad jo mama irgi medikė.
Regionine Telšių ligonine gydytojas pradėjo domėtis nuo 2008 metų. Čia jis atliko internatūrą. Po praktikos atvykti dirbti jį pakvietė ligoninės direktorė Alma Vitkienė. Jaunasis specialistas ilgai nedvejojo — pasirinko Žemaitijos sostinę. Kai po internatūros reikėjo apsispręsti  kur pasukti, Audrius rinkosi tarp chirurgijos ir traumatologijos. Po penkerių  metų medicinos studijų ir vienerių — praktikos, vaikinas nusprendė pasirinkti  ortopedijos-traumatologijos rezidentūrą. 
„Anksčiau mokiausi Vilniaus universitete, studijavau mediciną, o vėliau pasirinkau ortopedijos-traumatologijos rezidentūros kryptį“,—  sakė medikas. A.Derviniui teko dirbti ir respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Tačiau sostinėje pasilikti jis nepanoro. „Man šis miestas per didelis, visur spūstys ir kamščiai. O tuo tarpu Telšiai — nors ir maži, bet savi. Miestas gražus, visur sutvarkyta. Mano manymu, norint tobulėti, tai padaryti galima visur, net ir mažesnių miestų ligoninėse“,— sakė medikas.

Iš pradžių iškildavo keblumų dėl tarmės
Nors dabar Audrius sako žemaitiškai suprantąs, anksčiau būdavo visko. Kai atėjęs pacientas sakydavo „širdį pykina“, jaunas daktaras nesuprasdavęs, ką ligonis tuo nori pasakyti, prašydavo seselių, kad paaiškintų. Tačiau vėliau perprato žemaičių  tarmę, juk ne užsienio kalba.
„Pradžią, kai prieš šešerius metus atvykau į Telšius, atsimenu gerai. Viskas atrodė nauja, neįprasta. Tada mane, naujoką, visi priėmė šiltai ir maloniai. Kolektyvas buvo linksmas, draugiškas ir man čia patiko. Ligoniais irgi nesiskundžiu — visi šaunūs, tik kiek užsispyrę, neigiamo nusiteikimo, jog atvyko jaunas gydytojas, taip pat  nepastebėjau“,— pasakojo A.Dervinis. Medikas savo darbą stengiasi atlikti kaip galima geriau, tačiau nutinka, kad ligoniai grįžę namo nesisaugo, tada jau ir medikai nebegali padėti.
„Traumatologija žavinga viskuo, patinka darbo specifika. Medicina pradėjęs  domėtis nuo jaunystės, nesigailiu iki šiol. Niekada nekilo dvejonių, ar ten įstojau, ar tą specialybę pasirinkau. Žinoma, dažnai nutinka taip, kad pabūgę  sunkaus mokslo ir specifinio darbo, daug kas atkrenta“,— kalbėjo medikas. 
Vykti į užsienį A.Derviniui noro nebuvo, nėra ir nebus. Jis sako, jei nori,  gali surasti pakankamai darbo ir veiklos Lietuvoje.  „Žinau nemažai tokių, kurie išvyko į užsienį, bet man gerai ir čia,  kur mano šeima, o Telšiai — gražūs, jaukūs. Čia smagu gyventi ir dirbti“,—  sakė medikas.

]]>
765 Thu, 09 October 2014 08:10:41
Reanimacijos skyriuje darbas verda 24 valandas per parą Šiame skyriuje dirbantiems medikams tenka būti pasirengusiems visą parą, nes nežinia, kada bus atvežtas naujas pacientas. Reanimacijos skyriaus darbuotojai teigia, kad kiekvienas skambutis verčia susirūpinti, o kiekviena situacija — reikalauja išskirtinio pasiruošimo bei kolektyvo sutelktumo, nes neretai čia atvežami su mirtimi besigalynėjantys žmonės. Reanimacijos palatos širmą sutiko „atskleisti“ šio skyriaus vedėjas Vytautas Girčys ir jo kolektyvas.

Brangi kiekviena minutė
Apsilankius Reanimacijos skyriuje, tądien, kaip sakė skyriaus darbuotojai ir jo vedėjas Vytautas Girčys, buvo neįtikėtinai ramu. Į gyvenimą „kabinosi“ tik dvi gyvybės — du garbaus amžiaus pacientai. Kaip teigia Reanimacijos skyriaus darbuotojai, ligoniams reikalinga pagalba „čia ir dabar“, nes šiame skyriuje brangi kiekviena minutė.
Reanimacijos skyrius įkurtas vedėjo V.Girčio iniciatyva. Anksčiau, kai jo nebuvo, pacientus guldydavo į skirtingus ligoninės skyrius. Kitąmet 20-metį švęsiantis Reanimacijos skyrius, pradėjęs veiklą, sulaukdavo apie 300 pacientų per metus. Dabar jų skaičius dar labiau išaugo — per metus čia apsilanko apie 700 ligonių. Vien šiais 2014-aisiais metais į Reanimacijos skyrių atvežti 480 ligoniai, ir jų nemažėja.
Anksčiau, kaip prisimena V.Girčys, trūko reikalingiausių vaistų, naujų lovų ir modernios įrangos, kuri palengvintų ne tik medikų darbą, bet ir pagreitintų ligonių gijimą. Daugelis skyriaus darbuotojų čia dirba nuo pat jo įkūrimo pradžios. Tiesa, yra ir naujų darbuotojų, slaugytojų. Šiuo metu skyriuje praktiką atlieka ir telšiškė studentė Raminta Dukavičiūtė, studijuojanti Šiauliuose. Mergina teigė, kad praktiką jai reikia atlikti skirtinguose ligoninės sektoriuose. Merginai atrodo, kad Reanimacijos skyriaus medikų ir slaugių darbas — ypatingai nelengvas, ypač dėl čia gydomų sunkių ligonių.
Moderni įranga palengvina darbą ir skatina sveikimą
Reanimacijos skyriuje 2006 metais atliktas kapitalinis remontas, o prieš keletą metų — iš Europos Sąjungos lėšų — dar labiau modernizuotas. Kaip teigė šio skyriaus darbuotojai, atvykę iš didesnių miestų medikai stebisi moderniai įrengta patalpa, čia esančia reikalingiausia įranga, kuri palengvina darbą.
Šiuo metu Reanimacijos skyriuje — 6 lovos, o esant būtinybei pastatomos ir dar dvi. V.Girčys teigia, kad visada atsargoje turi likti kelios lovos, nes nežinia, kada bus atvežtas dar vienas pacientas.
Skyriuje šiuo metu dirba 7 gydytojai: Vytautas Girčys, Rūta Sankauskienė, Lilija Kojelienė, Daina Bumblauskienė, Alina Šarkevičienė, Aleksandras Bytautas ir Nijolė Bendžiūtė. Visi turi anesteziologo-reanimatologo licencijas. Jiems talkina 11 slaugių ir 5 jų padėjėjos. Visi skyriuje dirbantys darbuotojai turi medicininį išsilavinimą arba yra baigę specialius medicininius kursus. V.Girčys teigė, kad kolektyvas draugiškas, nereikia daug kalbėti, supranta iš pusės žodžio, nes, anot jo, per tiek metų pažįsta vienas kitą ir žino, ką ir kada reikia atlikti.
Vyr. slaugytoja Janina Zmailienė pripažino, kad darbas Reanimacijos skyriuje reikalauja daug psichologinės ištvermės, fizinių jėgų, mat daugelis ligonių gulintys, juos reikia ir paversti ant šono, ir pakelti. Tačiau slaugytojos ir V.Girčys pripažįsta, jog visus darbo sunkumus atperka žinojimas, kad ligonis pasveiks, arba atvejai, kad jau beveik praradus viltį, viskas pakrypsta į gerąją pusę, tada sulaukiama ir gero žodžio iš pacientų.
Šiame skyriuje pasitaiko visko: ir vargų, ir džiaugsmų. Kaip teigė skyriaus darbuotojai, sunkiausia, kai atvežami jauni žmonės, kurių gyvybė, tik pradėjus gyvenimą, gęsta ir nebėra įmanoma nieko padaryti.


Iš Sibiro — į Telšius
Reanimacijos skyriaus vedėjas V.Girčys — Sibiro tremtinių atžala, ten gimęs ir baigęs medicinos mokslus, įgijęs chirurgo profesiją, atvažiavo į Telšius, nes jo mama — tryškietė. Čia kuriantis Reanimacijos skyriui medikas įgijo antrąją anesteziologo-reanimatologo licenciją. Į didmiestį mediko netraukė, nors, kaip jis sako, pasiūlymų ten dirbti buvo. Kaip pasakoja skyriaus vedėjas, čia darbo ne mažiau nei dideliame mieste. Be to, ten yra daugiau personalo ir siauros specializacijos specialistų. Šiuo metu gydytojas dirba chirurgu ir reanimatologu. Lietuvoje tai, ko gero, vienintelis Reanimacijos skyrius, kuriam vadovauja chirurgas.
„Būna taip, kad tenka vienam medikui ir kelioms slaugėms budėti naktimis, o atvežus sunkų ligonį nedelsiant suteikti pagalbą. Ši profesija nelengva, reikia daug praktinių žinių, patirties, nebijoti streso, turėti didelį psichologinį pasirengimą ir panaudoti visus profesinius įgūdžius“,— kalbėjo gydytojas.
V.Girčys teigė, kad kiekvienas telefono skambutis verčia sunerimti ir pasirengti priimti net sunkiausios būklės pacientą. Nors ir dirba vieną sunkesnių darbų, medikas humoro nestokoja ir sako, kad ir sau atskirą palatą yra užsiėmęs, tačiau ją vis dar užima kiti pacientai. Paklausus kolektyvo, ar sunku užvėrus ligoninės duris pamiršti ligonius, jų būklę, visi kaip vienas teigė, kad labai sunku, tad po darbų stengiasi atsipalaiduoti — kas medžioja, kas šoka, kas dainuoja.
„Kitaip būtų neįmanoma atsiriboti, nes visą laiką mintys suktųsi apie pacientą, jo būklę. Sugrįžus namo vis dar rūpi, tad skambini, teiraujiesi. Šiame ligoninės skyriuje darbas verda nuolatos, 24 valandas per parą, nes nežinia, kada bus atvežtas kitas ligonis. Traumos, avarijos, gaisrai, kiti sužeidimai bei ligos valandų nesirenka“,— pasakojo V.Girčys.

Išgyvena 90 proc. ligonių
Skyriuje pasitaiko apsinuodijusių alkoholiu ar narkotinėmis medžiagomis žmonių, tačiau džiugu, kad pastaruoju metu jų kiek mažiau nei anksčiau. Tiesa, neseniai atvežta visa šeima apsinuodijusi nežinomomis dujomis. Padaugėjo pacientų, kuriems perpilamas kraujas.
Skyriaus vedėjas prisiminė, kaip kartą turėjo pacientą, kuriam atliko širdies defebriliaciją. Tuomet atsigavęs žmogus buvo pasipiktinęs gydytojo elgesiu, mat sakė prisimenantis, kaip daktaras „daužė jam kumščiu į krūtinę“. Tačiau jis ir dabar dar sveikas ir gyvas.
Skyriaus darbuotojai prisiminė atvejį, kada buvo atvežtas žmogus, nutrenktas galingos elektros srovės. Jį atgabeno bendradarbis, kuris prieš keletą savaičių pats gulėjo Reanimacijos skyriuje, ir, žinodamas, kur tiksliai reikia kreiptis, nedelsiant pristatė nukentėjusįjį į skyrių bei padėjo išgelbėti jam gyvybę.
„Ligonius visada stengiamės nuteikti optimistiškai — tikėjimas daug padeda, o stebuklų mūsų praktikoje pasitaiko nemažai. Iš beveik 700 ligonių per metus mirė 91, tad 90 proc. ligonių išgyvena. Tačiau reikia nepamiršti, kad dažnai čia atvežami jau paskutines dienas skaičiuojantys pacientai, kuriems niekuo nebegalima padėti“,— sakė skyriaus vedėjas V.Girčys.

Steponas Balčėnas

Nuotraukoje: Skyriaus darbuotojai: Janina Zmailienė, Alė Milašienė, Loreta Kumžienė, Vytautas Girčys, Milda Vielavičienė ir Raminta Dukavičiūtė.

]]>
671 Mon, 04 August 2014 11:08:21
Pacientai pas specialistus galės patekti paprasčiau Pagal Valstybinės ligonių kasos duomenis, per pastaruosius metus šeimos gydytojai išdavė beveik 900 tūkst. siuntimų. Siųsdamas pacientą konsultacijai pas kelis skirtingos profesinės kvalifikacijos gydytojus specialistus, šeimos gydytojas privalėjo pildyti atskiras siuntimo formas. Kiekvienos jų užpildymui reikia vidutiniškai 15 min. Ministro V. P. Andriukaičio inicijuoti pakeitimai numato, kad siunčiant pacientą pas skirtingus gydytojus specialistus konsultacijai ar atlikti brangiųjų tyrimų bei procedūrų į vieną gydymo įstaigą, kurioje pacientui užvedama viena Ambulatorinė asmens sveikatos istorija, išduodamas vienas siuntimas.

Specialistai įsitikinę, kad taip pat biurokratiją mažins, pacientų ir gydytojų laiką taupys nuo lapkričio 1 d. įsigaliosianti Pacientų, sergančių lėtinėmis ligomis, ilgalaikio stebėjimo tvarka. Joje numatyta, kad lėtinėmis ligomis sergantys vaikai ir suaugę pas gydytoją pateks paprasčiau, be kas kartą rašomo šeimos gydytojo siuntimo. Tuo pačiu ilgalaikio stebėjimo tvarką nustatančiu sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintas ir sąrašas ligų, kuriomis sergantiems žmonėms reikalingas toks stebėjimas. Tai didelį šalies gyventojų mirtingumą sukeliančios lėtinės ligos: onkologiniai susirgimai, nervų, kraujotakos sistemų sutrikimai, tuberkuliozė, taip pat įvairūs endokrininiai, pulmonologiniai, alergologiniai susirgimai. Naujajame teisės akte pagal ligas numatyta stebėjimo trukmė,  lankymosi pas specialistus periodiškumas.

Ateityje galimybę patekti pas gydytoją specialistą pacientams dar labiau palengvins rengiami Sveiktos sistemos įstatymo 49 straipsnio pakeitimai. Pagal juos, pacientas, susirgęs kai kuriomis ūmiomis ligomis, galės į specialistą kreiptis tiesiogiai, be šeimos gydytojo siuntimo.

Pasak ministro V. P. Andriukaičio, siuntimų išrašymo tvarką buvo būtina peržiūrėti.

„Šeimos gydytojai, bepavirstantys raštininkais, buvo apkrauti nelogiškais reikalavimais tą patį rašyti į kelis siuntimus skirtingiems specialistams. Tačiau ties šiais sprendimais nesustosime, žingsnis po žingsnio mažinsime popierizmą tam, kad gydytojas kuo daugiau laiko skirtų pacientui“, – sako V. P. Andriukaitis.

 (Sveikatos apsaugos ministro 2014 m. birželio 13 d. įsakymas Nr. V-693 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymo Nr. V-636 „Dėl siuntimų ambulatorinėms specializuotoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti ir brangiesiems tyrimams bei procedūroms atlikti įforminimo, išdavimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“)                  


 

SAM Ryšių su visuomene skyrius
samrsv@sam.lt, www.sam.lt
Sveikatos apsaugos aktualijos – ir Facebook paskyroje https://www.facebook.com/sam.lt!         

]]>
615 Mon, 16 June 2014 08:06:10
Tamsioji baltų chalatų pusė: įžeidinėjimai ir grasinimai tapę medikų darbo kasdienybe, arba Regioninės Telšių ligoninės medikę įžeidęs telšiškis stojo prieš teismą Liga ar nelaimingi atsitikimai į mūsų gyvenimo duris dažnai pasibeldžia netikėtai. Sveikatai sutrikus, pirmasis žmogus, į kurį kreipiamės, – gydytojas. Jis yra vienintelis, suteikiantis mums ir artimiesiems viltį bei galimybę pasveikti ir išgyventi. Medikų darbas sunkus ir atsakingas, o jų profesiją esame įpratę vadinti prestižine. Tačiau baltų chalatų fone dažnai slypi ir tamsios, bet daug kam nematomos dėmės: pacientai ir juos lydintys asmenys įžeidinėja medikus ir netgi jiems grasina.
Ar esate girdėję, jog gydytojams tenka bėgti nuo agresyviai nusiteikusių asmenų ir užsirakinti kabineto duris? Arba baimintis tamsiu paros metu išeiti į lauką? Baimė dėl savęs ir artimųjų sveikatos bei turto tapo neatsiejama Lietuvos medikų kasdienybės dalis.
Savo emocijų nevaldantiems gyventojams svarbų nutarimą priėmė Telšių rajono apylinkės teismas – už nederamą elgesį su VšĮ Regioninės Telšių ligoninės personalu pažeidėjui skyrė piniginę baudą.

Skaistė SADONYTĖ


Žmogaus orumą gina įstatymas

Telšių rajono apylinkės teismas išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kuria Telšių miesto gyventojas pripažintas kaltu dėl nedidelio chuliganizmo. Šių metų vasario 18 dieną, apie 15.15 val., į Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių greitosios medicinos pagalbos automobiliu buvo atvežta garbaus amžiaus moteris. Ją atlydėjo penki asmenys: du sūnūs, dukra, anūkas ir sugyventinis. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalui ši pacientė ir kai kurie jos artimieji buvo žinomi – lankėsi jau ne kartą.
Pagalbą epilepsijos priepuolio ištiktai senjorei suteikė Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė. Ji prisimena pasiteiravusi pacientės dukters apie mamos sveikatą. Ši atsakyti negalėjo, tad paprašiusi pakviesti su paciente gyvenantį asmenį. Medikė senjorės artimųjų paklausė, kad galbūt ligonė pamiršusi išgerti vaistus, ir informavo, jog epilepsijos priepuolio ištiktų pacientų vežti į ligoninę nebūtina.
Medikei ne kartą teko susidurti su piktais ir agresyviais pacientais bei juos lydinčiais žmonėmis. Šis atvejis buvo neeilinis – skyriaus vedėją puolė „auklėti“ bemaž visi senjorę atlydėję asmenys.
 Jau išeidama iš palatos gydytoja išgirdo dviprasmiškus pacientės sugyventinio žodžius: „Gydytoja, nepersistenkite…“ Netrukus prie poste vaistų knygelę skaitančios G. Girdvainytės priėjo vyriškis – kaip paaiškės vėliau, tos pačios pacientės sūnus. Su medike prieš tai nebendravęs tvarkingai apsirengęs ir iš išorės kultūringai atrodantis žmogus pradėjo medikę koneveikti: liepė pasižiūrėti į savo išvaizdą, gimti iš naujo, perspėjo, jog medikei gali blogai baigtis. Netrukus priėjo ir pacientės dukra bei dar vienas asmuo: jie užgauliojo skyriaus vedėją, sakė, kad ji verta darbo tik prekybos centre. Kelias minutes trukusios emocijų lavinos nesustabdė ir medikės perspėjimas apie garso ir vaizdo įrašą darančias kameras. Nederamai besielgiančių asmenų raminti buvo iškviesti Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Medikai policiją į pagalbą kviečiasi ne visada – tik pajutę realią grėsmę. Be to, kaip pažymi G. Girdvainytė, nemalonūs prisiminimai apie Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje ne kartą besilankančią šeimą buvo likę ir iš praėjusių kartų.

Pažeidėjui skirta piniginė bauda

Administracinėn atsakomybėn dėl trukdymo gydytojai dirbti, įžeidžiančių žodžių ir triukšmavimo buvo patrauktas 1963 m. gimęs ligonės sūnus Saulius L. Telšių rajono apylinkės teisme vyras savo kaltės nepripažino. Teismo posėdžiuose paviešintas garso ir vaizdo įrašas, kuris, kaip pažymima Telšių rajono apylinkės teismo nutartyje, patvirtina, jog G. Girdvainytė buvo įžeidinėjama ir jai buvo trukdoma dirbti.
Posėdžiuose apklausti ir tą dieną ligoninėje buvę kiti pacientės artimieji. Pacientės sugyventinis Julius A. liudijo, jog Saulius L. „kažką ramiai sakė gydytojai“. Administracinėn atsakomybėn patraukto Sauliaus L. brolis Svajūnas L. tvirtino, jog brolis tik išsakęs savo nuomonę dėl neva netinkamo gydytojos elgesio. Teismas jų parodymus vertino kritiškai – kaip siekimą Sauliui L. padėti išvengti atsakomybės.
Teisme taip pat buvo apklaustos dvi Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus slaugytojos bei pagal iškvietimą atvykę Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai.
Už pažeidimą Sauliui L. Telšių rajono apylinkės teismas skyrė 200 Lt piniginę baudą.

Pagarba žmogui – pamatinė vertybė

Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalui tenka atlaikyti didžiausią neigiamų emocijų bangą: neblaivūs, asocialūs, agresyvūs pacientai ar piktai nusiteikę jų artimieji čia vežami ar patys atvyksta ištisą parą, kiekvieną savaitės dieną. Minėto skyriaus vedėja teigia, jog pacientas ir jo artimasis dažniausiai jaučiasi visažiniai ir yra šiek tiek savanaudžiai – pagalbos reikalauja tik sau, neatsižvelgdami, jog kitoje palatoje miršta žmogus. „Žmonės prisižiūri filmų, kuriuose, durims atsivėrus, jau laukia medikų brigados. Realybėje taip nėra: pacientų yra daug ir pirmenybė teikiama sunkiausios būklės asmenims. Prie visų vienu metu neprieisi“, – sako Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja.
Pašnekovės teigimu, medikus užgauliojančių pacientų ir jų artimųjų yra tiek daug, kad visi gali būti suskirstyti į kelias grupes: neblaivius asmenis, taip pat grįžusius iš užsienio, nestabilios psichikos, bedarbius, jauno amžiaus ir ponus. Neblaivūs asmenys dažnai būna agresyvūs: spardosi, mojuoja kumščiais. Pastebima, jog taip elgtis ypač linkusios neblaivios dailiosios lyties atstovės. Grįžusieji iš užsienio peikia Lietuvos medikus ir akcentuoja, jog „pas mus Anglijoje“ paslaugos kur kas geresnės, bet kažkodėl gydytis grįžta čia. Medikams draskyti akis taip pat mėgsta jaunuoliai, kurie, beje, ligoninės patalpose susimuša, vaikosi vienas kitą, grasina peiliu.  Na, o vadinamieji ponai, t. y. daugiau už kitus uždirbantys ar aukštas pareigas užimantys (ar bent tokiais save laikantys), mėgsta gydytojams grasinti skundais.
Kai kurie pacientai ar juos lydintys asmenys į ligoninę įžengia jau iš anksto nepatenkinti ir nusiteikę prieš gydytojus. G. Girdvainytė pastebi, jog būna tokių, kuriems neįtiksi, kad ir kaip elgtumeisi: jei šypsaisi, klausia, ko juokiesi, jei santūrus – vėl blogai.
Vieni reiškia nepasitenkinimą ir priekaištus, kiti svaidosi keiksmais ir grasinimais. Kartais žodžiai virsta veiksmais – štai G. Girdvainytė rado vinimi ar kitu daiktu subraižytą savo automobilį. Medikai nerimauja ir dėl savo artimųjų: agresyvūs pacientai dažnai ištaria žinantys, kur medikai gyvena ar kur mokosi jų vaikai.
Pašnekovė atvira: pikti žodžiai medikus žeidžia. Dažnai, išklausius keiksmų laviną, sunku susikoncentruoti toliau dirbti, o pagalbą žmogui turi suteikti nepaisydamas savo emocinės būsenos.
Modernėjančioje visuomenėje dažnai pamirštame žmogiškąsias vertybes ir iki skausmo žinomą liaudies patarlę: su žmogumi elkimės taip, kaip norėtumėme, kad jis su mumis elgtųsi.

 

]]>
601 Tue, 03 June 2014 08:06:56
Regioninėje Telšių ligoninėje – modernios operacinės VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje veikia modernios operacinės. Pernai aukštos kvalifikacijos chirurgai jose atliko bemaž du tūkstančius didžiųjų operacijų. Operacinėse privaloma laikytis ypatingų sterilumo reikalavimų. Tad įeiti į jas galima tik ligoninės personalui ir operuojamiems pacientams.

Skaistė SADONYTĖ


Naudojama moderniausia įranga
Regioninės Telšių ligoninės Operacinės skyrius 2005-aisiais renovuotas pagal Europos Sąjungos reikalavimus. Keturios aukšto lygio operacinės įrengtos operacinės bloke ir po vieną Priėmimo-skubios pagalbos ir Akušerijos-ginekologijos skyriuose. Visose šešiose operacinėse – aukščiausius reikalavimus atitinkanti įranga: 2 laparoskopai, 2 artroskopai, 1 histeroskopas, mobilus rentgeno aparatas, daugiafunkciai stalai, šiuolaikiški narkozės aparatai.
Po operacijų pacientai stebimi prie operacinių įrengtoje pooperacinėje palatoje.
Regioninėje Telšių ligoninėje neatliekamos tik planinės kardiochirurginės, neurochirurginės, endokrinologinės ir inkstų operacijos. Likusiais atvejais operacijos atliekamos skubos ir planine tvarka, operuojamiems pacientams suteikiama kvalifikuota pagalba ir priežiūra po jų. Chirurgai atlieka laparoskopines tulžies, pūslės operacijas, įvairių išvaržų, skrandžio žarnų operacijas, išsiplėtusių kojos venų, hemaroidinių mazgų, dermoidinių cistų operacijas. Ginekologai atlieka cezario pjūvio, gimdos, kiaušidžių, makšties ir tarpvietės plastines, histeroskopijos, laparoskopines kiaušidžių ir kiaušintakių operacijas.
Praėjusiais metais Regioninės Telšių ligoninės operacinėse atliktos 1 878 didžiosios, 682 ambulatorinės operacijos, 1 899 narkozės. Iki šių metų balandžio 22 dienos atlikta 481 didžioji operacija, 627 narkozės.
Didžiąją dalį sudaro traumatologinės operacijos: kelio ir klubo sąnarių protezavimo, pėdos deformacijas koreguojančios, peties ir kelio sąnarių rekonstrukcinės, osteosintezės, dėl įvairių kaulų lūžių ir daugybė kitų ortopedinių operacijų. Viena iš sudėtingiausių telšiškių chirurgų atliktų operacijų – 1958 m. gimusios moters, kuriai dėl perdurto prieširdžio kraujavo į ertmę, operavimas.

Svarbus vaidmuo tenka slaugytojoms
Regioninėje Telšių ligoninėje pacientams skausmą šalina keturios apie 30-ies metų darbo patirtį turinčios anesteziologės: Alina Šarkevičienė, Nijolė Bendžiūtė, Lilija Kojelienė ir Rūta Sankauskienė. Joms talkina 30 darbuotojų: skyriaus vyr. slaugytoja Laima Bedaugienė, 4 anesteziologės reanimatologės, 7 anestezijos slaugytojos, 9 operacinės slaugytojos ir 9 pagalbinės darbuotojos.
Vienos operacijos metu dirba 6–7 asmenys. Chirurgui gelbsti operacinės slaugytoja, anesteziologui – anestezijos slaugytoja, reikalingos ir kelios pagalbinės darbuotojos. Operacinės darbas yra komandinis, kiekvieno darbuotojo vaidmuo svarbus ir atsakingas tiek prieš operaciją, tiek jos metu ir po jos: reikia paruošti operacines ir operuojamą žmogų, instrumentų komplektus, patikrinti aparatų pasirengimą dirbti ir t. t. Pati operacija trunka kur kas trumpiau nei pasiruošimas jai ir darbas po jos. Tarkime, protezavimo operacijai paruošiami 4 staleliai, 6 protezavimo komplektai, pagalbiniai instrumentai. Instrumentų  vienai operacijai reikia per 100. Apie kiekvieną jų privalo išmanyti ne tik operuojantis chirurgas, bet ir vieną jo žingsnį į priekį turinčios numatyti slaugytojos: chirurgui ištiesus ranką, jos turi žinoti, kokį instrumentą paduoti.
Operacinės skyriui nuo 2005 m. vadovauja R. Sankauskienė. Šiemet sukanka 25-eri jos darbo Regioninėje Telšių ligoninėje metai.

Dalis Operacinės sk. kolektyvo su B.Zavadskiene. Skyriaus vedėja R.Sankauskienė- viduryje.

Tuometinės Telšių r. ligoninės Operacinės skyrius ir jo darbuotojai maždaug prieš 30 metų.

Traumatologinė operacinė. Nuotraukoje: slaugytojos V.Grigolienė ir J.Augaitienė.

Šiuo aparatu atliekama chirurginių instrumentų terminė ir cheminė dezinfekcija.

Operacinės sk. darbui reikalingos pakuotės su aprašais.

Operacinės sk. būtina laikytis aukštų higienos reikalavimų.

Slaugytoja V.Grigolienė - prie artroskopo.

Naujausia Regioninės Telšių ligoninės operacinė. Joje atliekamos ekstrinės operacijos, yra modernus narkozės aparatas. Nuotraukoje: slaugytoja R.Nicienėir skyriaus vedėja R.Sankauskienė.

Laparoskopinė operacinė, kurioje atliekamos ginekologinės, kelio sąnario artroskopijos ir kitos operacijos. Nuotraukoje - slaugytoja O.Gudienė.

Pooperacinėje palatoje - anestezijpos slaugytoja I.Nudienė.

]]>
539 Wed, 14 May 2014 09:05:21
Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotojai B. Zavadskienei – garbingas įvertinimas VšĮ Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotojai slaugai Birutei Zavadskienei suteikiamas nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas. Klaipėdoje vykusioje ceremonijoje iš Luokės kilusiai medikei įteiktas šį įvertinimą žymintis garbės ženklas. Trisdešimt septynerius metus Telšių ligoninėje dirbanti gydytoja apdovanojimo nesureikšmina – tvirtina, jog apie žmogų pasako ne titulai, o nuveikti darbai ir elgesys su aplinkiniais.

Skaistė SADONYTĖ


Karjeros šuolis neišpaikino
B. Zavadskienė 1977-aisiais Šiaulių medicinos mokykloje vien penketais išlaikė valstybinius egzaminus. Dėl noro padėti Telšių rajone likusiai mamai gabi mergina atsisakė pasiūlymo dirbti Šiauliuose ir grįžo į gimtinę. Tų pačių metų rugpjūčio 1 d. gydytojai jauną specialistę paskyrė Telšių r. ligoninės operacinės anestezijos slaugytoja.

Paskyrimas atitiko jaunos medikės lūkesčius: darbą pamėgusi moteris lengvai įsiliejo ir į draugišką operacinės kolektyvą. Tuo metu operacinės slaugytojoms vadovavo a. a. Genovaitė Gudienė – iš šio sąžiningo ir stropaus žmogaus straipsnio herojė sėmėsi gerosios patirties.
Puikių rezultatų darbe ir slaugytojų konkursuose pasiekiančią jauną specialistę įvertino ligoninės vadovai: po dešimties darbo metų operacinėje B. Zavadskienei buvo pasiūlytos vyriausiosios ligoninės slaugytojos (direktorės pavaduotojos slaugai) pareigos.
Nuo eilinės darbuotojos šimtų slaugytojų vadove moteris tapo vos sulaukusi trisdešimties. Vadovavimo ir profesinių žinių specialistė sėmėsi įvairiausiuose mokymuose. Pradžioje buvo sunkoka ne tik dėl staigiu karjeros šuoliu nepatenkintų vyresnių kolegų: palaipsniui naująsias pareigas tapo sudėtinga derinti su naktiniu darbu operacinėje. Pastarųjų pareigų atsisakiusi pašnekovė net ir dabar tebesapnuoja save, einančią operacinės anestezistės pareigas.
Dėl gyvenimo permainų lanksčios medikės skruostais ašaros riedėjo neilgai. Šuolis iš paprastos darbuotojos į vadovaujamas pareigas (ligoninėje yra dvi direktorės pavaduotojos) jaunos moters neišpaikino: B. Zavadskienė nepamiršo viduriniosios grandies darbuotojų realybės bei lūkesčių ir patirto kartėlio dėl klaidų vadovaujant personalui. „Su kitu žmogumi reikia elgtis taip, kaip norėtum, kad jis su tavimi elgtųsi. Niekada nesu apšaukusi žmogaus: pasikalbu apie klaidas ar blogybes dviese ir jokio pykčio ar keršto nejaučiu“, – taria psichologija besidominti Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai.

Kelia kvalifikaciją
B. Zavadskienė savo kvalifikaciją kėlė Klaipėdos universiteto bakalauro ir Kauno technologijos universiteto magistro studijomis, vadovavimo, teisiniuose kursuose ir kt. Įgytas žinias pritaiko praktikoje. Vienas iš pavyzdžių – medikė Regioninėje Telšių ligoninėje įvedė slaugos istorijas. Slaugos praktikos įstatymo normos numato dokumentuoti slaugos veiksmus, tačiau Sveikatos apsaugos ministerija to neįtvirtina. Tad slaugos istorijų, kurios vedamos kai kuriose Lietuvos ligoninėse, buvimu patenkintos ne visos slaugytojos. Tačiau pašnekovė įsitikinusi – slaugos istorijos priartina slaugytoją prie paciento: jei slaugytojas pas ligonį nenueis savo valia, jis bus priverstas tą padaryti dėl prievolės užpildyti dokumentus.
Slaugytojos slaugos istorijose turi surašyti 12 gyvybinių žmogaus funkcijų, kurios parodo darbuotojų veiksmus paciento labui (pragulas, alergiją, šlapinimąsi ir kt.).
Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai vadovauja 203 slaugytojoms, 91 asmens pagalbinio personalo darbuotojui ir 21 laboratorinės diagnostikos specialistui. Darbas su jais organizuojamas per skyrių vyr. slaugytojas.
„Šiandieną ligoninės slaugytojų komanda tiesiog puiki: moterys myli savo darbą, ir aš jomis nuoširdžiai didžiuojuosi“, – sako B. Zavadskienė. Tiesa, medikė neslepia, jog, kaip ir kiekvienoje darbovietėje, pasitaiko visko: jei nepaisoma žodinių įspėjimų, dėl higienos reikalavimų nesilaikymo ar neatvykimo į darbą slaugytojoms yra tekę skirti pastabą ar papeikimą. Tačiau tokie atvejai – vienetiniai, ir pašnekovė pirmiausia stengiasi išsiaiškinti žmogaus elgesį lėmusias priežastis.

Apie įvertinimą
Nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardas suteikiamas ir garbės ženklas įteikiamas už ilgametį, nepriekaištingą ir pasiaukojantį darbą Lietuvos žmonių sveikatos labui. Regioninės Telšių ligoninės direktorės Almos Vitkienės pavaduotojai slaugai B. Zavadskienei šis įvertinimas skiriamas profesinės šventės – Lietuvos medicinos darbuotojų dienos – proga.
Apdovanoti B. Zavadskienę Sveikatos apsaugos ministerijai pasiūlė Lietuvos slaugos specialistų organizacija. Telšiškė aktyviai dalyvauja jos veikloje: drauge ruošė LR slaugos praktikos įstatymą ir bendrosios praktikos slaugytojų normas.
Sveikatos apsaugos ministerija nusipelniusio Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojo vardą bei garbės ženklą įsteigė 2004 m. Garbės ženklas gaminamas iš sidabro (praba 925), yra 34x34 mm dydžio, nežymiai išbaugtas, pajuodintas. Jau anksčiau taip įvertinta Regioninės Telšių ligoninės direktorė A. Vitkienė ir kiti Telšių medikai.

B. Zavadskienė dar ir šiandien jaučia nostalgiją savo darbui Operacinės skyriuje: „Turiu du tikslus: pirmasis – kad pacientai norėtų gydytis Regioninėje Telšių ligoninėje ir jiems čia būtų gera, antrasis – kad čia būtų gera dirbti personalui.“

Jaunystės akimirka: B. Zavadskienė (viduryje) - slaugytojų konkurse.

]]>
514 Tue, 29 April 2014 09:04:37
Birutė Vaidakavičienė: Cukrinis diabetas – XXI amžiaus rykštė Cukrinis diabetas (cukraligė) – visuomenėje plačiai paplitusi liga. Negydoma lemia įvairias komplikacijas: regos, inkstų ir kitų organų sutrikimus, insultą, infarktą, galūnių nejautrą ir net mirtį. Be to, žmonėms, sergantiems cukralige, palyginti su sveikaisiais, lėčiau gyja žaizdos. „Ši liga baisi tuo, kad savo darbą daro tyliai – nieko neskauda“, – taria VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Vidaus ligų skyriaus vedėja, gydytoja endokrinologė Birutė Vaidakavičienė. Ji pabrėžia, jog su cukralige kiekvienas pacientas gali susidraugauti – tereikia išmokti save stebėti ir tinkamai prižiūrėti. Tad susirgus pulti į paniką nevalia – sparčiai modernėjančioje VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje (Kalno g. 40, Telšiai) kiekvienam cukriniu diabetu sergančiam pacientui suteikiamos kvalifikuotos ir aukščiausius standartus atitinkančios paslaugos. Regioninėje Telšių ligoninėje pacientų laukia net Diabeto pėdos kabinetas, kurio darbuotojai padės išvengti žaizdų ir paskatins jų gijimą.
Apie cukrinį diabetą, jo profilaktiką ir gydymą „Telšių ŽINIŲ“ skaitytojams pasakoja endokrinologė B. Vaidakavičienė.

Skaistė SADONYTĖ


„Šiandieną pasaulyje cukriniam diabetui – išsivysčiusios civilizacijos ligai – skiriama ypač daug dėmesio. Cukrus lemia be galo daug komplikacijų, paūmina visų ligų eigą, sąlygoja didelį mirtingumą“, – pokalbį pradeda B. Vaidakavičienė. Medikė skaitytojų gąsdinti šia liga nelinkusi. Tačiau, atsižvelgdama į telšiškių pasyvumą, perspėja: dėl cukraligės dažnai tenka amputuoti kojas, daryti inkstų hemodializes, pacientus ištinka insultai, infarktai. Neretai užfiksuojama net mirtinų atvejų. Gydytoja prisimena skaudų įvykį: Regioninėje Telšių ligoninėje mirė iš kaimo atvežtas cukralige sirgęs, bet nesigydęs žmogus – jo neišgelbėjo ir galūnių amputacija. Tad pradėti savimi rūpintis tikrai verta.

Maistą būtina derinti su fiziniu aktyvumu

Cukraligė gali būti paveldima. Tačiau, kaip pažymi endokrinologė, šia liga dažniausiai susergama dėl besaikio ir nesveikų produktų valgymo, mitybos ir fizinio krūvio proporcijos nesilaikymo.
„Cukrus atsirado palyginti neseniai, tačiau jo vartojimas išaugo tūkstančius kartų. Cukrinio diabeto pagrindas yra fizinio krūvio ir mitybos neatitikimas. Jaučiame alkį, skrandžiai dideli, bet nejudame: sėdime prie kompiuterių, televizoriaus ir „ėdame“ perdirbtą, cheminį maistą. Žinoma, miškakirtys gali suvartoti 5000–6000 kalorijų per dieną, bet fizinio krūvio vengiantys asmenys neturėtų vartoti daugiau kaip 2000 kalorijų.
Būčiau valdžioje – pirmiausia pakelčiau akcizus cukrui, pyragams ir kitiems saldumynams, gėrimams“, – apie grėsmes perspėja B. Vaidakavičienė. Jos įsitikinimu, saldumynai yra savotiška narkomanija, priklausomybė, kurių (rūkalų, alkoholio ar kt.) tikriausiai turime visi.

Cukralige serga net vaikai

Cukriniu diabetu serga įvairaus amžiaus žmonės. Iš Biržų kilusi medikė sako, jog ši liga pirštu grūmoja net vaikams, kurių mityba ir fiziniu aktyvumu nesirūpinama.
Liga yra dviejų tipų – pirmojo ir antrojo. „Pirmasis tipas atsiranda staiga, kasoje sutrikus insulino gamybai. Dažniausiai serga jauni žmonės. Komplikacijos vystosi negreitai, be jų galima pragyventi penkerius metus. Antrasis tipas kamuoja vyresniojo amžiaus pacientus: insulino gaminama per daug, tačiau to mūsų organizmas nejaučia ir perteklius virsta riebalais – nutukimu. Abiejų ligos tipų gydymas skiriasi, o komplikacijos dažniau būdingos antrajam tipui, nes liga pakenkia kraujagyslėms, organams. Antruoju ligos tipu sergančius pacientus vargina didžiausios problemos, o dalis ligonių pakliūva tiesiai pas chirurgus kojų amputacijai. Cukrinis diabetas nustatomas tik po jos“, – informuoja endokrinologė.

Regioninė Telšių ligoninė rūpinasi ligonių poreikiais

B. Vaidakavičienė dažnai dalyvauja Amerikoje, Europoje vykstančiuose kongresuose, kuriuose sprendžiama visame pasaulyje įsigalėjusi cukraligės problema. Šiais metais medikė jau vyko į Stambulą, o gegužę dalyvaus Helsinkyje vyksiančiame kongrese.
Endokrinologė nemaloniai pamena savo karjeros pradžioje, prieš keliasdešimt metų, naudotus švirkštus ir vaistus cukraligei gydyti. O šiandieną Lietuva taiko tuos pačius gydymo metodus, turi tuos pačius medikamentus, įrangą, kaip ir ekonomiškai labiau išsivysčiusios šalys. Pacientai cukraus kiekio nustatymo kraujyje aparatus gauna nemokamai. Aparatas parenkamas pagal žmogaus pageidavimą: jaunam ir turinčiam gerą regėjimą dažniausiai reikia mažo ir dailaus, vyresniam – didelio ir su didesniais skaičiais. Be to, sergantiesiems Ligonių kasos kompensuoja ir juosteles, jų kiekis skiriamas priklausomai nuo cukraligės tipo. Besilaukiančioms moterims kompensuojama pagal poreikį, sergantiesiems pirmuoju tipu skiriamos 75 juostelės per mėnesį (iki 900 per metus). Sergantiesiems antrojo tipo diabetu ir naudojantiems insuliną – 50 juostelių 2 mėnesiams (metams – 300), geriantiems tabletes – 50 juostelių 4 mėnesiams, (150 – metams). Svarbu ir tai, jog kiekvienas cukriniu diabetu susirgęs asmuo penkių valandų kursuose yra mokomas, kaip gyventi su šia liga.

Vertingas tyrimas

Regioninėje Telšių ligoninėje atliekamas glikozilinto hemoglobino tyrimas, rodantis glikemijos lygį 3 mėn. laikotarpiu. Šio tyrimo svarbą pabrėžianti B. Vaidakavičienė pastebi, jog šeimos gydytojai pasyvūs skirdami šį tyrimą savo pacientams. Todėl endokrinologė kreipiasi į pačius sergančiuosius ir rekomenduoja patiems paprašyti šeimos gydytojo siuntimo šiam tyrimui. Jis yra brangus, bet pacientui nekainuoja – apmoka Ligonių kasos.

Pacientai maloniai laukiami Diabeto pėdos kabinete

Pažymėtina, jog užsienyje naujausių žinių apie gydymą pasisėmusi B. Vaidakavičienė jas pritaiko Regioninėje Telšių ligoninėje. Šioje įstaigoje įkurtas net Diabeto pėdos kabinetas. Jame paslaugos teikiamos diabetinės pėdos komplikacijų kamuojamiems pacientams. Cukriniu diabetu sergantiems asmenims padų odoje lėtai gyja žaizdos. Tad žmonėms svarbu vengti nuospaudų, kruopščiai ir tvarkingai prižiūrėti savo padus. „Nagus kerpantys pacientai įsikerpa į odą, įauga nagai. Sveikam žmogui tai nieko tokio, tačiau sergančiajam cukralige net dėl menkiausios žaizdelės gresia kojų amputacija“, – teigia pašnekovė. Tad pacientams būtina lankytis Diabeto pėdos kabinete – čia dirbanti specialistė Zita Dzigelienė prižiūri pėdas nepažeisdama minkštųjų audinių.
B. Vaidakavičienės teigimu, Ligonių kasos kompensuoja pacientams apsilankymą Diabeto pėdos kabinete keturis kartus per metus (atlygintiną pagalbą žmogus gali gauti tiek kartų, kiek pageidauja). Visgi, kaip pastebi endokrinologė, pacientai vengia lankytis minėtame kabinete arba į jį ateina jau supūliavusiomis žaizdomis.

Svarbiausia – prižiūrėti save

B. Vaidakavičienė sako, kad cukrinį diabetą turėtų diagnozuoti šeimos gydytojai pagal cukraus kiekį kraujyje. Su šia liga atsisveikinti nepavyks, nes cukraligė – nepagydoma. Tačiau norint, su ja puikiai sekasi draugauti – tereikia prižiūrėti save. „Cukrinis diabetas – tai liga, kurią gali valdyti tik pats pacientas. Tad mes, medikai, suteikiame susirgusiesiems išsamią informaciją: apie mitybą, leidžiamus vartoti medikamentus ir t. t. Labai svarbu ir tai, jog, insulino gaminant nepakankamai, ligoniai turi nebijoti ir kuo anksčiau pradėti jį leistis. Anksčiau viešojoje erdvėje netgi transliuodavo reklamas, kuriose teigiama, jog, pradėjus laiku jį leistis, nėra problemų su regėjimu, nereikia į hemodializes. Savęs kontrolė ir priežiūra yra be galo svarbu, nes savimi nesirūpinančius ištinka traukuliai, netgi koma, pacientai pakliūva į Psichiatrijos skyrius“, – perspėja Regioninės Telšių ligoninės endokrinologė.
Be to, svarbu nešiotis su savimi diabetu sergančiojo kortelę – kad aplinkiniai nelaimės atveju žinotų, kokia liga žmogus serga.
„Viską darome ligonių patogumui“, – atsisveikindama su skaitytojais, apie Regioninės Telšių ligoninės veiklą taria medikė.
Patyrusi, kvalifikaciją nuolat kelianti endokrinologė B. Vaidakavičienė gydo ne tik cukriniu diabetu, bet ir skydliaukės ligomis sergančius pacientus. Gyventojai maloniai laukiami šios gydytojos kabinete!

DIABETO KOMPLIKACIJOS:
Širdies bei kraujagyslių ligos;
Inkstų ligos (diabetinė nefropatija);
Akių ligos (diabetinė retinopatija);
Nervų ligos (diabetinė neuropatija).

Sergančiam su savimi svarbu nešiotis šią kortelę - kad aplinkiniai nelaimės atveju žinotų, kokia liga žmogus serga ir kaip jam padėti.

Diabeto kontrolės rodikliai.

Didelę darbo patirtį turinti gydytoja endokrinologė B.Vaidakavičienė laukia pacientų kasdien nuo 12 val. Konsultacinės poliklinikos 123 kab. (iš anksto registruotis nereikia).

Endokrinologei gelbstinti Z.Dzigelienė ima kraują cukraus kiekiui nustatyti.

Diabeto pėdos kabinete specialistė Z.Dzigelienė prižiūri pacientų pėdas.

B.Vaidakavičienė pasakoja apie cukrinį diabetą ir kaip jį valdyti.

Z.Dzigelienė - bendrosios praktikos slaugytoja, dirbanti su cukriniu diabetu sergančiais. Specialistė teikia išsamią informaciją apie mitybą.

Pacientams cukraus kiekio nustatymo kraujyje aparatai - nemokami.

]]>
492 Mon, 14 April 2014 11:04:28
Regioninėje Telšių ligoninėje – nauja gydytoja endokrinologė Gražina Vaštakienė Prieš keturias savaites VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje pradėjo dirbti nauja gydytoja endokrinologė Gražina Vaštakienė. Į ją kviečiami kreiptis cukrinio diabeto ar skydliaukės pakitimų kamuojami pacientai. Palangos ir Kretingos ligoninėse dirbanti medikė Žemaitijos sostinėje darbuojasi kiekvieną penktadienį.
Naujausia aparatūra aprūpinta Regioninė Telšių ligoninė jau vilioja medikus – dirbti Telšiuose patyrusi specialistė G. Vaštakienė panoro pati.

Skaistė SADONYTĖ


Iš Rokiškio kilusi penkiasdešimt trejų metų G. Vaštakienė medikės karjerą pradėjo 1991-aisiais, baigusi Kauno medicinos institutą. Gydytoja turi dvi licencijas: terapeuto ir endokrinologo. Dirbdama Rokiškyje, medikė buvo įsteigusi Diabeto bendriją, daug bendravo su jos nariais, tad turi sukaupusi ne tik mokslinės, bet ir žmogiškosios patirties apie sergančiųjų cukralige savijautą ir lūkesčius. Nuo vasario 28-osios G. Vaštakienė Regioninėje Telšių ligoninėje gydo sergančiuosius būtent šia ir skydliaukės ligomis.

Sunerimti verčiantys požymiai

G. Vaštakienės teigimu, hormoninius kraujo tyrimus, pagal kurių rezultatus nustatomi skydliaukės pakitimai, turėtų atlikti šeimos gydytojai. Pastebėję neatitikimų, pacientą jie privalėtų nukreipti pas endokrinologą. Visgi naujoji medikė neslepia, jog telšiškiai šeimos gydytojai vangiai atlieka šią sveikatos apsaugos ministro jiems skirtą funkciją.
Skydliaukės funkcijos sutrikimus gali pastebėti ir patys ligoniai. Pasak pašnekovės, padidėjusi priekinė žmogaus kaklo dalis, sutrikęs širdies ritmas, gausus prakaitavimas, svorio kritimas, jautrumas, dirglumas, išverstos akys, akių blizgesys, rankų drebėjimas byloja apie skydliaukės suaktyvėjimą. Tuomet pacientui patartina nevartoti sudėtyje jodo turinčių produktų ir medikamentų, vengti saulės ir radioaktyvių spindulių.
Skydliaukės sulėtėjimo požymius rodo mieguistumas, nuovargis, svorio didėjimas, vidurių užkietėjimas, sausa oda, plaukų slinkimas.

Būtinas gydymas

Abiem atvejais pacientui skiriamas medikamentinis gydymas. Kai skydliaukės funkcijos sulėtėja, ligonis turi vartoti vaistus „L-Thyroxin“, kai suaktyvėja – „L-Tirozin“ ar-ba „Metizol“. Gydymas, anot G. Vaštakienės, trunka ilgai, o pastaruoju metu ypač padaugėjo autoimuninio tiroidito (skydliaukės uždegimas) atvejų. Šiai ligai būdingas antikūnų prieš skydliaukės audinius atsiradimas. Skydliaukės ląsteles atakuojantys antikūnai sukelia uždegimą, sutrinka skydliaukės funkcija.
Autoimuninį tiroiditą gydytoja endokrinologė vadina tiksinčia bomba, galinčia bet kada pereiti į į tirotoksinę stadiją (staigus hipertiroidizmo požymių ir simptomų paūmėjimas). Jį įtarti jau galima padarius skydliaukės echoskopiją. G. Vaštakienė pacientams echoskopijas atlieka Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinės poliklinikos 116 kab.
Naujoji Regioninės Telšių ligoninės endokrinologė tvirtina, kad sudėtingiausias gydymas laukia sergančiųjų tiek cukriniu diabetu, tiek ir skydliaukės ligomis. Medikė pamena šių dviejų ligų kamuojamą pacientę, kuriai reikėjo ilgai ir sunkiai gydytis dėl išverstų akių.

Liga grūmoja vyrams

G. Vaštakienė perspėja, jog skydliaukės funkcijų pakitimų negydant, atsiranda mazgai, kurie gali supiktybėti. Todėl pas gydytoją rekomenduojama kreiptis jau pajutus išvardintus simptomus.
Ypač budrūs dėl skydliaukės normų pakitimų turėtų būti vyrai. Medikės teigimu, pas stipriąją lytį mazgų randama retai, tačiau jie linkę virsti vėžinėmis ląstelėmis. Moteris skydliaukės pakitimai dažnai pradeda kamuoti amžiaus viduryje.

Endokrinologė Gražina Vaštakienė pacientų laukia
Regioninės Telšių ligoninės Konsultacinėje
poliklinikoje kiekvieną penktadienį,
10–18 val., 116 kab.

]]>
467 Wed, 02 April 2014 09:04:36
Vytenis Andriukaitis: „Regione Telšių ligoninė turi tapti atramine“ Praėjusią savaitę Regioninėje Telšių ligoninėje lankėsi sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis, kuris aptarė Lietuvos medicinos įstaigų problemas. Svečią lydėjo meras Vytautas Kleiva, Savivaldybės administracijos direktorius Saulius Urbonas, taip pat Šiaulių teritorinės ligonių kasos direktorius Remigijus Mažeika ir Telšių visuomenės sveikatos centro direktorius Saulius Dovydaitis.


Didžiausia problema — medikų atlyginimai

V.Andriukaitis priminė, kad jis yra 17-asis ministras per 23 Lietuvos nepriklausomybės metus, o per tą laiką Sveikatos apsaugos ministerija yra sukaupusi nemažai problemų, kurios nebuvo iki galo išspręstos.

Kaip įvardijo ministras, jo veiklos tikslas — bendradarbiauti ir aptarti problemas su Lietuvos medikais bei patvirtinti ilgalaikę finansavimo tvarką. „Regione Telšių ligoninė turi tapti atramine, kurios tikslas užtikrinti daugiau funkcijų pacientams, pavyzdžiui, traumas patyrusiems asmenims ir pan. Mes norime sukurti nacionalinės reikšmės ligonines, kaip Vilniaus universitetinė ar Kauno ligoninės, taip pat — regionų centrus, kuriais taptų Telšių, Tauragės ar Marijampolės ligoninės“,— sakė V.Andriukaitis.

Ministras pripažino, kad Lietuvos sveikatos apsaugos sferoje gausu problemų, kurias būtina spręsti. Kaip vieną didžiausių, jis įvardijo nedidelius ir medikų kvalifikacijos neatitinkančius atlyginimus. Todėl, pasak V.Andriukaičio, gydytojai turi dirbti 1,5 ar dviem etatais, neretai keliose gydymo įstaigose. Jo manymu, kad būtų užtikrintas tinkamas medikų darbas bei pacientų aptarnavimas, gydytojams nereikėtų dirbti keliose darbo vietose iš karto. Sveikatos apsaugos ministras minėjo, kad vieni medikai gauna trigubai didesnius atlyginimus, o kiti, dirbdami tik viešajame sektoriuje, turi tenkintis nedideliu darbo užmokesčiu. Anot jo, tokios atskirties negali būti, nes tai įrodo, jog daugelio medicinos įstaigų viduje šiuo metu vyrauja netvarka.


Į regionines liginines pritrauks jaunų specialistų

Ministras pabrėžė jaunų specialistų svarbą. „Jaunų medikų yra, tačiau daugelis, baigę studijas, nesiruošia vykti į mažesnius miestus dirbti. Manau, rezidentūros programos turėtų būti išplėstos, kad jaunas specialistas 1 ar 1,5 metų atidirbtų, pavyzdžiui, klinikoje ir regiono ligoninėje, o tik vėliau pats galėtų rinktis, kur ateityje norėtų dirbti. Tokia tvarka bus siūloma Lietuvos sveikatos mokslų universiteto studentams ir Vilniaus universiteto medicinos studijų rezidentams“,— minėjo svečias.

V.Andriukaitis taip pat kalbėjo apie ilgus metus dirbantį ir pensinio amžiaus sulaukusį medikų būrį. Jis sakė suprantantis jų padėtį ir tai, kad pensijos nedidelės. Ši situacija, anot jo, taip pat turėtų būti pakeista, ir medikai galėtų laiku išeiti į užtarnautą poilsį bei oriai pasitikti senatvę. Ministras sakė, jog planuojama daug investicinių projektų, finansuojamų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, kad įgyvendinus juos Regioninė Telšių ligoninė būtų tvirta, stipri. Tačiau V.Andriukaitis pabrėžė, kad reikia turėti aiškų planą kam, kur ir kaip paskirstyti gautas lėšas. Jo teigimu, ateityje Telšiams reikia turėti dar stipresnę vieningą sistemą (klasterį) su Plunge ir Mažeikiais.

Vėliau medikai uždavė ministrui jiems svarbių ir aktualių klausimų. Domėtasi kraujo donoryste, kalbėta apie kyšininkavimo problemą. Primintas elektroninių receptų, turėsiančių pasirodyti 2014-ųjų pabaigoje, naudingumas, kurie palengvins vaistų išrašymo tvarką. Taip recepto pacientai nepamirš, nepames bei galės matyti ir pasitikrinti vaistų vartojimo dozes.

Medikai pabrėžė, kad ministro planai gražūs, tačiau tiek daug šmeižto ir purvo apie gydytojus viešojoje erdvėje dar niekada nebuvo, ypač dėl kyšininkavimo. Ministro nuomone, kai keli šimtai visų Lietuvos medikų teršia gydytojų vardą, būtina su tuo kovoti. Yra daromos net anoniminės apklausos, ar pacientai susiduria su kyšininkavimu.

Baigdamas dalykinę viešnagę, sveikatos apsaugos ministras pabrėžė gynęs ir ginsiąs viešąjį sveikatos apsaugos sektorių. Su ligoninės direktore Alma Vitkiene bei kitais svečiais aplankęs Akušerijos, Neurologijos, Psichiatrijos ir Reanimacijos skyrius, ministras lankėsi ir „Atžalyno“ pagrindinėje mokykloje, kur domėjosi mokinių sveikatos būkle ir jos užtikrinimu, kalbėjo apie sveiką gyvenseną.

 

„Kalvotosios Žemaitijos“ informacija

]]>
454 Fri, 28 March 2014 09:03:28
Padėtas naujas teisinis pagrindas telemedicinos paslaugų plėtrai Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Povilo Andriukaičio įsakymu patvirtinta    telemedicinos paslaugų teikimo tvarka. Naujasis teisės aktas padės sparčiau plėtoti nuotolinę mediciną, didinti galimybes atokiausių šalies rajonų gyventojams ir gydytojams sulaukti profesionaliausių medikų konsultacijų.  

Pasak sveikatos apsaugos ministro patarėjos Noros Ribokienės, plėtojant  telemedicinos paslaugų teikimą, mažinami kvalifikuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo netolygumai ir pacientų eilės pas specialistus, sprendžiamos atitinkamų sveikatos priežiūros specialistų stokos problemos. 

Naujojoje tvarkoje nustatyta, kad atitinkamos kvalifikacijos gydytojas konsultuoja telemedicinos paslaugą gaunančios asmens sveikatos priežiūros gydytoją dėl paciento anamnezės, sveikatos būklės, klinikinių, instrumentinių tyrimų duomenų, vaizdų ir kitos skaitmenizuotos su paciento sveikata susijusios informacijos. Be to, nustatyta atsakomybė už pacientų duomenų konfidencialumą. Už jį atsako tiek telemedicinos paslaugas teikiantys, tiek jas gaunantys asmenys. Konsultuojančios įstaigos specialistas privalo turėti galiojančią atitinkamos profesinės kvalifikacijos licenciją ir ne mažiau 5 metų klinikinės patirties stažą. Telemedicinos paslauga turi būti įvykdyta ne vėliau, kaip per 5 kalendorines dienas 

Naujojoje tvarkoje numatyta, kad telemedicinos paslaugas teikianti ir jas gaunanti asmens sveikatos priežiūros įstaiga tarpusavyje gali atsiskaityti pagal sutartį, kurių sudarymą reglamentuoja Lietuvos teisės aktai. Be to, konkrečių telemedicinos paslaugų išlaidos gali būti apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto (PSDF) lėšomis, kai šios paslaugos teikiamos vadovaujantis Sveikatos apsaugos ministro patvirtinta šių paslaugų teikimo ir jų išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis tvarka.  Telemedicinos paslaugų teikimo tvarkos aprašas įsigalioja š.m. gegužės 1 d.

 

SAM Ryšių su visuomene skyrius samrsv@sam.lt, www.sam.lt

]]>
436 Wed, 19 March 2014 08:03:38
Regioninėje Telšių ligoninėje – moderni laboratorija Jų darbas pacientams praktiškai nematomas. Tačiau be galo kruopštus ir atsakingas. Kas jie? VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorijos darbuotojai. Pagal jų pateiktus duomenis gydytojai diagnozuoja mums ligas arba priešingai – puikią sveikatos būklę.
Su Regioninės Telšių ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorijos darbu supažindina vedėja Natalja Petrulienė ir vyriausioji laborantė Edita Jurevičienė.

Skaistė SADONYTĖ

Laboratorija teikia kokybiškas, kvalifikuotas, pagrįstas pažangiausiomis technologijomis laboratorinių tyrimų paslaugas, garantuoja procedūrų atitikimą tarptautinių standartų, aukštą rezultatų kokybę bei tyrimų užsakovų pasitenkinimą. Laboratorijos prioritetas – greitas kokybiško rezultato pateikimas.
Klinikinė diagnostinė laboratorija teikia tik Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos licencijuotas laboratorinių tyrimų paslaugas. Skyriuje įdiegta kokybės valdymo sistema, apimanti dokumentų, medicininės įrangos ir priemonių valdymą, laboratorijų darbo efektyvumo ir organizacinių poreikių reguliavimą. Tai leidžia sumažinti klaidų tikimybę ir užtikrinti kokybiškų paslaugų teikimą. Sėkmingai dalyvaujama išorinio laboratorijų kokybės vertinimo programose: LABQUALITY (Suomija), RIQAS (Didžioji Britanija), QUALIRIS STAGO (Prancūzija).
Regioninės Telšių ligoninės laboratorijoje atliekami tyrimai konsultacinės poliklinikos pacientams, ligoninėje besigydantiems ligoniams, sveikatos priežiūros įstaigoms, sudariusioms su ligonine sutartis dėl laboratorijos paslaugų teikimo. Klinikinė diagnostinė laboratorija yra pajėgi aptarnauti visus Telšių rajono gyventojus. Pacientams, neturintiems nukreipimo ir norintiems išsitirti, suteikiamos mokamos paslaugos.
Per parą atliekama apie 340 tyrimų, iš jų: 17 proc. ambulatorinių tyrimų, 5,5 proc. mokamų tyrimų, 0,8 proc. išsiunčiama į papildomų tyrimų laboratorijas.
Laboratorinės diagnostikos skyrius aprūpintas modernia ir patikima laboratorine įranga. Instaliuota 16 automatinių ar pusiau automatinių analizatorių, veikiančių pagal pažangiausias matavimo technologijas. Naujagimių ir kūdikių kraujo mėginių vertinimui pritaikyti naujos kartos hematologiniai analizatoriai, naudojantys minimalų kraujo kiekį. Rezultatams vertinti sudarytas visų atliekamų tyrimų referentinių dydžių ir pagrindinių tyrimų kritinių ribų sąrašas.
Skyriuje ruošiamasi įdiegti laboratorinę informacinę sistemą (LIS), kuria naudosimės registruodami ėminius, siųsdami tyrimų rezultatus ir juos archyvuodami. Administracijos dėka laboratorija turi geras darbo sąlygas“, – pasakojo N. Petrulienė.

Regioninės Telšių ligoninės Klinikinėje diagnostinėje laboratorijoje dirba 12 asmenų komanda: Natalja Petrulienė (vedėja), gydytoja Marija Paulauskienė, medicinos biologė Birutė Stanžienė, vyresnioji laborantė Edita Jurevičienė. Klinikos laborantės: Silva Stonkienė, Nijolė Bendikaitė, Rita Riškienė, Regina Gusarovienė, Aldona Zakarauskienė, Loreta Kubilienė, Tautvydė Misevičiūtė. Pagalbinės darbuotojos: Vilija Steckytė ir Genia Valavičienė. Kasdienis darbas reikalauja ypatingo kruopštumo ir atsakingumo: menka klaida gali nulemti tolimesnę sergančio ar sveiko žmogaus ligos istoriją. Itin svarbu tinkamas pacientų paruošimas tyrimams. Prieš paimant mėginius, žmogus turi laikytis tam tikrų nurodymų: būti nevalgęs, nerūkęs, gerai išsimiegojęs, nevartojęs tam tikrų medikamentų ir kt.
„Pas mus nėra ir negali būti jokių improvizacijų: mūsų darbas tikslus ir skrupulingas“, – taria vyr. laborantė E. Jurevičienė. Jos teigimu, laboratorijoje gali dirbti tik darbštūs ir sąžiningi žmonės. Ypač daug jėgų pareikalauja budėjimai, kai laborantas turi aptarnauti visuose Regioninės Telšių ligoninės skyriuose esančius pacientus. Daugiausia tenka bendradarbiauti su Priėmimo-skubios pagalbos skyriumi. Jei čia ramu, darbo netrūksta Reanimacijos, Vidaus ligų ar kituose skyriuose.
Pasak E. Jurevičienės, laboratorijos darbuotojams būtina nuolat kelti savo kvalifikaciją: aparatūra tampa vis modernesnė, be to, atliekami įvairiausi patikrinimai. Regioninės Telšių ligoninės Klinikinės diagnostinės laboratorijos kolektyvo kompetencija įvairių kursų metu jau ne kartą pateikta kaip pavyzdinė.

Laboratorijoje atliekami hematologiniai, biocheminiai, bendrieji klinikiniai, imunologiniai, citomorfologiniai tyrimai

Biocheminiai tyrimai

gliukozė, chloridai, bendras baltymas, alfa-amilazė, laktatdehidrogenazė, šlapalas, kalcis, kalis, natris, kreatininas, šlapimo rūgšties, magnis, fosforas, glikozilintas hemoglobinas, albuminas, laktatai, geležies, cholesterolis, DTLcholesterolis, MTLcholesterolis, trigliceridai, bendras bilirubinas, tiesioginis bilirubinas, netiesioginis bilirubinas, aspartataminotransferazė, alaninaminotransferazė, gamaglutamiltransferazė, šarminė fosfatazė, kreatinkinazė, kreatinkinazės širdies izofermentas (CK-MB), C reaktyvus baltymas, kasos amilazė.

Bendrieji klinikiniai tyrimai

Šlapimo tyrimas automatizuotu būdu, šlapimo nuosėdų mikroskopija, kirmėlių kiaušinėlių nustatymas išmatose, spalinių kiaušinėlių nustatymas išmatose, kaprograma (visas išmatų tyrimas), reakcija slaptam kraujavimui nustatyti, skreplių natyvinio preparato mikroskopija, skreplių dažyto tepinėlio mikroskopija (tuberkuliozei nustatyti), nosies sekreto dažyto tepinėlio mikroskopija, tepinėlių iš burnos mikroskopinis tyrimas (grybeliui nustatyti), nagų mikroskopija (grybeliui nustatyti), blakstienų mikroskopija (demodex), tepinėlių iš lyties organų mikroskopinis tyrimas, roto viruso nustatymas.

Hematologiniai tyrimai

Kapiliarinio ir veninio kraujo tyrimas automatizuotu būdu, eritrocitų nusėdimo greičio nustatymas, retikulocitų skaičiavimas dažytame tepinėlyje), trombocitų skaičiavimas (dažytame tepinėlyje), leukogramos skaičiavimas.

Imunologiniai tyrimai

Feritinas, troponinas I, NT-proBNP, prokalcitoninas, vėžio žymens CA125, hepatitas B antigenas, hepatitas C antikūnai, žmogaus imunodeficito viruso antikūnai (ŽIV 1/2), boreliozė (IgM IgG) antikūnai, prostatos specifinis antigenas PSA, kraujo grupės (pagal ABO/D sistemas) ir antikūnų nustatymas, kraujo suderinamumo mėginiai, naujagimiams kraujo grupė nustatoma specialiu metodu, sifilio sukėlėjų nustatymas – RPR reakcija, sifilio sukėlėjų nustatymas – TPHA kokybinė reakcija, tiriotropino (TSH) nustatymas, laisvo tiroksino (FT4) nustatymas, antikūnų prieš skydliaukės peroksidazę nustatymas (anti-TPO).

Laboratorinės diagnostikos skyriaus paslaugų teikimo tvarka
Ėminiai laboratoriniams tyrimams imami ir priimami:
Kalno g. 40, VšĮ Regioninės Telšių ligoninės I a.,
Kraujo paėmimo kabinete Nr. 109, 7–15 val. darbo dienomis.
Skyriui vadovauja Natalja Petrulienė.
Vyresnioji klinikos laborantė – Edita Jurevičienė.
Kontaktinis telefonas: (8 444) 77027.

 
Už šių pirmajame Regioninės Telšių ligoninės aukšte esančių durų atliekami įvairiausi tyrimai.


Klinikos laborantė Tautvydė Misevičiūtė ir laboratorijos vedėja Natalja Petrulienė – hematologinių tyrimų kabinete.

 
Imunologinius tyrimus atliekanti laboratorijos gydytoja Marija Paulauskienė – prie imunofermentinių tyrimų automatinio analizatoriaus mini VIDA S. Juo atliekami feritino, troponino I, NT-proB NP, prokalcitonino, vėžio žymens CA125, hepatito B antigeno, hepatito C antikūnų, žmogaus imunodeficito viruso antikūnų (ŽIV 1/2), Boreliozės (IgM IgG) antikūnų, prostatos specifinio antigeno PAS tyrimai.


Medicinos biologė – Birutė Stanžienė prie automatinio elektrolitų analizatoriaus EASY LYTE PLIUS K/Na. Juo atliekami kalio ir natrio tyrimai.


Ligoninėje įsidarbina vis daugiau jaunų specialistų. Hematologinius tyrimus atlieka klinikos laborantė Tautvydė Misevičiūtė. Nuotraukoje (baltos spalvos aparatas) – eritrocitų nusėdimo greičio automatinis analizatorius MICRO TEST 1, kuriuo tiriamas eritrocitų nusėdimo greitis ENG kapiliariniam ir veniniam kraujui.

 
Klinikos laborantė Nijolė Bendikaitė ima kraują iš venos laboratoriniams tyrimams. Tyrimai imami 7.30–15 val. darbo dienomis.


Klinikos laborantė Silva Stonkienė – prie biocheminio analizatoriaus. Juo atliekami šie tyrimai: gliukozės, chloridų, bendras baltymų, alfa-amilazės, laktatdehidrogenazės, šlapalo, kalcio, kalio, kreatinino, šlapimo rūgšties, magnio, fosforo, glikozilinto hemoglobino, albumino, laktatų, geležies, cholesterolio, DTLcholesterolio, MTLcholesterolio, trigliceridų, bendras bilirubinų, tiesioginis bilirubinų, netiesioginis bilirubinų, aspartataminotransferazės, alaninaminotransferazės, gamaglutamiltransferazės, šarminės fosfatazės, kreatinkinazės, kreatinkinazės širdies izofermento (CK-MB), C reaktyvaus baltymo, kasos amilazės.


Laboratorijos laborantė Edita Jurevičienė – prie kraujo krešumo parametrų automatinio analizatoriaus. Juo atliekami protrombino laiko tyrimai, aktyvinto dalinio tromboplastino laiko nustatymai, fibrinogeno koncentracijos tyrimai, d-dimero nustatymai.


Laboratorijos vedėja Natalja Petrulienė – prie trombocitų funkcijos analizatoriaus. Juo atliekami trombocitų agregacijos tyrimai.

 

]]>
381 Mon, 24 February 2014 01:02:30
Ligoninės vienijasi bendram darbui Klaipėdos jūrininkų ligoninės vadovai ir specialistai pakvietė kolegas iš Vakarų Lietuvos regiono ligoninių aptarti, kaip insulto ar infarkto ištiktam pacientui būtiną pagalbą suteikti kuo skubiau ir kuo efektyviau.

Į uostamiestį atvykę Kretingos, Gargždų, Plungės, Mažeikių, Telšių, Šilutės, Šilalės, Tauragės ligoninių vadovai, gydytojai neurologai, terapeutai, kai kurių miestų greitosios pagalbos medikai kalbėjo apie tarpusavio bendradarbiavimo subtilybes, aiškinosi, kas keičiasi nuo sausio 20 dienos pradėjus veikti funkciniam Insultų klasteriui.

Medikai vieningai sutarė, kad nuo jų kolegiškumo, tarpusavio supratimo ir geranoriškos pagalbos priklausys nemaža dalis sėkmės teikiant pagalbą ūminio insulto ar infarkto ištiktiems pacientams. „Kaip mes sutarsime, taip ir bus“, - sakė Šilutės ligoninės direktorius Darius Steponkus.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės Neurologijos skyriaus vedėjas Robertas Urbutis dar kartą akcentavo, kad į Insultų centrą turėtų būti gabenami tik ūminio insulto ištikti ir gerai atrinkti pacientai, kuriems dar nepradelstas laikas atlikti trombilizę ar trombektomiją.

„Ūminių galvos smegenų insulto diagnostikos ir gydymo klasterio tikslas nėra koncentruoti visų insultų gydymą vienoje ligoninėje. Į Klaipėdos jūrininkų ligoninėje esantį Insultų centrą turi patekti tik ūminiai insultai ir tik tie, kurie atitinka specifiniam gydymui keliamus reikalavimus. O keliami reikalavimai yra du: laikas ir simptomai kriterijai“, - aiškino R.Urbutis.

Gydytojas akcentavo, kad, vadovaujantis Neurologų draugijos patvirtintomis rekomendacijomis, trombolizę pacientui reikia atlikti per 4,5 val., o trombektomiją per 6 valandas nuo pirmųjų insulto simptomų.

Pagal patvirtintą tvarką ūminio insulto ištiktas pacientas nuo pirmųjų ligos požymių į Insultų centrą turi būti pristatytas per 3,5 val. Viena valanda paliekama taip vadinamam laikui “nuo ligoninės durų iki adatos“, per kurį atliekami diagnostiniai tyrimai, vertinamos ir parenkamos tinkamiausios gydymo procedūros.

Rajono ligoninių medikams aktualus buvo logistikos klausimas: kas ir kokiu transportu turėtų pristatyti pacientą į Insultų centrą, kad nebūtų prarasta laiko. Išsakyta nuomonė, kad labiausiai nuo Klaipėdos nutolusiuose rajonuose reikėtų budinčių reanimobilių.

„Teikiant pagalbą pacientui svarbiausia neprarasti „auksinių valandų“, kad ligonis kuo greičiau patektų į specializuotą centrą“, - kolegoms pritarė Plungės ligoninės direktorius Antanas Martusevičius.

Klaipėdos jūrininkų ligoninėje apsilankę kolegos iš rajoninių ligoninių turėjo progos susipažinti su įstaigos diagnostikos ir gydymo galimybėmis, tiesiogiai pabendrauti su čia dirbančiais Sveikatos apsaugos ministerijos paskirtais vyriausiaisiais specialistais Klaipėdos kraštui: chirurgijos srities Artūru Razbadausku, kardiologijos srities Dalia Jarašūnienė, radiologijos srities Giedre Kviecinskiene, medicininės reabilitacijos srities Nijolė Šostakienė, neurologijos srities Sauliumi Taroza, reanimacijos ir anesteziologijos srities Nerijumi Klimu.

„Tokie susitikimai labai naudingi rajoninių gydymo įstaigų medikams. Tai proga pažinti vieniems kitus, išsiaiškinti kylančius nesklandumus, pasitarti, kaip juos išspręsti, kad pacientai laiku gautų deramą pagalbą“, - dalykiškai susitikimą vertino Šilalės ligoninės vadovas Antanas Damulis.

Klaipėdos jūrininkų ligoninės direktorius dr. Jonas Sąlyga džiaugėsi , kad jo inicijuotas susitikimas buvo naudingas. Vadovas žada tokius susibūrimus, kurie padėtų tinkamai koordinuoti medikų darbą ir pagalbą pacientams, rengti kas tris mėnesius.

FOTO: Klaipėdos jūrininkų ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, vyriausioji krašto kardiologė Dalia Jarašūnienė kolegoms pasakojo, apie infarkto diagnostikos ir gydymo galimybes.

Jūrininkų ligoninės nuotr.



Jolanta Juškevičienė
Viešųjų ryšių specialistė
VšĮ Klaipėdos jūrininkų ligoninė
tel. 8 46 491191
mob. tel. 8 698 50451
el.p. jolanta.juskeviciene@jurlig.lt

]]>
356 Mon, 10 February 2014 08:02:21
Patvirtintos vaistų kainas mažinančios priemonės Lietuvos Respublikos Vyriausybė pritarė Sveikatos apsaugos ministerijos parengtiems LR Vyriausybės nutarimo dėl kompensuojamųjų vaistų bazinių kainų nustatymo pakeitimams. Šiais pakeitimais nustatomi griežtesni reikalavimai naujai į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įrašomiems generiniams vaistams, keičiamos kainų referavimo į kitas šalis taisyklės. Taip pat, siekiant sumažinti kompensuojamųjų vaistų priemokas pacientams,  nustatoma, kad  didžiausias skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio vaisto kainų toje pačioje grupėje gali būti ne daugiau kaip 40 proc. (dabar yra 50 proc.).

Nutarimo pakeitimais tobulinama kompensuojamųjų vaistų kainodara, siekiama taupyti PSDF biudžeto lėšas ir mažinti kompensuojamųjų  vaistų kainas. Preliminariais duomenimis, pakeitimai leis sutaupyti apie 35 mln. litų per metus.

Nustačius griežtesnius reikalavimus į Kompensuojamųjų vaistų kainyną įrašomiems generiniams vaistams, jų bazinės kainos ženkliai mažės. Pagal naujus reikalavimus, į Kompensuojamųjų vaistų sąrašą nauji vaistai bus įtraukiami tik tuo atveju, jeigu jų deklaruota kaina bus perpus mažesnė už jau sąraše esančius. Tokiu atveju didėjanti konkurencija privers visus gamintojus mažinti vaistų kainas.

Numatytos ir priemonės, mažinsiančios pacientų priemokas kompensuojamiesiems vaistams. Kadangi skirtumas tarp pigiausio ir brangiausio vaisto kainų toje pačioje grupėje nuo šiol gali būti ne didesnis kaip 40 proc. (vietoj buvusių 50 proc.), atitinkamai  mažėja paciento mokama priemoka, net jeigu jis rinktųsi brangiausią grupės vaistą.

Pakeitus kainų referavimo į kitas šalis taisykles, padaugėja vaistų, į kurių kainą referuojama nustatant jų bazinę kainą, todėl vaistų bazinės kainos mažės.

Šis LR Vyriausybės nutarimas „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. rugsėjo 13 d. nutarimo Nr. 994 „Dėl ambulatoriniam gydymui skiriamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių, kurių įsigijimo išlaidos kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, bazinių kainų apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ parengtas įgyvendinant Vyriausybės programos nuostatas dėl vaistų kainų mažinimo.

 

SAM Ryšių su visuomene skyrius

samrsv@sam.lt, www.sam.lt

]]>
346 Fri, 07 February 2014 10:02:37
Iš Reabilitacijos skyriaus — naujais žingsniais į gyvenimą Įvairios traumos, avarijos, operacijos, neurologiniai susirgimai į ligos patalą paguldo tiek labai jaunus, tiek vyresnio amžiaus žmones. Regioninės Telšių ligoninės Reabilitacijos skyriuje mokomasi iš naujo judėti, valgyti, apsirengti, net gyventi. Pacientams suteikiamos masažo, vandens ir kitos procedūros, padedančios kuo greičiau pasveikti.

Pacientai tampa it šeimos nariai

Kaip teigia skyriaus darbuotojos, kartais ir pirmasis iš naujo žengtas žingsnis jau didelė pergalė sveikimo procese. Kad greičiau būtų pasiektas norimas rezultatas, prisideda ir rūpestingas Reabilitacijos skyriaus medikų kolektyvas, kineziterapeutai, ergoterapeutės psichologės, socialinės darbuotojos, kiti medikai.

Skyriaus vedėja Silva Juknienė sako, kad skyriaus darbuotojai dirba ne vien iš pareigos, bet ir iš pašaukimo ir meilės gydytojo profesijai. Čia pacientai praleidžia nemažai laiko, tad tampa kaip šeimos nariai. Reabilitacijos skyriuje, kuris skaičiuoja keturioliktus metus, regis, ligonių niekada netrūksta, o ir darbas verda lyg bičių avilyje, nes šis skyrius - vienas didžiausių ligoninėje, kabinetai išsidėstę net per keletą aukštų. Per tuos metus daug kas pakeista, renovuota, atnaujinta. Prie spartesnio pacientų sveikimo prisideda ir nauja medicininė įranga, neseniai sulaukta finansinės paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Vykdyto projekto pavadinimas: „VšĮ Regioninės Telšių ligoninės teikiamų paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant dienos chirurgijos, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūrą“. Remonto darbams išleista 342 881,89 Lt ir nupirkta medicininės įrangos už 543 998 Lt. Šio projekto įgyvendinimas baigtas 2012 metų lapkričio 30 dieną.

Po renovacijos — geresnės sąlygos pacientams

„Po renovacijos, kuri atlikta prieš 1,5 metų, labai daug kas pasikeitė. Naujai sutvarkytas baseinas, įrengta kilpų terapija ir kitos naudingos procedūros, lengvinančios pacientų būklę bei spartinančios ligonių gijimą“,- sakė Reabilitacijos skyriaus vedėja S.Juknienė.

Pasak medikės, anksčiau po sunkių traumų ar operacijų reabilituotis ligoniai būdavo siunčiami į Kauno klinikas, Vilniaus, Klaipėdos ligonines arba į sanatorijas Palangoje bei Druskininkuose. Pacientams, gyvenantiems užmiestyje, būdavo sunku ir nepatogu vykti į kitus miestus. Tad Telšiuose įkurtas Reabilitacijos skyrius labai naudingas ligoniams ir jų artimiesiems.

Anksčiau, kai nebuvo suteikta Europos Sąjungos parama, skyrius gaudavo nemažai medicininės įrangos, technikos ir kitų būtinų priemonių iš Vokietijos, Švedijos, Jungtinių Amerikos Valstijų. Be to, gydytoja dėkojo ir ligoninės direktorei Almai Vitkienei, kuri prisidėjo prie to, kad būtų renovuotas šis skyrius. Reabilitacijos skyriuje prie ligonių sveikimo prisideda ir ergoterapeutai, skyriaus medikai, slaugytojos ir kiti darbuotojai.

Kaip teigė skyriaus vedėja S.Juknienė ir vyr. slaugytoja Daiva Venckienė, pacientai dažniausiai pasitaiko geranoriški ir sukalbami, tačiau kartais tenka ir griežtesnį žodį tarti. D.Venckienė pasakojo, kad pacientų patogumui yra įrengtas poilsio kambarys su televizoriumi ir mini biblioteka, kurioje galima paskaityti knygų. „Pacientai Reabilitacijos skyriuje gali išbūti nuo 18 iki 24 dienų, o ilgiausiai - iki 32, kaip reglamentuota LR Sveikatos apsaugos ministerijos“,— kalbėjo S.Juknienė.

Paklaustos, kas sunkiausia jų darbe, medikės teigė, kad sunku matyti, kaip žmonės išeina iš gyvenimo. „Prie Reabilitacijos skyriaus prijungtos ir Slaugos palaikomojo gydymo lovos, tad neišvengiamai susiduriame su atvejais, kai žmonės miršta. Tai yra labai skaudu. Tačiau čia - kaip gyvenime, vieni išgyvena ir pagyja, kiti - miršta. Mūsų darbe gyvenimas ir mirtis stipriai susipynę“,- kalbėjo medikė.

Didžiausias įvertinimas — pagerėjusi paciento sveikata

Skyriaus vedėja S.Juknienė — tikra telšiškė. Baigusi tuometį Kauno medicinos institutą, po studijų sugrįžo dirbti į Telšių ligoninę, kur sėkmingai dirba jau 30 metų. Gydytoja ne kartą stažavosi ir Lietuvoje, ir Vokietijoje.

Skyriaus vyr. slaugytoja Daiva Venckienė pasakojo, kad, baigusi tuometę Šiaulių medicinos mokyklą, iš pradžių gavo paskyrimą į Varnių ligoninę, kiek vėliau dirbo konsultacinėje poliklinikoje ir galiausiai atėjo į Reabilitacijos skyrių, kuriame - jau 32 metus.

Skyriaus vedėja džiaugėsi kolektyvu ir geru jų darbu. Tačiau teigė, kad skyriuje dominuoja matriarchatas. Čia dirba tik vienas jaunas kineziterapeutas — Vytautas Miškinis. Ankstyvojoje reabilitacijoje dirba apie 40 žmonių, kurių indėlis į pacientų sveikatą taip pat nemažas. Prie to labai prisideda gydytoja Eglė Kučikienė, socialinė darbuotoja Violeta Gudienė, kineziterapeutai Irma Ališauskytė-Mickevičienė, Kristina Žimkienė, Asta Kulevičienė, Vytautas Miškinis, vyr. slaugytoja Daiva Venckienė, logopedė Vincenta Kriukienė, psichologė Violeta Šilinskienė, ergoterapeutės Odeta Statkuvienė ir Viktorija Linkevičiūtė, masažistės-slaugytojos Albina Trilikauskienė, Violeta Buividavičienė, slaugytojos Elena Vaičiukynienė, Janina Abromavičienė ir kiti skyriaus darbuotojai.

Prieš daugiau nei pusmetį Regioninėje Telšių ligoninėje lankėsi Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai Antanas Vinkus, kuris taip pat gyrė Reabilitacijos skyriaus darbuotojus ir naujai surenovuotas skyriaus patalpas. Tąkart apsilankęs skyriuje jis pakalbėjo su pacientais ir skyriaus vedėja. S.Juknienė papasakojo apie po insultų, stuburo išvaržų, sudėtingų operacijų ar sunkių traumų besigydančius ligonius, taikomas ergoterapijos, kineziterapijos, reabilitacijos priemones, skiriamą logopedo, psichologo pagalbą, masažo, vandens ir kitas procedūras, kurios padeda ligoniams gerinti sveikatą.

Linkėjo mažiau sirgti ir daugiau judėti

Skyriaus vedėja S.Juknienė pasakojo, kad prieš didžiąsias metų šventes visada padaugėja pacientų. Ir šiuo metu jų netrūksta. Prieš Naujuosius metus S.Juknienė ir D.Venckienė pacientams linkėjo geros sveikatos, kuo mažiau sirgti bei daugiau judėti, nes judėjimas yra labai svarbus. Medikės įsitikinusios, kad didžiausias džiaugsmas gydytojams yra tada, kai pacientas iš sunkios būklės ima sparčiai taisytis. „Vieniems pacientams didelis pasiekimas būna jau tada, kai patys sugeba atsikelti iš lovos ir nueina iki tualeto, kitiems — kai pamažu pradeda vaikščioti, patys gali apsirengti, pavalgyti“,- pasakojo medikė.
Ji pastebėjo, kad labai aktuali šių dienų problema - judėjimo stoka. Žmonės daug laiko praleidžia prie kompiuterių, televizorių, tad gydytoja priminė, kad būtina kasdien kuo daugiau judėti, nes taip galima išvengti nemažai ligų.

Simona Damanskytė


]]>
319 Thu, 16 January 2014 11:01:25
Keičiama receptų rašymo tvarka Siekdamas mažinti pacientų eiles prie gydytojų kabinetų sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis sausio 2 d. pasirašė įsakymą, kuriuo keičiama receptų rašymo tvarka. Dabar asmenims, sergantiems lėtinėmis ligomis, gydantys gydytojai galės išrašyti kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones iki 6 mėn. laikotarpiui.

Pakeistoje tvarkoje numatyta, kad gydytojas, įvertinęs paciento būklę ir atsižvelgdamas į jo pageidavimą, 6 mėn. gydymo kursui reikalingus vaistus galės išrašyti vieno apsilankymo metu keliuose receptų blankuose.

„Naujuosius metus pradedame ne tik sveikatos linkėjimais visiems Lietuvos žmonėms, bet ir puikia žinia pacientams, – teigia sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. – Nuo šiol lėtine liga sergančiam pacientui nebereikės kas mėnesį ar du lankytis pas savo gydytoją vien tik dėl recepto išrašymo. Gydytojai, atsižvelgdami į paciento būklę ir norus, galės išrašyti receptus pusmečiui. O pacientas galės įsigyti reikiamus kompensuojamuosius vaistus ar medicinos pagalbos priemones kas mėnesį, 2 ar kas 3 mėnesius. Tačiau kaip gydytojas noriu paprašyti visų gyventojų pernelyg neįsidrąsinti, atidžiai sekti savo sveikatą ir į gydytojus kreiptis laiku“. 

Daugiau informacijos:

Farmacijos departamentas
Vaistinių ir farmacijos specialistų skyrius

 Tel. (8 5) 264 8755, migle.domeikiene@sam.lt

 

SAM Ryšių su visuomene skyrius samrsv@sam.lt , www.sam.lt

]]>
302 Thu, 02 January 2014 03:01:46
Priėmimo-skubios pagalbos skyrius - Regioninės Telšių ligoninės veidrodis VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojai kasdieniame darbe regi visko: nuo lengvai negaluojančių pacientų iki grumtynių dėl žmogaus gyvybės. Didžiausiu emociniu išgyvenimu tampa pacientų mirtys. „Su kiekviena mirtimi pats nenumirsi...“ - apie nelengvą medikų kasdienybę pasakoja naujoji skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė.

Skaistė SADONYTĖ

G. Girdvainytė - naujoji Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja
Mažųjų šalies rajonų ligoninės dažnai skundžiasi, jog trūksta jaunų medikų. Telšiai - ne išimtis. Specialistų stygiaus problemą sprendžianti Telšių rajono savivaldybė yra patvirtinusi Sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo tvarką. Finansiškai remiami medicinos mokslų studentai po studijų baigimo trejus metus įsipareigoj a dirbti Telšių raj ono sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje. Šiuo keliu į Regioninę Telšių ligoninę įžengė ir G. Girdvainytė.
Regioninėje Telšių ligoninėje jauna specialistė dirba dar nuo 2007-ųjų. Šių metų spalį baigusi dvylika metų trukusius mokslus, ji paskirta Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja. Iki šiol šias pareigas ėjusi J. Vilkauskaitė skyriuje liko dirbti medicinos gydytoja.
G. Girdvainytei - trisdešimt vieneri metai. Gimė Telšiuose, užaugo Kalnėnų kaime, baigė „Džiugo“ vidurinę mokyklą. Įtakos mediko profesijai pasirinkti turėj o šeimos pažįstami. Nuo mažų dienų moteris žavėjosi medikų darbu ir, kaip pati šiandieną sako, jautė pašaukimą: nebij oj o krauj o, tvarstyti žaizdų. Tiesa, svajonės ir viltys buvo kuklesnės
tapti medicinos slaugytoja.
Tikslus teko pervertinti po dvyliktoje klasėje šeimos draugės medikės tartų žodžių: „Pabūti sesute suspėsi visada, o gydytoja - ne.“
Taigi gydytoj o vizij a subrandinta tik paskutiniaisiais mokslo metais. Lengva nebuvo - visus metus kiekvieną savaitgalį teko važinėti į Kaune vykusius mokymus. Pastangos pasiteisino - į gydomosios medicinos specialybę Kaune pavyko įstoti.
Po šešerių studijų metų G. Girdvainytė praktiką atliko gimtajame rajone - Regioninėje Telšių ligoninėje. Čia jautėsi sava ir šalia artimųjų. Po praktikos penkerius metus studijavo vidaus ligų rezidentūroje. Savaitgaliais dirbdavo Regioninėje Telšių ligoninėje. Čia liko ir po studijų baigimo. Priėmimo-skubios pagalbos skyriui kiek daugiau nei mėnesį vadovaujanti jauna specialistė jau regi skirtumų tarp kasdienybės dirbant eiliniu gydytoju ir vadovu: „Anksčiau atvažiuoji į darbą, išvažiuoji ir niekas neberūpi. O dabar jaučiuosi atsakinga už savo skyrių, jaučiu rūpestį, stengiuosi, kad skyrius atrodytų gerai palyginti su kitais skyriais.“
Gydytoja dar negali nuspėti galimų savo ateities kelių. Trejus ateinančius metus tikrai dirbs Regioninėje Telšių ligoninėje, o paskui?.. Darbas medikei patinka - jaučiasi savame kailyje. O ir, kaip pati sako, didžiuosiuose šalies miestuose visi gydytojai juk nesutilps - daliai reikia dirbti ir mažesniuose.

Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalas - kvalifikuotas, turintis didelę darbo patirtį
Skyriuje dirba šie gydytojai: Giedrė Girdvainytė, Jovita Vilkauskaitė, Virginija Šmitaitė, Mindaugas Bakša, Audrius Dervinis, Mindaugas Klinga, Simona Simaitytė, Regina Ašmegaitė, Aleksandras Bytautas, Eglė Kučikienė, Genė Pocienė ir Jovita Seiliuvienė. Slaugytojai - ne mažiau svarbi skyriaus kolektyvo dalis. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje darbuojasi 13 dailiosios lyties slaugytojų: Aušra Andrijauskienė, Daina Šiurkuvienė, Jurgita Višniauskienė, Tatjana Jankauskienė, Vaida Viliuvienė, Inga Gumuliauskienė, Vera Dužinskienė, Jūratė Sabaliauskienė, Daiva Miečiuvienė, Jadzė Kontautienė, Alma Bagdanavičienė, Aušra Šilinskaitė ir Raima Jančauskienė. Pagalbinis Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalas: Violeta Butikienė, Algimutė Rubienė, Violeta Rapalienė, Asta Bucevičienė, Adelė Jogminienė, Angelė Kazlauskienė, Adolfina Kundrotienė, Elena Ubartienė, Birutė Urnikienė, Ona Mitkevičienė.
PRIĖMIMO-SKUBIOS PAGALBOS SKYRIUI SVARBIAUSIA - ŽMOGUS IR JO GEROVĖ!

Į ligoninę gali būti paguldyti ne visi
Į regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių gyventojai kreipiasi patys dėl įvairių negalavimų, juos siunčia šeimos gydytojai arba čia juos atveža greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Skyriaus medikai teikia pagalbą nukentėjusiesiems avarijose, muštynėse ar kituose įvykiuose. Taip pat - pasijutusiesiems blogai dėl pilvo, galvos ir kitų skausmų, padidėjusio kraujo spaudimo ar kitų sveikatos sutrikimų.

„Esame vadinamasis filtras", - taip apie savo vadovaujamą Priėmimo- skubios pagalbos skyrių sako G. Girdvainytė. Gydytojos teigimu, šiandieniniams medikams tenka griauti iš tarybinių laikų tebevyraujančią nuostatą, jog į ligoninę turi būti paguldyti visi, patekę į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
„Visi į ligoninę negali būti paguldyti. Sveikatos apsaugos ministerijos politika - pacientas turi būti guldomas tik būtinosios pagalbos atveju ar planiniam operaciniam gydymui, planinių guldymų nebėra. Būtinoji pagalba yra suskirstyta į keturias kategorijas, kuriomis remdamiesi galime guldyti pacientus į skyrius. Aišku, žmonėms sudėtinga tai suprasti", - tvirtino medikė.

Nuo 2014-ųjų įvedamas naujas mokestis
„Savaitė nelygi savaitei, diena - dienai", - apie pacientų srautus pasakoja skyriaus vedėja G. Girdvainytė. Pasak jos, būna vadinamųjų pragaro dienų - kai nėra laisvos akimirkos net vandens gurkšniui. Daugiausia žmonių į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipiasi švenčių dienomis ir savaitgaliais - kai nedirba šeimos daktarai. Visgi pašnekovė pažymi, kad jos vadovaujamas skyrius neturėtų atlikti šeimos gydytojo funkcijų: „Pagal galiojančią sistemą negerai pasijutęs žmogus turi pirmiausia apsilankyti pas šeimos gydytoją. Kol jis dirba, mes neturėtume teisės priimti stabilių pacientų - tokių, kuriems nereikalinga skubi pagalba."
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja Raima Jančauskienė pamena Kūčių vakarą sulaukusi senjorės vizito. Moteris pasakė iki vakarienės pradžios dar turinti laiko ir norinti pasitikrinti sveikatą.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos teigimu, gyventojus dar persekioja tarybinių laikų samprata, jog į skyrių reikia gultis norint išsitirti sveikatą ir susilašinti lašelinių: „Šias funkcijas sėkmingai atlieka šeimos gydytojai ir konsultacinė poliklinika. Bendrosios praktikos slaugytojai vaistus sulašina net namuose. Į ligoninę guldomi ekstriniai pacientai - turintys širdies ritmo, kraujotakos sutrikimų, patyrę insultą, pneumoniją, dūstantys ir pan. Tačiau mūsų sveikatos apsaugos sistemoje tai dar nesutvarkyta, o, užsieniečių manymu, Lietuvoje per daug paprastai pacientas paguldomas į ligoninę."
G. Girdvainytė neslepia pastebinti ir piktnaudžiavimo atvejų - laukti eilėje pas šeimos gydytoją nenorintis asmuo atkulniuoja į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Čia jis sutaupo savo laiko: gauna reikiamus siuntimus ar kitą pagalbą. Bet tokie atvejai gaišina skyriaus darbuotojų laiką, kai laukia labiau negaluojantys pacientai.
Pasak Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos, šią įsisenėjusią problemą pradedama spręsti nuo Naujųjų metų: įvedamas mokestis už neskubios pagalbos teikimą. Socialiai nedrausti pacientai ir tie, kuriems nereikalinga būtinoji pagalba, už Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suteiktas paslaugas mokės nustatytą pinigų sumą. G. Girdvainytės teigimu, ši tvarka egzistuoja daugumoje Lietuvos ligoninių.

Grėsmę kelia agresyvūs pacientai
Šiandieną įprasta vardinti esamas, o gal tik tariamas gydytojų klaidas: pagalbos nesuteikimas ar suteikimas nekvalifikuotai, nemokėjimas naudotis technologijomis, kartesnio žodžio pacientui pasakymas ir pan. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja teigia, kad visuomenėje vis labiau įsivyrauja nuostata:„Žmonės dėl ligų nemiršta. Jie miršta dėl gydytojų kaltės". Tačiau medikė skaitytojams nori priminti, jog nė vienas gydytojas pacientui nelinki blogo ir nė vienas iš mūsų nesame apsaugotas nuo klaidų ir nežinios. „Žmogus atrodo sveikas, padarai reikiamus tyrimus. Bet niekada nežinai, kas gali atsitikti po penkių minučių: gali numirti netrukus po apžiūros ir dėl visai kitos priežasties", - sako pašnekovė.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja R. Jančauskienė tvirtina, jog didžiųjų miestų ligonines liaupsinantys gyventojai iš jų dažniausiai grįžta jausdami prielankumą telšiškiams medikams.
Gydytojams tenka atlaikyti ne tik kritikos ietis, bet ir psichologinį bei fizinį smurtą. „Džiaugiamės savo skyriuje turėdami registratūros stiklą - už jo jaučiamės saugiau", - prasitaria G. Girdvainytė. Paaiškėja, jog Priėmimo-skubios pagalbos medikų tiesioginį darbą - pagalbos žmogui teikimą - trukdo pašaliniai dalykai - agresyvūs pacientai ar jų artimieji. Jie - šio skyriaus kasdienybė. Skyriaus vedėjos teigimu, gyventojai keiksmais neapsiriboja - medikams mosuojama kumščiais ir net kojomis. Gydytoja pastebi, jog pacientų agresija ypač paūmėja po medikus peikiančių televizijos laidų.
Rimtesnių traumų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikams dėl greitos reakcijos - pasitraukimo arba užsidengimo rankomis - pavyksta išvengti. Skyriuje saugumą, anot medikės, šiek tiek užtikrina įrengtos vaizdo kameros. Taip pat gelbsti policijos pareigūnai.
Kokios tokios agresijos priežastys? Pasak G. Girdvainytės, viena iš jų - asmens vidinis paslaugų kokybės suvokimas: „Vyrauja galbūt iš užsienio filmų atkeliavęs stereotipas, jog Priėmimo skyriaus durims atsidarius, už jų jau stovi paciento laukianti reanimacijos brigada." Medikės teigimu, gydytojas pagal galiojančią tvarką turi teisę atsisakyti teikti paslaugas agresyviam pacientui.

Problemos
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja pastebi tendenciją: kas daugiausia šaukia, tam mažiausiai yra bėdos. Sudėtingiausia medikams susikalbėti su užsienyje dirbančiais lietuviais. Emigrantai dažnai mėgsta sakyti: „O pas mus Anglijoje yra kitaip..." Tada medikams kyla klausimas: kodėl žmogus nesigydo toje šalyje, kurioje sveikatos apsaugos sistemą mano esant geresnę? Juk dauguma gimtinėje net neturi privalomojo sveikatos draudimo. Pasak G. Girdvainytės, gydytojai komandų iš vadinamųjų užsieniečių sulaukia net telefonu - skambinantieji iš svečios šalies nurodo, kokias paslaugas ligoninė esą privalo suteikti jų artimajam.
Problemų kyla ir su garbaus amžiaus pacientais bei juos slaugančiais artimaisiais. „Mūsų tauta sensta. Žmogui, kuriam prieš dvidešimt metų buvo šešiasdešimt ar septyniasdešimt, dabar jau aštuoniasdešimt ar devyniasdešimt. Pacientas turi suprasti, kad atėjo senatvė ir galva gali svaigti dėl jos. Tokiam žmogui reikalinga slauga", - teigia G. Girdvainytė. Medikė tvirtina, kad kai kurie gyventojai senjorus slaugo tik dėl socialinių išmokų - jos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. O pasiėmę grynuosius, reikiamos pagalbos senam žmogui nesuteikia. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojams tenka regėti ir širdį veriančių problemų. Jas sprendžiant, garbaus amžiaus pacientą tenka ne tik nuprausti, matyti atsiradusias pragulas, bet ir ieškoti rūbų jam aprengti.
28-erius metus Regioninėje Telšių ligoninėje dirbanti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja R. Jančauskienė pastebi, jog slaugomus senjorus švenčių metu siekiama paguldyti į ligoninę - artimieji nori pailsėti ir švęsti. Anot slaugytojos, pasitaiko ir gana kurioziškų atvejų: senjorą į skyrių atvežę šventiniais rūbais apsirengę artimieji ragina kuo greičiau šį guldyti į skyrių, nes jiems patiems reikia skubėti į puotą.
Pasak G. Girdvainytės, Priėmimo-skubios pagalbos skyrius iš dalies atlieka ir blaivyklos funkcijas. Uždarius šią įstaigą, girti gyventojai greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežami į mūsų minimą skyrių. Medikai mato įvairiausių situacijų: vienas asocialus apsišlapinęs žmogus sėdi invalido vežimėlyje, kiti du skyriaus patalpose miega greta. Ypač ši problema paaštrėja šaltuoju metų laiku - viešose vietose užmigę neblaivūs asmenys nuo šalčio saugomi kelione į ligoninę.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojams dėl visų išvardintų priežasčių būtinas emocinis stabilumas. Naujosios skyriaus vedėjos teigimu, gaivinti tenka ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.„Gali bet kurią akimirką susidurti su mirtimi..." - taria medikė. Išgyventi tenka ir regint artimųjų skausmą.
Tačiau kartais Priėmimo-skubios pagalbos medikai sulaukia ir malonių akimirkų: pacientai padėkoja už pagalbą, nuoširdžiai pasako ačiū.

Informacija į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių besikreipiantiems pacientams
Kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas. Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.
Skubią medicinos pagalbą teikia skyriuje budintys gydytojai. Reikalui esant, kviečiami specialistai.
Kreipdamasis į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ligonis privalo turėti: tinkamai užpildytą siuntimą stacionariam gydymui ar ambulatorinei konsultacijai; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame turi būti asmens kodas ir nuotrauka (pasas, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo pažymėjimas, vaikams iki 16 metų amžiaus, neturintiems paso, - gimimo liudijimas); privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą ar kitą draustumą patvirtinantį dokumentą. Neturintiesiems minėtų dokumentų arba kreipiantis savarankiškai be siuntimo, gydytojo konsultacijos ir nebūtinosios medicininės pagalbos paslaugos bus apmokestinamos nuo Naujųjų metų.
Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių per parą kreipiasi 50-100 pacientų.

Skyriaus kolektyvas - darnus ir kvalifikuotas

Gaivinimo patalpoje - moderniausias aparatūra

Terapinių ligonių apžiūros kambarys

Ekstrinė operacinė

Skyriuje teikiama pacientų stebėjimo paslauga

Izoliatorius

]]>
283 Mon, 16 December 2013 09:12:21
Su Šveicarijos parama atkeliauja viltinga ateitis Kas dažnai lankosi Regioninėje Telšių ligoninėje, neleis sumeluoti, jog ligoninės patalpos vis gražėja, periodiškai daugėja naujos ir profesionalios gydyti skirtos aparatūros, o skyriams rodomas vis didesnis dėmesys.

Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė atviravo, kad Akušerijos-ginekologijos skyriui Šveicarijos programos dėka atsirado dar daugiau investicijų. Padedant ES struktūriniams fondams, gavus Valstybės investicijų programos (VIP) lėšų, gelbstint Telšių rajono savivaldybei, įstaiga tampa patraukli ne tik rajono, bet ir regiono gyventojams.

Už VIP lėšas jau baigtas renovuoti Akušerijos-ginekologijos skyrius. Dabar ligoninė įgyvendina du projektus, finansuojamus Lietuvos Respublikos ir Šveicarijos Konfederacijos bendradarbiavimo programos, kuria siekiama sumažinti ekonominius ir socialinius skirtumus išsiplėtusioje Europos Sąjungoje, lėšomis. Projektai prasidėjo šiemet ir truks iki 2016 metų. Projektą „Nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ Regioninė Telšių ligoninė įgyvendina
kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis.

Projekto lėšomis numatyta įsigyti įrangos ir suremontuoti dalį patalpų. Kosmetiniam remontui skirta 170 tūkst. litų. Netrukus Akušerijos-ginekologijos skyriuje atsiras kardiotokografas, inkubatorius kūdikiams, mikroskopas, naujagimio lovytė su šildymu, portatyvus ultragarsinis aparatas su akušerijai tinkamais davikliais ir daugelis kitų.

Antruoju projektu „Energiją tausojančių technologijų įdiegimas VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje, teikiančioje sveikatos priežiūros paslaugas nėščiosioms, gimdyvėms ir naujagimiams“ numatyta apšiltinti ligoninės akušerijos korpuso išorės sienas ir stogą, pakeisti likusius nekeistus langus ir lauko duris, renovuoti šildymo ir vėdinimo sistemas, pakeisti akušerinio skyriaus apšvietimą įrengiant apšvietimą su LED šviestuvais.

Anot A,Vitkienės, medikų kolektyvas — kvalifikuotas ir patyręs. Čia dirba keturios akušerės-ginekologės: Ona Blauzdžiūnienė, Marina Girčienė, Olga Šaulienė, Vilūnė Intaitė, neonatologė Renė Gudauskienė. Budėti atvyksta Greta Norkienė, Irena Matulaitienė, Antanas Gudauskas, Rima Povilaitytė. Vyr. akušerės pareigas eina Daiva Neniškienė. Skyriuje dirba 16 akušerių, 7 slaugytojos, viena iš jų dirba prie naujagimių. Taip pat yra 7 slaugės. Šiemet Regioninėje Telšių ligoninėje jau gimė daugiau kaip 294 kūdikiai.

Donata Kazlauskienė

 

1. Šildomas naujagimių reanimacijos stalelis.
2. Portatyvinis ultragarsinis apartas su akušerijai tinkamais davikliais.
3. Kardiotokografas.
4. Otoakustinę emisiją kaupiantis prietaisas naujagimių klausos patikrai.

 

 

 

 


 


]]>
261 Wed, 04 December 2013 09:12:29
Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyrius dirba pacientų labui VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyrius pacientams suteikia geriausias sąlygas. Rekonstruotose patalpose įrengtos erdvios ir jaukios palatos. Ligoniams gydyti Regioninė Telšių ligoninė naudoja tik pasaulyje pripažintas moderniausias technologijas ir medikamentus. O Traumatologijos skyriuje dirbantis patyręs ir kvalifikuotas kolektyvas visada pasirengęs tarnauti pacientams.

Skaistė SADONYTĖ


Skyrius – renovuotose patalpose
Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriaus patalpos renovuotos 2011-aisiais. Vidutinis gulėjimo laikas šiuo metu yra 6,4 paros. Šį laikotarpį pacientai praleidžia dešimtyje dviviečių ir triviečių palatų su vonios kambariais. Palatose – dvidešimt penkios lovos ir dar dvi skirtos dienos chirurgijai.
Traumatologijos skyrius yra įsigijęs ir modernios įrangos: rentgeno aparatą, defibriliatorių, mobilius pacientų kėlimo įrenginius ir kt. Atnaujintas tvarstomasis bei procedūriniai kabinetai, įrengtos šildymo bei vėdinimo sistemos.
Šiame skyriuje kasmet atliekama iki tūkstančio antrojo ir trečiojo lygio operacijų. Pernai atlikta 710, šiemet – jau 600. Šių metų rudenį traumatologai operavo 101-erių metų pacientą. Bendromis gydytojų ir slaugytojų pastangomis ligoniai kruopščiai slaugomi prieš operacijas ir protezavimą bei po jų.
Pacientai visas reikiamas paslaugas gauna savo gyvenamojoje vietoje: Regioninės Telšių ligoninės medikai jų nesiunčia į kitų miestų ligonines (nebent pats pacientas to pageidauja).

Vyriškas patyrusių traumatologų kolektyvas
Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyrių prieš keturiasdešimt ketverius metus įkūrė gydytojas Vytautas Purlys.
2012 m. iš Traumatologijos skyriaus vedėjo pareigų pasitraukė A. Šarkevičius. Lygiai prieš vienerius metus, lapkričio 12-ąją, jo pareigas perėmė Paulius Rumbutis. Praėjusių metų kovą Regioninės Telšių ligoninės traumatologų kolektyvą papildė patyręs medikas Sigitas Kaktys.
Maždaug 15 metų Regioninėje Telšių ligoninėje traumatologu dirba Evaldas Petkevičius. Jį ir S. Kaktį skyriaus vedėjas vadina vedančiaisiais ligoninės traumatologais endoprotezuotojais.
Keliolika metų ligoninėje darbuojasi traumatologas Arūnas Stankevičius iš Plungės. Keliasdešimties metų darbo patirtį sukaupęs Algirdas Švikas Telšių ligoninėje dirbo dar tuomet, kai Traumatologijos skyrius nebuvo įsteigtas. Traumatologas Juozas Mikalainis paslaugas teikia konsultacinėje poliklinikoje.
Ligoninėje po keletą kartų per mėnesį taip pat budi traumatologai Juozas Sabeckis, Audrius Dervinis, Mindaugas Klinga ir Mindaugas Bakša.

Paslaugos suteikiamos operatyviai
Skubi traumatologų pagalba Regioninėje Telšių ligoninėje užtikrinama ištisą parą. Vienu metu dirba du traumatologai: Traumatologijos ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuose. Pacientui suteikiama teisė pasirinkti norimą gydytoją.
„Regioninėje Telšių ligoninėje pacientai pas traumatologą priimami tą pačią dieną, kurią kreipiasi. Retoje Lietuvos ligoninėje taip būna. Didžiuosiuose šalies miestuose reikia laukti 2–5 paras, kol pakliūni pas traumatologą ne dėl ūmaus dalyko: nedarbingumo pratęsimo, perrišimo, įtvaro pakeitimo“, – sako P. Rumbutis, Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyrių vadinantis Žemaitijos centru.
Traumatologijos skyriaus vedėjas pažymi, jog pacientams ligoninėje suteikiamos išskirtinės sąlygos: daugumą reikalingų priemonių pacientas gauna nemokamai. Po operacijos ligoniams paskiriami antros kartos antibiotikai, viena dozė kainuoja 5,40–7 Lt.
Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriaus vedėjas P. Rumbutis:
– Medicina tapusi paslaugų sfera: lyg parduotuvėje ar turguje stovėtume. Pacientai sveikatą nori nusipirkti kaip prekę parduotuvėje: greitai ir iš karto. Medicinoje taip nėra. Gyvenant netinkamai ir turint traumų, greito rezultato nebūna.

Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriuje taikomi šiuolaikiniai tradiciniai ir mažai invaziniai operacinio gydymo metodai: artroskopinės peties sąnario raumenų ir raiščių rekonstrukcinės operacijos, artroskopinės kelio sąnario kryžminių raičšių rekonstrukcinės operacijos, lūžusių ilgųjų kaulų intramedulinė osteosintezė užrakinamomis skersinio tvirtinimo vinimis, sąnario kremzlės
plastikos, osteosintezė užrakinamomis plokštelėmis esant sąnariniams ir kitiems lūžiams, atvirųjų, skeveldrinių, sąnarinių, taip pat infekuotų, nesuaugusių ilgųjų kaulų lūžių gydymas išorinėmis
fiksacijos aparatais, esant infekcijos uždegimams, pertempimo ligoms ir artrozei. Atliekamos artroskopinės čiurnos, klubo, riešo, alkūnės, sąnarių operacijos, klubo, alkūnės, kelio, peties sąnarių
pirminio ir revizinio endoprotezavimo operacijos ir kt. Kreipkitės į Regioninę Telšių ligoninę dėl rankų, kojų ir dubens kaulų lūžių, sąnarių išnirimų ir lūžių, raiščių, sausgyslių, raumenų plyšimų.

Į Regioninę Telšių ligoninę taip pat kreipkitės dėl galūnių ir dubens traumų atokių jų padarinių ir ortopedinių ligų: potrauminių deformacijų, didžiųjų sąnarių degeneracinių ligų, nesugijusių ar
netaisyklingai sugijusių lūžių, pseudartrozių, kelio sąnario problemų, pėdos deformacijų, kaulų ir sąnarių infekcijų ir kt.

Lapkričio 12-ąją sukako metai, kai Traumatologijos skyriui vadovauja P.Rumbutis

Traumatologas E.Petkevičius su paciente Vincenta. Moteris sako, jog ligonių aptarnavimas Regioninėje Telšių ligoninėje ją tenkina labiau nei vilniečių medikų darbas

Regioninės Telšių ligoninės Tramatologijos skyriaus vedėjas su slaugytojomis. Vieninga komanda siekia bendro tikslo - padėti žmogui

Tramatologijos skyriaus slaugytoja O.Matienė džiaugiasi darbo priemonėmis

Traumatologijos skyriuje įrengta dešimt jaukių ir erdvių palatų. Jose - 27 lovos

P.Rumbutis - kojas karštomis sultimis nudegusio Juozo palatoje. Pacientas teigiamai vertina jam teikiamas paslaugas

]]>
250 Thu, 14 November 2013 09:11:22
Į užsiėmimus būsimus tėvelius kviečia „Motinystės mokykla“ Gimstančio mažylio laukimas — stebuklingiausias ir žaviausias gyvenimo periodas, tačiau kiekvieną būsimą mamytę, taip pat ir tėvelį, kamuoja nežinia, kaip viskas pasikeis po vaiko gimimo, kaip juo reikės rūpintis, kaip maitinti ir panašiai. Informacijos galima rasti visur: knygose, internete, spaudoje, tačiau gydytojo patarimai nėštumo metu ir po gimdymo — svarbiausi.

Mokys pažinti save

„Su kolegomis nusprendėme atgaivinti užsiėmimus nėščiosioms ir jų partneriams, nes literatūros yra daug, kurią galima skaityti, tačiau medikų pasakojimai apie fiziologiškai kintantį moters kūną, pasidalinimas patirtimi, skiriamos rekomendacijos būsimiems tėveliams, daug svarbiau,— sakė Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja gydytoja Ona Blauzdžiūnienė ir pridūrė,— džiaugtumėmės, jei atsirastų norinčių kuo daugiau sužinoti apie nėštumą, jo fiziologiją apie gimdymą ir naujagimio priežiūrą“.

Bus skaitomos keturios paskaitos, kurias būsimiesiems tėveliams dėstys Regioninėje Telšių ligoninėje Akušerijos-ginekologijos skyriuje dirbančios specialistės, savo darbą gerai išmanančios gydytojos.

Nuo lapkričio 13-osios kiekvieną trečiadienį 12 valandą Regioninės Telšių ligoninės konferencijų salėje (Kalno g. 40, IV aukšte) vyks „Motinystės mokyklos“ užsiėmimai. 

"Motinystės mokyklos" užsiėmimus ves gydytojos (iš kairės) Renė Gudauskienė, Marina Girčienė, Ona Blauzdžiūnienė, Vilūnė Intaitė.

Buvusi Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų docentė medicinos daktarė Vilūnė Intaitė skaitys paskaitą „Gyvybės pradėjimas. Gyvenimas iki gimimo. Moters organizmo kitimai nėštumo metu, moters mityba“. Gydytojai pastebi, kad ne viena besilaukianti moteris išsigąsta savo kūno anatominių ir fiziologinių pokyčių, pradeda lankytis pas gydytojus įtardamos kažką negero. 

„Lizdo sukimo sindromas“

Antrąją paskaitą „Artėjančio gimdymo požymiai. Gimdymo eiga“ skaitys gydytoja O.Blauzdžiūnienė. Besilaukiančioms mamoms ir mažylio laukiantiems tėvams bus demonstruojamas filmas. „Kalbėsiu apie vadinamąjį „lizdo sukimo sindromą“ — metą, kuomet
dažniau norisi užsukti į būsimo mažylio kambarį“,— pasakojo Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja.

Apsilankiusioms antrojoje paskaitoje bus paaiškinta apie artėjančio gimdymo požymius. „Jau nuo 37-osios savaitės gali prasidėti nereguliarūs „paruošiamieji sąrėmiai“, kuriuos nėščioji gali palaikyti gimdymo pradžia. Tikrasis gimdymas prasideda tuomet, kai gimda susitraukia ne mažiau kaip vieną kartą kas dešimt minučių, o procesas tęsiasi valandą ir daugiau“,— aiškino O.Blauzdžiūnienė.

37-ąją nėštumo savaitę gydytojas moteriai turi pasiūlyti atlikti tyrimą dėl B grupės streptoko. Jis  — pagrindinė ankstyvos naujagimių infekcijos (sepsio, meningito, plaučių uždegimo) priežastis. Tačiau ši sunki patologija išsivysto tik 5 procentams naujagimių iš 100 kolonizuotų B grupės streptokokų.

„Pernešiojimo nėra, tik gimti gali pernešiotas kūdikis. Nėštumas kiekvienai moteriai trunka individualiai — nuo 38 iki 42 savaičių. Leidžiama, kad nėštumas užsitęstų iki 14 dienų esant gerai vaisiaus būklei. Vertinimas vyksta aparatiniais metodais ir nėščiajai skaičiuojant vaisiaus judesius.Gyvas mitas, kad būtina skatinti gimdymą vos tik sukanka „gimdymo terminas“, tačiau kišimasis į natūralų gimdymo prasidėjimą dažnai sukelia įvairių komplikacijų.

Pirmosios dvi gyvenimo valandos

Trečioji paskaita apie „Natūralų naujagimių maitinimą“ bus dėstoma gydytojos neonatologės Renės Gudauskienės. „Naujagimį būtina pamaitinti per pirmąsias dvi valandas, įprastai jis pamaitinamas jau per pirmąjį pusvalandį. Vos gimusį mažylį akušerė padeda motinai ant krūtinės, kad šis „apsisėtų“ šeimos bakterijomis. Motinos piene yra imunoglobulinų, kurie nulemia naujagimio imuninę sistemą. Pirmosiomis trimis kūdikio gimimo paromis jis maitinamas priešpieniu, su kuriuo greičiau pasišalina mekonijus, sustiprėja priešgeltiniai faktoriai“,— aiškino R.Gudauskienė.

Neonatologė pastebi, kad vis dažniau naujagimių motinų skundžiasi netinkama savo krūtinės spenelių forma. „Mamytės nuogąstauja, kad dėl jų plokščio ar įdubusio spenelio negalės maitinti kūdikio, tačiau galiu drąsiai patvirtinti, kad nėra blogų spenelių, yra tik nenoras maitinti. Dar gimdykloje per pirmąsias dvi valandas motinos išmokomos žindyti kūdikį ir noriu pasidžiaugti, jog net 99,99 proc. gimdyvių ir toliau maitina savo vaikelius pienu“,— sakė gydytoja R.Gudauskienė.

„Norinčių maitinti motinų neturėtų slėgti kokios nors problemos, kad visada būtų pieno, su mažyliu reikia daug kalbėtis, skatinti glaudžius ryšius tarp tėvo ir vaiko“,— teigė R.Gudauskienė. O kad motinos ir naujagimio tarpusavio ryšys pirmosiomis dienomis būtų dar stipresnis, medikai skatina vengti televizoriaus, į palatą nesivežti kompiuterių.

Pirmosios 8 savaitės

Paskutinioji paskaita, kurią dėstys gydytoja Marina Girčienė, vadinasi „Pogimdyvinis laikotarpis. Kontracepcija“. Medikė aiškino, jog per užsiėmimą papasakos, kas gali nutikti per pirmąsias aštuonias savaites po gimdymo, ko moteriai tikėtis ir kada reikėtų kreiptis į medikus dėl galimų komplikacijų.

„Atrodo, moterys šiais laikais viską žino, tačiau neretai nutinka nenumatytų dalykų, dėl ko mamytės išsigąsta. Daugiausiai problemų kyla dėl pernelyg didelio kraujavimo, krūtų uždegimo, atsiradusio karščiavimo“,— aiškino M.Girčienė. Gydytoja pasakojo, kad per paskaitą pristatys kontracepcijos rūšis, paaiškins moterims, kokia mankšta yra tinkama norint susigrąžinti buvusį svorį.

Kalbinta Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė džiaugiasi netrukus prasidėsiančiais „Motinystės mokyklos“ užsiėmimais: „Akušerijos-ginekologijos skyrius visiškai suformuotas, beveik visur atliktas remontas, pastatyta nauja aparatūra. Savo darbą puikiai dirba ir išmano profesionalių medikų komanda, galinti dirbti su gimdyvėmis ir pasirūpinti patologiją turinčiomis pacientėmis. Džiugu, kad skyriaus vedėja O.Blauzdžiūnienė ir visas kolektyvas pasirengę naujam etapui mokyti būsimas mamytes pasiruošti gimdyti ir prižiūrėti naujagimius“.

Donata Kazlauskienė

]]>
238 Tue, 29 October 2013 10:10:46
Ilgiausiai Regioninėje Telšių ligoninėje dirbančios vyr. slaugytojos Dirbti Regioninėje Telšių ligoninėje – gera. Kai kurios vyr. slaugytojos šioje įstaigoje pluša net po keliasdešimt metų. Ir niekada nesusiviliojo kitais darbo pasiūlymais – liko ištikimos savo darbovietei. Moterys ligoninėje jaučiasi vertinamos ir gerbiamos, o tai joms – svarbiausia. „Telšių ŽINIOS“ kalbina ilgiausiai dirbančias vyr. slaugytojas – specialistes, kurių rankų ir širdies šiluma šildo ne tik pacientus, bet ir kolegas.

Skaistė SADONYTĖ

 

Birutė KIBURIENĖ, Chirurgijos skyriaus vyr. slaugytoja.

Šiemet minėjo du garbius jubiliejus: vasario 4 d. sukako 60 metų, rugpjūčio 1-ąją – 40 darbo metų ligoninėje sukaktis. Kilusi iš Mažeikių. 1973 m., baigusi Šiaulių medicinos mokyklą, gavo paskyrimą dirbti Telšių ligoninės Chirurgijos skyriuje. 1975 m. lapkritį buvo paskirta į vyr. slaugytojos pareigas. Mano, jog slauga, palyginti su jos darbo pradžia ir dabartine situacija, pasikeitė neatpažįstamai.

„Neseniai pradėjusioms dirbti slaugytojoms nesuvokiama, kaip mes dirbome anksčiau: pasakojame, kokie tuomet buvo švirkštai, adatos, jog neturėjome atskirų kabinetų. Dabar jaunos slaugytojos dejuoja, kai reikia sulašinti pacientui kraują. O mes jį lašindavome ne su vienkartinėmis sistemomis, o su guminėmis žarnelėmis, piltuviukais. Per 40 darbo metų viskas pasikeitė į gera. Dabar dirbti – patogu, patalpos gražios, suremontuotos, moderni įranga.

Chirurgijos skyriaus pacientams slauga labai reikalinga. Paruošiame ligonius operacijoms, slaugome ir po jų. Pas mus, kaip ir kituose skyriuose, privalo būti ypač sterilu.

Darbo metais labiausiai įsiminė tai, jog mes, vyresniojo amžiaus moterys, turėjome išmokti dirbti kompiuteriu. Galvojome, kad jau pasaulio pabaiga atėjo, nes ir grafikus, ir žiniaraščius, vaistų nurašymus turėjome sudaryti kompiuteryje. Tai atrodė kaip didžiausia tragedija. Bet įpratome ir atrodo, kad taip turi būti. Nuo šių metų lapkričio net ligonių apskaita turės būti kompiuterizuota, iki šiol ją pildydavome lapuose. Įsimena ir agresyvūs pacientai, nors pastaruoju metu tokių mažėja. Pamenu, naktį žmogus pamišo, išdaužė langus ir norėjo per juos išlipti.

Chirurgijos skyriaus slaugytojos – įvairaus amžiaus. Yra tokių, kurios dirba 20–30 metų, o neseniai į kolektyvą įsiliejo jaunesniojo amžiaus slaugytojos. Vyresnės moterys išėjo į pensiją ar nebedirba dėl sveikatos būklės. Pastebiu, jog jaunimo pažiūros kitokios nei mūsų, vyresniųjų, kitoks ir išsilavinimas. Bet jaunimas iš mūsų semiasi patirties.

Chirurgijos skyriuje dirba 15 slaugytojų“, – pasakojo Birutė.

 

Janina ZMAILIENĖ, Reanimacijos skyriaus vyr. slaugytoja.

Gimusi Lieplaukėje. Amžius – 57 metai. Slaugytojos darbo patirtis – 39 metai. 25 metus dirbo operacinėje. Paskatinta dalyvavo konkurse Reanimacijos skyriaus vyr. slaugytojos pareigoms užimti. Konkursą laimėjo, šias pareigas eina 15 metų. Niekada neužklupo mintis, kad pasirinko ne sau skirtą specialybę. Sesuo – taip pat slaugytoja, dirba Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriuje.

„Slaugytojų darbas Reanimacijos skyriuje nelengvas emociškai: matome daug mirčių, sunkių pacientų. Dirbame naktimis, todėl svarbu suformuoti tinkamą komandą. Viena slaugytoja orientuojasi greičiau, kita – lėčiau, tad į tai atsižvelgiama sudarant grafikus.

Reanimacijos skyrius – renovuotas. Geros sąlygos tiek medicinos personalui, tiek – pacientams. Turime naujos aparatūros.

Darbe būna įvairių įsimintinų įvykių. Pavyzdžiui, atvežė staigaus insulto ištiktą skyriaus vedėjo mamą. Ji buvo išgelbėta, neištiko paralyžius, išrašyta namo. Įsimintina, kai žmonių sveikatos būklė – sudėtinga, kai jie miršta, kai nelaiminguose atsitikimuose nukenčia vaikai. Ypač išgyvename dėl jaunesniojo amžiaus pacientų.

Reanimacijos skyriuje dirba 11 slaugytojų, 5 padėjėjos. Dieną ir naktį budi dvi slaugytojos ir dvi jų padėjėjos“, – kalbėjo Janina.

 

Danutė JARIENĖ-JARUŠEVIČIENĖ, Traumatologijos skyriaus vyr. slaugytoja.

Amžius – 57 metai. Slaugytojos darbo patirtis – 39 metai. Dirbti pradėjo Traumatologijos skyriuje 1973-iaisiais, baigusi Šiaulių medicinos mokyklą. Praėjusiais metais įgijo bakalauro laipsnį Klaipėdos universitete. Mano, jog norint tinkamai vadovauti kolektyvui, svarbu išmanyti vadybos mokslą. Sausį sukaks 22 metai, kai eina vyr. slaugytojos pareigas.

„Drįsčiau pasakyti, kad šiam darbui turiu pašaukimą. Atsimenu savo vaikystės piešinius. Nors niekada nebuvau mačiusi operacinių, mano vaizduotėje buvo lempa su dideliais bumbulais. Vaikystėje turėjau vienintelę svajonę – būti medicinos darbuotoja. Esu labai laiminga dirbdama šį darbą.

Gyvenime pasiekiau viską, ko norėjau. Baigiau studijas Klaipėdos universitete. Pastūmėjo mūsų administratorė. Sprendimas buvo greitas, bet jis pasiteisino. Manau, kad amžius nėra kliūtis domėtis savo profesija ir kaupti žinias. Turėdamas tikslą, žmogus atranda noro ir stiprybės jo siekti. Mokytis nebuvo lengva. Slauga – ne tik praktinis darbas, būtina turėti ir didelį teorinių žinių bagažą. Dirbant slaugytoja, reikia labai daug domėtis. Medicina tobulėja, tad žinių prireikia vis daugiau. Anksčiau dirbdavome su stikliniais švirkštais, o dabar reikia perprasti modernią aparatūrą, išmokti ja dirbti. Visų skyrių slaugytojos turi būti geros psichologės, bet mano skyriuje – ypač. Būna avarijų, kai visa šeima žūva, o tas, kuris vairavo, lieka gyvas. Toks žmogus nebenori nieko, net gyventi. Tokį pacientą reikia saugoti, būti su juo, kalbėtis. Kolektyve būtinas komandinis darbas – slaugytojos viena kitai turi perduoti, kad tą žmogų būtina prižiūrėti.

Svarbu bendrauti su paciento namiškiais. Tačiau dažnai jie atveža ligonį ir pamiršta. Mes, slaugytojos, turime priimti ir pacientų senatvę, ir alkoholizmą, narkomaniją, kaprizus. Visus, kurie pakliūva į mūsų skyrių, gerbiame, prižiūrime ir mylime.

Džiaugiuosi savo kolektyvu. Pasiekiame vis geresnių rezultatų pildydamos dokumentus, slaugos istorijas. Slaugytojos dieną ir naktį sunkiai dirba. Daug pacientų operuojama po eismo įvykių, įvairūs lūžiai, daromos klubo, kelio sąnarių implantacijos, kitos sudėtingos operacijos. Ilgai gulintiems pacientams reikalinga ypatinga slauga ir dėmesys, kad neatsirastų pragulų, kvėpavimo funkcijos nepakankamumas.

Skyriuje dirba 13 slaugytojų“, – mintimis dalijosi Danutė.

 

Bronė KELPŠIENĖ, Konsultacinės poliklinikos vyr. slaugytoja.

Amžius – 51 metai. Slaugytoja dirba 31 metus, iš jų 15 – konsultacinėje poliklinikoje. Prieš metus baigė slaugos bakalauro studijas Klaipėdos universitete. Be galo myli savo darbą ir į jį eina kaip į šventę.

„Mūsų skyrius yra visos ligoninės veidrodis. Mūsų darbas prasideda nuo registratūros. Turime labai daug kabinetų: med. registratūros, suaugusiųjų pulmonologinį, vaikų pulmonologinį, logopedės, infektologijos, odos ligų, endokrinologijos, kardiologijos, funkcinės diagnostikos, endoskopijos, chirurgijos ir diabetinės pėdos, du neurologijos, du echoskopijų, du traumatologijos kabinetus.

Daug gydytojų. Jų amžius – įvairus. Daugiausia – vyresniojo amžiaus, labai nuoširdūs, geri gydytojai. Kolektyvas išties geras, yra ir atvykstančių jaunesnių medikų. Didelis ir slaugytojų kolektyvas, visų didelė darbo patirtis. Daug slaugytojų yra pakėlusios kvalifikaciją, įgijusios universitetinį išsilavinimą, dirba ir administracijoje.

Pernai baigiau universitetą. Birutė mus globojo ir sakė, kad studijuoti reikia, o Danutė man – tarsi savotiškas spyris, mokytis važiavome kartu. Esu patenkinta studijomis, nes įgijau darbe praverčiančių žinių.

Skyriuje dirba 26 slaugytojos“, – pasakojo Bronė.

 

Laima BEDAUGIENĖ, Operacinės skyriaus vyr. slaugytoja.

Amžius – 43 metai. Slaugytojos darbo patirtis – 23 metai, 15 iš jų dirba operacinėje. Vyr. slaugytojos pareigas eina 7 metus. Baigė Šiaulių medicinos mokyklą, metus dirbo Šiauliuose, ištekėjusi už telšiškio, 1991 m. pradėjo dirbti Telšių ligoninėje, Naujagimių skyriuje.

„Aptarnaujame tris skyrius: Akušerijos-ginekologijos, Traumatologijos ir Chirurgijos. Turime keturias operacines bloke ir ambulatorinę prie Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus. Skyriaus darbas – komandinis.

Mūsų skyrius – uždaras, slaugytojas mažai kas mato. Į operacinę visi atvažiuoja iš baimės didelėmis akimis. Stengiamės nuraminti, kartais – ir prajuokinti.

Laikas darbe prabėga labai greitai. Veiklos labai daug, laiko net pritrūksta. Kartais nežinome, ką tą dieną veiksime, nes būna nenumatytų atvejų.

Įsimintiniausias įvykis – paprastai žmogus atvažiuoja išsigandęs ir nieko nemato, o kartą, gulėdamas nerenovuotose operacinės patalpose, pacientas paklausė, ar tinkas nenukris jam ant žaizdos. Būdavo, jog pro kiaurą stogą sunkiasi lietus. Buvo baisu. 2005-aisiais skyrius buvo renovuotas. Dabar atvažiuoja užsieniečiai ir sako, kad pas juos tokios pačios medžiagos, parketai kaip ir čia, tik jų durys – automatinės. Operacinėje diegiamos naujausios technologijos, moderni aparatūra, teikiamų paslaugų kokybė – labai gera.

Skyriuje dirba 16 slaugytojų (7 anestezijos ir 9 operacinės slaugytojos), 9 pagalbinės slaugytojos“, – kalbėjo Laima.

 

Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Birutė ZAVADSKIENĖ

Kilusi iš Luokės. Ligoninėje pradėjo dirbti 1977-aisiais, baigusi medicinos mokyklą. Dešimt metų dirbo operacinėje. Puikiai pasirodydavo Telšiuose ir Klaipėdoje vykdavusiuose medicinos seserų konkursuose. Vadovauti slaugytojoms pasiūlė gydytojas Janulionis ir kiti medikai. Sulaukusi pasiūlymo, apsiverkė, nes nenorėjo palikti operacinės – puikiai sekdavosi daryti narkozes: vaikai neverkdavo, o suaugusieji nedejuodavo. Gydytojas liepė nusišluostyti ašaras ir pažadėjo grįžti prie pokalbio temos, kai jos nudžius. Priėmusi pasiūlymą, slaugytojoms vadovauja 26 metus.

„Regioninėje Telšių ligoninėje – 223 slaugytojos. Kolektyvas didelis, tad darbas dažniausiai organizuojamas per vyresniąsias slaugytojas.

Labai patinka psichologija: lankau kursus, skaitau literatūrą. Juk, neturėdamas psichologinių žinių, negali vadovauti kolektyvui ar padėti sergančiajam. Negali vadovauti, jeigu nežinai žmogaus charakterio, nemoki išklausyti. Jei neleisi žmogui kalbėti, problemos neišspręsi: tai, ką atsinešė, jis išsineš. Mūsų visų bėda – nelabai sugebame išklausyti kitus. Jei sugebėtume labiau – ir ligoniai būtų labiau patenkinti. Tačiau kartais išklausyti trūksta laiko, nes žmogus nori labai daug pasakyti, istoriją pradėti nuo akmens amžiaus.

Jei yra problema, pati einu į skyrių ar slaugytojos ateina pas mane. Aš – žmogus, kuris su visais kalbasi draugiškai ir nuoširdžiai.

Per ilgus darbo metus su slaugytojomis tapome artimiausiais žmonėmis, it šeima. Visos slaugytojos – kaip draugės, seserys. Tarp mūsų – šilti santykiai, nematau nė vienos blogos. Žinoma, kolektyve būna klaidų, bet jas išsitaisome be pykčio ar keršto. To nesu pajautusi iš kitų ir pati niekam nejaučiu.

Po atostogų norisi grįžti į darbą, iš jo – į namus. Esu patenkinta savo gyvenimu. Patenkinta tuo, kad niekada nesutikau blogų žmonių. Man atrodo, kad visi geri. Man sekasi. Gyvenimas – trumpas, o jei dar pradėtume su kuo nors nesutarti... Blogai, jei nesutari ir pats su savimi.

Regioninė Telšių ligoninė – vienintelė mano darbo vieta. Ir norėčiau, kad būtų paskutinė“, – kalbėjo Birutė.

 

 

 „Liga, negalia, senatvė keičia gyvenimą ir verčia susimąstyti, kaip stipriai mes priklausome nuo esančiųjų šalia. Ir ne tik nuo artimųjų, šeimos narių, bet ir gydytojų, slaugytojų kompetencijos ir gerumo.

Ar kada susimąstome, koks slaugytojų darbas? Kiek fizinių ir dvasinių jėgų reikia slaugančioms pacientus po insultų, infarktų, avarijų, nudegimų ar kitokių sunkių ligų ar traumų? Sėkmę lemia ne vien operatyvūs ir teisingi gydytojų sprendimai ir veiksmai, bet ir sunkus, nuoširdus slaugytojų darbas. Būtent jos atlieka tuos, tarsi „nereikšmingus ir nematomus“, veiksmus, dėl kurių net ir į sunkiausią situaciją patekęs žmogus turi galimybę neprarasti orumo. Slaugytojos guodžia ir maitina, perriša žaizdas, leidžia vaistus, įveda kateterius, varto skausmo kamuojamus ir nebevaldančius organizmo funkcijų ligonius. Slaugytojos geba padalinti dėmesį iškart keliems, prireikusiems pagalbos. Šios medikės yra arčiausiai žmogaus, nuo jų profesionalumo ir gerumo didžiąja dalimi priklauso gydymo sėkmė ir kokybė.

Visoms slaugytojoms, rūpesčiu, išmintimi ir paguoda padedančioms pasveikti ir palengvinti sunkią ligos ar negalios naštą, – mano ir visų pasveikusių rajono gyventojų pagarba ir nuoširdi padėka.“ (Birutė Zavadskienė)

]]>
215 Wed, 09 October 2013 11:10:47
Regioninės Telšių ligoninės slaugytojos – vieningos it seserys Visuomenėje dažniausiai linksniuojami gydytojai. O tie, kurių darbas ne mažiau reikšmingas ir atsakingas, nepelnytai nustumiami į šoną. Ar dažnai pagalvojame, kiek daug mums duoda slaugytojos, kurias esame įpratę vadinti tiesiog sesutėmis? Ar susimąstome, kokį sunkų darbą jos kasdien atlieka bendraudamos su skirtingo charakterio pacientais? Slaugytojas – žmogus, būnantis su ligoniu visą jo gydymosi laikotarpį. Jis – patarėjas sveikatos ir asmeniniais klausimais. Psichologas. Nuodėmklausys. Darbuotojas, be kurio kvalifikuotos VšĮ Regioninės Telšių ligoninės paslaugos tiesiog neįsivaizduojamos.

Skaistė SADONYTĖ

Regioninėje Telšių ligoninėje dirba 223 slaugytojai: laborantai, akušeriai, masažistai, kineziterapeutų padėjėjai, taip pat konsultacinės poliklinikos slaugytojai. Slaugytojų skaičius skyriuose priklauso nuo turimų lovų skaičiaus.

Kiekvieno skyriaus slaugytojos turi savo viršininką – vyresniąją slaugytoją. Vyr. slaugytojos, kurių – septyniolika, atsakingos už skyriaus slaugytojų darbo organizavimą.

Kas antrą penktadienį ligoninėje vyksta vyr. slaugytojų pasitarimai. Juose aptariami nuveikti darbai, ateities planai ir kitos kasdienės veiklos aktualijos. Pasitarimų rezultatus vyr. slaugytojos perduoda savo skyrių kolegėms.

Vyr. slaugytojoms ir visoms kitoms slaugytojoms vadovauja ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai Birutė Zavadskienė. Kolegų pagarbą ir pasitikėjimą medikė pelnė paprastumu ir gebėjimu suprasti bei padėti.

B. Zavadskienė karjerą pradėjo nuo eilinės slaugytojos. Todėl puikiai supranta savo kolegių kasdienybę ir koks šis darbas yra sunkus bei reikalaujantis žinių. Slaugytojo pareigybės aprašą sudaro net keli lapai. Jame numatytos įvairios procedūros: invazinės ir neinvazinės. Slaugytojas pacientui turi padėti nuo akių higienos iki kojų nagų. Privalo mokėti naudotis įvairia aparatūra, teikti pirmąją pagalbą ir t. t. „Tik Lietuvoje, per televiziją ir kitur kalbanti valdžia mini tik gydytojus. O iš tikro komandą sudaro ir slaugytojai“, – šių darbuotojų svarbą pabrėžia ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai.

Šiltų žodžių savo tiesioginei viršininkei negaili ir pačios vyr. slaugytojos. „Birutė – nuostabus žmogus, už visas slaugytojas guldo galvą. Jaučiame palaikymą visais klausimais. Jei paklausi – atsakys, paprašysi – neatsisakys. Galime pasibėdoti ir asmeniškai“, – sutartinai tvirtina moterys.

B. Zavadskienės teigimu, lietuvių slaugytojų kompetencija atitinka užsienio šalyse keliamus reikalavimus. Nemažai šios srities specialisčių susivilioja didesniais atlyginimais ir išvažiuoja dirbti į Vokietiją ar Norvegiją. Pašnekovė pastebi, jog praktiką atlikti prašo nemažai slaugytojų, tačiau darbo vietos – tik maža dalis praktikančių.

Regioninės Telšių ligoninės slaugytojų amžius ir darbo patirtis – įvairi. Kai kurios šiuo keliu sėkmingai eina jau keliasdešimt metų. Visos stengiasi kelti savo kvalifikaciją. Keturiolika moterų yra įgijusios aukštąjį universitetinį išsilavinimą, nemažai šiuo metu dar studijuoja aukštosiose mokyklose.


Regioninės Telšių ligoninės vyr. slaugytojos: L. Bedaugienė, R. Šedleckienė,
B.Kelpšienė, R. Racevičienė, D. Nemiškienė, I. Kazbaraitienė, B. Zavadskienė (direktorės
pavaduotoja slaugai), R. Jančauskienė, B. Kiburienė, V. Jankauskienė, J. Zmailienė,
Z. Antušaitė, D. Paškauskienė, D. Venckienė, D. Jarienė-Jaruševičienė.

 

Psichiatrijos skyriuje dirba 11 slaugytojų.Joms vadovauja R. Šedleckienė.
Nuotraukoje:A. Jonauskienė, E. Krasauskienė, R. Šedleckienė, J. Kadienė,
E.Urniežienė, R. Navickaitė.

 

Reabilitacijos skyriaus slaugytojų kolektyvą sudaro 9 dailiosios lyties slaugytojos
ir 4 jų padėjėjos. Skyriaus vyr. slaugytoja – D. Venckienė.
Nuotraukoje: B. Kryžienė, L. Mažeikienė, V. Petrikienė, R. Jonušaitė,
E. Vaičiukynienė, D. Venckienė.

 

Vidaus ligų skyriuje darbuojasi 17 slaugytojų ir 4 jų padėjėjos.
Skyriaus vyr. slaugytoja – R. Racevičienė.
Nuotraukoje: V. Kazlauskienė, R. Racevičienė, E. Gečienė, S. Kadienė,
Z. Jokubauskienė, A. Kaunienė, A. Norkienė.
Antroje eilėje: J. Vėlavičienė ir D. Jablonskienė.

]]>
214 Wed, 09 October 2013 10:10:50
Vaikų sveikata — profesionalių medikų rankose Regioninės Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriuje mažųjų pacientų šurmulio ir vaikiškų balsų niekada netrūksta. Šio skyriaus darbuotojos — profesionali, ilgametė medikių komanda — prie to jau įpratusios. Vaikų pediatrės bei slaugytojos bet kurią minutę yra pasiruošusios ištiesti pagalbos ranką susirgusiems mažiesiems ligoniams. Kaip teigia Vaikų ligų skyriaus vedėja Alina Storpirštienė, pagerėjusi vaikų sveikatos būklė ir šypsenos jaunųjų pacientų veiduose — geriausias įvertinimas už tinkamai atliktą darbą. Susirgus vaikui, tėvai gali būti užtikrinti, kad Vaikų ligų skyriuje jų atžaloms bus suteikta profesionali medicininė pagalba.

Vyraujančios mažųjų pacientų ligos
Vaikų ligų skyriuje šiuo metu yra 20 lovų, kuriose guli mažieji ligoniukai. Palatose vaikai būna po vieną ar keliese. Taip pat šiame skyriuje įrengtos procedūrų ir intensyvaus stebėjimo palatos. „Čia yra gydomi ūminiai ligų susirgimai, įvairios kvėpavimo ar žarnyno infekcijos, virškinimo ligų sutrikimai, taip pat — lėtinių ligų paūmėjimai. Tai yra dažniausiai vaikus užpuolančios ligos, dėl kurių mažieji pacientai paguldomi į Vaikų ligų skyrių“,— sako gydytoja Alina Storpirštienė.
Per metus Vaikų ligų skyriuje yra gydoma apie 1200 ligonių, kurių amžius — nuo ką tik gimusių kūdikių iki 18 metų jaunuolių. Pediatrė pastebi, kad šį rudenį vaikai daugiausiai serga virusinėmis ligomis, dažnos — žarnyno infekcijos, pasitaiko ir bakterinių infekcinių ligų, dažni kampilobakteriozės atvejai. Šią vasarą Vaikų ligų skyriuje buvo sulaukta žymiai daugiau mažųjų pacientų nei pernai. Jie taip pat sirgo virusinėmis ligomis, skundėsi įvairiais žarnyno sutrikimais.
„Tarp vaikų nemaža ir alkoholio problema. Dažnai pas mus atvežami alkoholiu apsinuodiję paaugliai ir net jaunesni — 11-12 metų — vaikai. Šiuo metu tokių atvejų yra sumažėję, tačiau anksčiau per mėnesį pasitaikydavo 2-3 vaikai, kiti — net komos būsenos. Būna atvejų, kai vyresni vaikai, turintys psichologinių problemų, nuodijasi medikamentais. Todėl mes bendradarbiaujame ir su Vaiko teisių apsaugos, ir socialiniais darbuotojais, ir psichologais,“— teigė vedėja.

Vaikų ligų skyrius pritaikytas pacientų patogumui
Nors Vaikų ligų skyriaus renovacija vyko kiek anksčiau, gydytoja A.Storpirštienė tikina, kad patalpos yra palyginti geros. Skyrius turi reikalingiausią medicininę įrangą, yra gera tyrimų laboratorija, kurioje atliekami būtiniausi tyrimai.
„Nuolatinis patalpų paremontavimas nuolat būtinas, kadangi mažieji pacientai dažnai sugalvoja piešti ant sienų, ką nors sulaužyti“,— teigia pediatrė.
Gydytoja paklausta, iki kelių metų tėvai gali likti su savo vaikais per naktį vienoje palatoje, teigė, kad iki 7 metų vaikų tėvams tokia galimybė yra suteikiama. „Tačiau kiekvienas atvejis yra individualus ir kartais jautresnis vaikas negali būti be tėvų, nors jam 10 metų. Jeigu yra būtinybė, leidžiame tėvams pasilikti su savo vaiku nepriklausomai nuo jo amžiaus“,— kalbėjo gydytoja A.Storpirštienė.

Skyriaus darbuotojai ne vienerius metus dirba kartu
Vaikų ligų skyriaus vedėja A.Storpirštienė Regioninėje Telšių ligoninėje dirba nuo 1981 metų. Iš Kretingos rajono kilusi pediatrė mokslus baigė Vilniaus universitete ir, gavusi paskyrimą į Žemaitiją, čia pasiliko. 2003 metais medikė tapo Vaikų ligų skyriaus vedėja. Šias pareigas eina ir šiol.
Šiuo metu Vaikų ligų skyriuje, be vedėjos, dirba dar dvi vaikų gydytojos: Audronė Dargužienė ir Irena Bitinienė. Joms padeda budinčios medikės: Jurga Stanislovaitienė, Stefanija Arlauskaitė, Vilija Norkevičienė ir Irena Miškinienė. Ne ką mažesnį indėlį į vaikų sveikatos būklės gerinimą įdeda ir ilgametės skyriaus slaugytojos: Valentina Dobrovolskienė (vyr. slaugytoja), Danutė Barsteigienė, Regina Darbutienė, Laima Jonikavičienė, Danutė Juškienė, Alma Kontvainienė, Akvilina Laugalienė, Daiva Lukoševičienė, Danutė Marcišauskienė, Biruta Paliulienė, Regina Petrauskienė, Birutė Steckienė, Renata Stulpinienė, Loreta Vaitkevičienė, Genovaitė Tranauskaitė, o tvarką ir švarą skyriuje palaiko ūkio reikalų tvarkytoja Teresė Katauskienė bei valytojos — Virginija Sipavičienė bei Aldona Šadžiuvienė.
„Be šios darbuotojų komandos mes niekaip neišsiverstume, juk ištisą parą ligoniams turi būti užtikrinta visokeriopa pagalba. Tad padedame ligoniams ir viena kitai. Manau, esame draugiškas kolektyvas, kuris išvien dirba jau ne vienerius metus“,— pasakojo A.Storpirštienė. Ilgametė medicinos darbuotojų patirtis padeda pasiekti geresnių rezultatų. Skyriuje dirba darbščios slaugytojos, kurios žino, kaip susitarti su mažaisiais ligoniais, kai šiems reikia išgerti vaistų ar atlikti kitą ne itin mažuosius pacientus džiuginančią procedūrą.

Vaikus nuramina lengviau nei jų tėvus
Gydytoja teigia, kad dažniau kyla nesusipratimų su tėvais, nei su jų vaikais. Viena iš problemų, kurią įvardija pediatrė — rūkymas, kai tėvai grįžta prisirūkę iš lauko pas mažuosius savo ligoniukus. „Jie nesupranta, kokią žalą daro savo mažiesiems, o mes bandome su tuo kovoti, tik kartais ta kova atrodo lyg su vėjo malūnais. Tad tėvai turėtų atkreipti dėmesį į tokius dalykus ir kaip galėdami nekenkti susirgusiai savo atžalai.
Su vaikais viskas paprasčiau, reikia tik surasti tą raktelį į jo širdį. O štai su kai kuriais tėvais reikia ir padiskutuoti, ir kompromisų paieškoti“,— pasakoja vaikų gydytoja.

Geriausias įvertinimas — vaiko šypsena
Pediatro darbas iš tikrųjų sunkus, o besirenkančių šią sritį medikų  būna labai mažai.
„Vaikų gydytojo darbas nėra toks paprastas, kaip atrodo. Nelengva vaikų ligų diagnostika, daug atsakomybės, jog kažkas nebūtų praleista. Dažnai nutinka taip, kad vaikus atveža labai blogos būklės, tad reikia operatyviai reaguoti ir imtis gydymo. Be to, šios medicinos krypties rezidentūra trunka ilgiausiai, užmokestis nėra toks didelis, kaip kitų sričių gydytojų, tad pediatrų trūksta, ypač mažesniuose miestuose“,— kalba Vaikų ligų skyriaus vedėja.
Tačiau pediatro darbas, kaip teigia gydytoja, turi ir labai daug teigiamų pusių. Viena iš jų — vaiko šypsena, pagerėjus jo sveikatos būklei. Tai pats didžiausias įvertinimas Vaikų skyriaus darbuotojams. „Labai gera yra dirbti, žinant, kad mažieji ligoniai beveik visais atvejais pasveiks. Dirbant su vyresniais ligoniais, taip nėra, dažnai juos užpuola ligos, nuo kurių pacientai sunkiai sveiksta“,— sako ji. Pediatrai, anot A.Storpirštienės, išsiskiria iš kitų medikų, kadangi turi mokėti prieiti prie savo mažųjų pacientų, su jais bendrauti.
Vaikų ligų skyriaus vedėja A.Storpirštienė džiaugiasi darniu kolektyvu, kuris visada pasiruošęs padėti mažiesiems savo pacientams. Taip pat pediatrė dėkinga administracijos darbuotojams, kurie nuolatos rūpinasi Vaikų ligų skyriumi ir stengiasi sudaryti kuo palankesnes sąlygas jauniesiems pacientams gydyti.

Simona Damanskytė

Nuotraukoje: Vaikų ligų skyriaus vedėja A.Storpirštienė (viduryje) džiaugiasi darniu kolektyvu.

]]>
205 Mon, 30 September 2013 09:09:53
Duodami kyšį gydytojui – darote nusikaltimą Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kartu su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ragina visuomenę netoleruoti korupcijos sveikatos apsaugos sistemoje ir neduoti kyšių medikams. Nuo šios savaitės sveikatos priežiūros įstaigų informaciniuose monitoriuose pradedamuose rodyti antikorupciniuose vaizdo klipuose piliečiai bus skatinami nebūti abejingi, o susidūrę su korupcija – pranešti STT.

„Metas keisti visuomenės požiūrį į gydytoją, kaip į verslininką, kuriam nesumokėję negausite tinkamos paslaugos“, – taip mano sveikatos apsaugos ministras Vytenis Andriukaitis.

SAM įpareigojo jai pavaldžias medicinos įstaigas skleisti antikorupcines nuostatas, o savivaldybių administracijoms pavaldžias įstaigas ragina palaikyti šią iniciatyvą savo institucijose.
 

Antikorupcinius vaizdo klipus nemokamai transliuos Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė VŠĮ Kauno klinikos, VŠĮ Respublikinė Kauno ir Šiaulių ligoninės, Vilniaus Centro poliklinika, VšĮ Jūrininkų sveikatos priežiūros centras, VšĮ Garliavos pirminės sveikatos priežiūros įstaiga ir kt.

Visuomenės apklausų duomenys atskleidžia, kad dažniausiai žmonės susiduria su smulkiąja korupcija medicinoje, o iniciatyva neteisėtai atsiskaityti dažniau kyla iš pačių pacientų ir jų artimųjų.

STT informuoja, kad asmenys, duodami kyšį medikui, daro nusikaltimą pagal Lietuvoje galiojančius įstatymus.
Jei susiduriate su kyšininkavimu, kai gydytojas ar kitas medicinos įstaigos darbuotojas reikalauja neteisėto atlygio, – praneškite STT karštąja linija (8 5) 266 3333 ar el. paštu pranesk@stt.lt.


SAM Ryšių su visuomene skyrius
samrsv@sam.lt, www.sam.lt

]]>
193 Fri, 20 September 2013 11:09:53
Nėštumas be alkoholio lašo! Rugsėjo 9-ąją pasaulyje minima Vaisiaus alkoholio sindromo diena (VAS). Ši diena pasirinkta ne veltui, mat devinto mėnesio devinta diena simbolizuoja devynis nėštumo mėnesius, per kuriuos moteris turi nevartoti alkoholinių gėrimų.

Visuomenėje apie alkoholį sklando daug įvairiausių nuomonių ir mitų, bet pagrindinis dalykas, kurį būtina žinoti kiekvienam, yra tai, jog alkoholis nėra nei maistas, nei vaistas. Tai psichoaktyvioji medžiaga, veikianti tiek motiną, tiek vaisių. Vartojančios alkoholį būsimos mamos rizikuoja ne tik savo sveikata (gali sutrikti kepenų ir širdies veikla), tačiau ir savo būsimo kūdikio vystymusi bei sveikata. Alkoholis, esantis nėščiosios kraujyje, per placentą keliauja į vaisiaus kraują, ir jo koncentracija vaisiaus audiniuose būna tokia pat kaip ir motinos kraujyje. Vaisiui alkoholis kenksmingiausias 6-10 nėštumo savaitę. Tačiau tai nereiškia, kad jis nėra pavojingas kitomis nėštumo savaitėmis. Alkoholio sukeliami pažeidimai galimi visą nėštumą. Todėl visą nėštumą, taip pat ir prieš planuojant jį, reikėtų visiškai atsisakyti alkoholio, nerizikuojant savo, kaip būsimos mamos, ir kūdikio sveikata.
Apie neigiamą alkoholio poveikį nėštumo metu buvo rašoma hebrajų Biblijoje ir Talmude, garsūs graikų filosofai Platonas, Aristotelis, graikų biografas Plutarchas, anglų filosofas F. Beikonas (Francis Bacon) taip pat nurodė nepageidaujamą alkoholio poveikį žmogaus embrionui ir vaisiui. „Džino epidemijos" Anglijoje laikotarpiu 1720 - 1750 metais, kai pigus alkoholinis gėrimas užplūdo šalį, ženkliai sumažėjo gimimų skaičius ir išaugo vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumas. 1726 metais Gydytojų Kolegijos ataskaitoje Britanijos Parlamentui nurodyta, kad geriančių alkoholį tėvų vaikai yra silpni, jiems sutrikusi raida. 1899 metais kalėjimo gydytojas V. Sulivanas aprašė 600 vaikų, kuriuos pagimdė 120 moterų, priklausomų nuo alkoholio, ir vienas pirmųjų nurodė VAS požymius. Stebėdamas kalinčias moteris Liverpulio kalėjime, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, jis taip pat nustatė, kad didėja persileidimų rizika, dažniau tokios moterys pagimdo negyvagimius, kūdikystėje vaikai dažniau miršta. 1910 metais suomių gydytojas T. Laitenenas įrodė, kad moterims, vartojančioms alkoholį, gimsta mažesnio svorio vaikai. 1968 metais prancūzų gydytojas Lemoinas aprašė klinikinius požymius, kurie būdingi VAS.
Kai moterys vartoja alkoholį nėštumo metu, jų vaikai gali įgyti vaisiaus alkoholinį sindromą arba vaisiaus alkoholinį efektą.
Vaisiaus alkoholinis efektas diagnozuojamas tada, kai nustatomi bent du vaisiaus alkoholinio sindromo požymiai ir įrodoma, kad motina piktnaudžiavo alkoholiu nėštumo metu.
Smegenų pakitimai:
- 70 proc. normalių smegenų svorio;
- Smegenys šviesesnės;
- Mažiau banguotos;
- Tarpas tarp dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių mažesnis, smegenys tarsi suaugusios;

Vaikas alkoholį gauna tiesiogiai per motinos placentą. Nėra medikamentų, išgydančių vaikus, kuriems yra diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas arba vaisiaus alkoholinis efektas, tačiau turi būti stengiamasi išmokti gyventi su šia diagnoze.
Vaikams, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas, būdinga:
Kūdikystėje: naujagimiai gimsta mažesnio svorio, pasireiškia maitinimo, rijimo, miego sutrikimai, traukulių simptomai.
Veido išsigimimai: mažos siauros akytės, plona viršutinė lūpa, tarp akių didelis tarpas (erdvė), ausys nusileidusios, akių forma būdinga Dauno sindromo požymiams, nėra duobutės po nosimi.
Neurologinai sutrikimai: dėmesio, atminties sutrikimai, hiperaktyvumas, abstraktus mąstymas, sunkiai randama išeitis iš sudėtingesnių situacijų.
Kūno, organų sutrikimai: raumenų, kaulų, sąnarių, genitalijų, širdies, inkstų sutrikimai.
Centrinės nervų sistemos pažeidimai:
Vaikai nejaučia alkio ir troškulio..
Miego problemos. Vaikai įpratę prie kasdieninės tvarkos, eina miegoti pagal grafiką. Juos sunku paguldyti į lovą, nes nesijaučia pavargę, gali ilgai gyventi tuo pačiu ritmu.
Hiperaktyvumas. Vaikai yra labai aktyvūs, nenustygsta vienoje vietoje. Jiems reikia erdvės, atskiro kambario. Vaikai pamažu išmoksta tinkamai elgtis, bet tam reikia daug laiko, o tėvams kantrybės (pvz., vairuotojo pažymėjimą jie gauna ne 18 metų, o žymiai vėliau). Ypatingai jautrūs bet kokiems aplinkos poveikiams (gali erzinti net drabužio nelygumas ir pan.).
Dėmesio sutelktumas. Mokykloje vaikams sunku suprasti mokytojų paliepimus, jie nepilnamečiams atrodo per ilgi. Taigi bendraujant su tokiais vaikais reikia trumpinti sakinius.
Bendravimas su aplinkiniais. Vaikai greitai susidraugauja, bet draugus suprasti ir išlaikyti jiems sunku. Jie nesupranta žmonių bendravimo taisyklių, užduodamų klausimų, nežino, kas yra pavojinga, t.y. nejaučia aplinkos pavojų, viskas aplinkui yra tik labai gera ir miela.
Atmintis. Vaikai yra labai užmaršūs. Jie pamiršta telefonų numerius, daiktus, įvykusius įvykius ir t.t. Lengviau mokytis, kai groja muzika, nes tokiems vaikams apskritai sunku mokytis.
Logika. Vaikams sunku suprasti konkrečios situacijos pasekmes, nesiseka matematika. Jie mokosi mechaniškai, nėra loginio mąstymo. Nepilnamečiai nesuvokia prekių kainų, pinigų vertės, juos lengva apgauti.
Impulsyvumas. Vaikai labai impulsyvūs. Tėvai turi galvoti už juos, stebėti ir jausti, ką sūnus ar dukra iškrės.
Agresija. Vaikai supyksta be priežasties. Dėl agresijos protrūkių kartais reikalinga medikų pagalba. Agresyvumas prasideda, kai vaikui sukanka 7-8 metai.

Daugiau informacijos:
Jurgita Sajevičienė
Projektų administratorė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Mob. tel. 8 686 85818
El.p. jurgita.sajeviciene@mf.vu.lt

]]>
180 Mon, 09 September 2013 08:09:18
Regioninėje Telšių ligoninėje pradės dirbti trys naujos medikės „Praėjusius 2012 metus baigėme su teigiamu rodikliu, tad ir pastarasis pusmetis nėra ypatingai sudėtingas, nors pirmą pusmetį, kaip ir kitos stacionarinės gydymo įstaigos, baigėme neigiamu finansiniu rezultatu. Pasirašant sutartį 2013-iesiems, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos artėjant pirmininkavimui Europos Sąjungai ir dėl krizės padarinių visoms Lietuvos ligoninėms stipriai sumažėjo, šaliai reikėjo sukaupti rezervą. Mūsų gydymo įstaigai finansavimas sumažėjo apie 2 mln. litų. Tikimės, kad padėtis antrąjį pusmetį pasikeis į gerąją pusę ir finansiniai rodikliai bus teigiami“,— sakė šių metų pusmečio rezultatus apžvelgdama laikinai direktorės pareigas einanti Alma Vitkienė.


Nemokamai atostogauti neliepia

Pašnekovė minėjo, kad finansiniai nepritekliai Regioninės Telšių
ligoninės pečių kol kas stipriai neslegia. Algos darbuotojams
išmokamos laiku, su tiekėjais atsiskaitoma, o personalas nemokamai
atostogauti taip pat neprašomas.

„Kaip minėjau, pirmąjį pusmetį PSDF sumažintas, tačiau jei antrąjį šių
metų pusmetį sukaupto rezervo lėšas galėsime panaudoti, padėtis
pagerės. Jeigu finansavimas būtų atstatytas 100 procentų, metus
baigtume teigiamu rezultatu, jei tik iš dalies — sunku
prognozuoti“,— pastebėjo A.Vitkienė.

Dėl suprastėjusios finansinės situacijos vis dėlto teko atlikti
nedidelius pertvarkymus. „Šiemet buvo ir dar bus atlikta tam tikra
restruktūrizacija tarp viduriniojo personalo, sumažinome pavadavimų
skaičių, sumažinti etatai administracijoje“,— teigė laikinoji
direktorė.

Daug metų Regioninėje Telšių ligoninėje stinga kvalifikuotų gydytojų
specialistų, tačiau rudeniop viltį ligoninei teikia trys skirtingų
sričių medikai. „Planuojama, kad nuo rudens turėtų pradėti dirbti
gydytoja nefrologė (inkstų ligų gydytoja), pagal sutartį baigė
rezidentūrą ir atvyks vidaus ligų gydytoja bei gydytoja kardiologė“,—
džiaugėsi A.Vitkienė.

Gydėsi 4 tūkst. 500 pacientų

Regioninėje Telšių ligoninėje pagal III restruktūrizacijos etapą
planuojama didinti ambulatorinėmis-konsultacinėmis paslaugomis
besinaudojančių pacientų skaičių ir mažinti į stacionarą guldomų
ligonių skaičių. „Prioritetą finansuoti Valstybinė ligonių kasa teikia
ambulatorinėms, dienos stacionaro ir skubiosios pagalbos paslaugoms.

Stacionaro paslaugų, į kurias įeina maitinimas, medikamentai,
priežiūra 24 valandas, apmokėjimo balo vertė šiemet, lyginant su
praėjusiais metais, sumažėjo, o maitinimo, medikamentų ir energetiniai
įkainiai pakilo“,— pasakojo laikinoji direktorė ir pridūrė, kad
pernai apmokėjimo balo vertė įstaigoje buvo 0,71 Lt, šiais metais —
0,65 Lt.

Per pastaruosius pusę metų ligoninėje gydėsi beveik 4,5 tūkst.
pacientų. Lyginant su praėjusių metų tuo pačiu pusmečiu, padaugėjo
ligonių Vaikų ligų, Chirurgijos, Psichiatrijos, Reanimacijos
skyriuose. Lovos funkcionavimo rodiklis per pusmetį pasiekė 151,4
paciento, vidutinė gulėjimo trukmė — septynios paros. „Smagu, kad
mūsų statistiniai rodikliai atitinka respublikinius, o kai kurie ir ES
rodiklius“,— pažymėjo A.Vitkienė.

Projektas veja projektą

ES finanuojamos programos — ypač pasitarnavo ligoninei. Jau
įgyvendintos šešios programos. Šiuo metu ligoninė koordinuoja
E.sveikatos plėtros programą. Programoje kartu dalyvauja septyni
regiono partneriai. Bendra programos vertė -- 1,7 mln. litų.
A.Vitkienė minėjo, jog programa visiškai funkcionuos nuo 2015-ųjų
metų. „E.sveikata bendrai vadinamos informacinėmis ir ryšių
technologijomis paremtos priemonės, kurios naudojamos gerinant
sveikatos būklės diagnostiką, gydymą ir stebėjimą. Tai suteikia
galimybę susisiekti pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų
teikėjams, perduoti duomenis iš vienos įstaigos į kitą arba pacientams
ar sveikatos priežiūros specialistams bendrauti tarpusavyje.

E.sveikatos priemonės gali padėti užtikrinti, kad svarbi su sveikata
susijusi informacija būtų iškart prieinama reikiamoje vietoje, tačiau
kyla abejonių dėl saugumo. Sunkiausia bus apsaugoti asmens duomenis,
kad jais nepasinaudotų pašaliniai“,— aiškino Regioninės Telšių
ligoninės laikinoji vadovė.

Kartu su Kauno klinikomis Regioninė Telšių ligoninė pasirašė
bendradarbiavimo sutartį su Šveicarija. Parengtas dviejų dalių
projektas. „Už vienos dalies lėšas Akušerijos-ginekologijos skyriui
parūpinsime daugiau kaip 170 tūkst. litų vertės naujos aparatūros,
įvairių įrenginių. Už kitos dalies projekto pinigus bus renovuojamas
Akušerijos-ginekologijos pastatas, apšiltintos sienos, stogas, įrengti
saulės kolektoriai“,— pasakojo laikinai direktorės pareigas einanti
A.Vitkienė. Šveicarijos finansuojamo projekto programos „Nėščiųjų,
gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros gerinimas Lietuvoje“ vertė
— 3 mln. 783 tūkst. 780 litų.

Pašnekovė sakė, kad motinos ir vaiko sveikatą ypač svarbu stiprinti.
„Aukšto lygio gimdyvių ir naujagimių priežiūra -- ligoninės prestižas.
Tad turime stengtis kuo geriau dirbti“,— pažymėjo laikinoji
direktorė. Šiemet jau gimė 180 mažylių, pernai tuo pačiu laikotarpiu
— 157. „Jeigu taip ir toliau plėsimės, gerinsime paslaugų kokybę,
naujagimių ypač sparčiai daugės ne vienetais, o dešimtimis. Svarbu
pritraukti gimdyves ir iš kitų rajonų“,— sakė A.Vitkienė.

Be ES struktūrinių fondų ir Šveicarijos programos lėšų Regioninei
Telšių ligoninei skirtos VIP lėšos. Už šį finansavimą liepos pradžioje
atlikti darbai Ginekologijos skyriuje, liko tik darbų
perdavimo-priėmimo akto procedūros.

„Būtina ruošti projektus naujam ES 2014-2017 metų struktūrinių fondų
paketui, taip pat, padedant Telšių rajono savivaldybei,
bendradarbiausime su Sveikatos apsaugos ir Finansų ministerijų
atstovais, derėsimės dėl VIP lėšų, nes būtina baigti suremontuoti
Akušerijos-ginekologijos skyriaus korpuse esančis skyrius I ir III
aukštuose, Vidaus ligų ir Psichiatrijos skyrius. Taip pat planuojame
kartu su rajono savivaldybe paruošti projektą naujai automobilių
stovėjimo aikštelei ligononės teritorijoje“,— planus pristatė
A.Vitkienė.

Sveikatos apsauga — jautri tema

Laikinoji Regioninės Telšių ligoninės direktorė atkreipė dėmesį, kad
sveikatos apsauga -- jautri tema visuomenei, nes tai paliečia
kiekvieną šeimą.

Lietuva viena iš pirmųjų Vidurio ir Rytų ES šalių narių priėmė
„Pacientų teisių ir žalos atlyginimo“ įstatymą. „2010-ųjų pabaigoje
Ciuriche (Šveicarija) įvykusioje tarptautinėje kompanijoje 23 šalių
asmens sveikatos priežiūros įstaigų vadovams pateikta „Health Consumer
Powerhouse“ ataskaita parodė, kad Lietuva Europoje pagal pacientų
teisių gerbimą yra antroje vietoje po Šveicarijos. Tai ypač didelis
pasiekimas“,— tikino A.Vitkienė.

Konferencijoje aptartos augančios finansinės įtampos asmens sveikatos
priežiūros įstaigose, didėjančios konkurencijos tarp valstybinių ir
privačių gydymo įstaigų, neunifikuotos vadybos, per didelio
medikamentų naudojimo problemos.

Pagal 2012 metų „Euro health consumer index“ (angl. — „Europos
sveikatos vartotojų indeksas“) tyrimo rezultatus pirmauja Olandija,
Lietuva sparčiai kopia aukštyn ir yra 26-ta. Standartizuoti rodikliai
buvo suskirstyti į penkias grupes: 1) pacientų teisių ir informuotumo,
2) sveikatos priežiūros prieinamumo, 3) gydymo rezultatyvumo, 4)
prevencijos ir 5) farmacijos. „Mūsų šalis pagal pacientų teisių ir
informuotumo kriterijų užėmė 7-ąją vietą. Kartu su Lietuva vienodai
balų surinko Suomijos ir Italijos gydymo įstaigos, tad turime į ką
lygiuotis“,— baigė A.Vitkienė.

Akušerijos-ginekologijos skyriuje patalpos sutvarkytos pagal aukščiausius standartus.

Pirmosios šiemet Regioninėje Telšių ligoninėje gimusios mažylės Vakarės Girčytės sulaukę tėveliai ir sesutė

Tarsi kelionė laiku: tas pats Vidaus ligų skyriaus koridorius prieš ir po remonto.

 

Donata Kazlauskienė

]]>
140 Wed, 31 July 2013 08:07:30
Dienos chirurgija - greita ir patogi paslauga Ypač Vakaruose paplitusi dienos chirurgija atkeliavo ir į Lietuvą. Tai tokia gydymo forma, kai po ne itin sudėtingų operacijų pacientas tą pačią dieną keliauja namo. Dienos chirurgijos paslaugos Lietuvoje sudaro 13,9 proc. aktyviojo gydymo paslaugų. Regioninėje Telšių ligoninėje prieš metus taip pat pradėtos teikti šios paslaugos. Apie jas išsamiau papasakojo Chirurgijos skyriaus vedėjas SIGITAS MATULAITIS ir vyr.slaugytoja BIRUTĖ KIBURIENĖ.

Patogus gydymas

Dienos chirurgija daugeliui patinka dėl to, kad yra patogu (ypač dirbantiems) ir sudaro mažesnes finansines sąnaudas. Pastebėta, kad atliekant operaciją dienos chirurgijoje, normalus gyvenimo ritmas pasikeičia tik minimaliai, o vaikai ir senjorai su šeima išsiskiria trumpam taip nepatirdami diskomforto. Be to, nereikia ilgai laukti operacijos dėl laisvų lovų trūkumo ligoninėse. Dažnai žmonės tokias procedūras susiplanuoja per atostogas.

Kaip pasakojo B.Kiburienė, Regioninės Telšių ligoninės dienos chirurgijoje suskaičiuojama trylika lovų šešiose palatose, jas dienos metu aptarnauja trys slaugytojos. Atostogų metu -- dvi. Ir dienos chirurgijoje, ir Chirurgijos skyriuje dirba keturi gydytojai: Sigitas Matulaitis, Jonas Dielkus, Artūras Norkus, Vytautas Girčys, o jiems talkina budintis gydytojas Alvydas Vaidakavičius bei rezidentai.
„Dienos chirurgijoje atliekamos įvairios planinės operacijos, yra tvarstomasis, turime specialų aparatą karpoms ir apgamams šalinti. Čia gydomi skirtingo amžiaus pacientai“,-- pasakojo šiemet 40-ąją darbo sukaktį švęsianti B.Kiburienė ir pridūrė, kad bendrųjų praktikos slaugytojų personalas ypač paslaugus pacientams ir jų darbas nelieka neįvertintas pacientų.

Chirurgijos skyriaus vedėjas S.Matulaitis minėjo, jog dienos chirurgijoje pacientai gydomi 24 valandas, ypač išimtiniais atvejais -- 48 valandas. Čia atliekamos šešios operacijų grupės: šalinami gerybiniai augliai, atliekamos urologinės ir ginekologinės, laparoskopinės ir venų operacijos. „Apmaudu, tačiau mūsų ligoninėje dažnai atvyksta pacientų iš kitur. Ligoniai kreipiasi į mus dėl prastai atliktos operacijos, tad dažnai atliekame jau atlikto darbo korekciją“,-- pastebėjo S.Matulaitis.

Per 2012-uosius Regioninėje Telšių ligoninėje atlikta 100 dienos chirurgijos operacijų.

Nesaugi medicina

Reikalavimai teikti dienos chirurgijos paslaugas patvirtinti prieš dešimtmetį. Tokioms operacijoms priskiriamų sąraše daugiausia su nedidelėmis invazijomis ginekologinių, urologinių, ortopedinių, LOR, oftalmologinių, bendrosios chirurgijos operacijų. Pereinant prie dienos chirurgijos Lietuvoje pasinaudota šioje srityje ypač pažengusių skandinavų patirtimi. Regioninėje Telšių ligoninėje dienos chirurgijos paslaugos teikiamos atskirame padalinyje, yra palatos, ligoniais rūpinasi personalas.

Chirurgijos skyriaus vedėjo pastebėjimu, dienos chirurgija -- ne itin pasiteisinęs gydymas. Dėl trumpo pacientų gydimosi atsiranda rizika komplikacijoms susidaryti, sumažėja galimybės skirti saugią pagalbą pacientui, tačiau valstybei ekonomiškai plėtoti dienos chirurgiją yra paranku.

Pasak S.Matulaičio, mažosios ligoninės teikia vien tik dienos chirurgijos paslaugas, o tokio lygio gydymo įstaigos kaip Regioninės Telšių ligoninės medikai neretai atlikę dienos chirurgiją priversti skirti pacientui stacionarų gydymą, nes 24 valandų ligonio būklei pagerėti nepakanka. „Ūmūs susirgimai dienos chirurgijoje negali būti gydomi. Pavyzdžiui, pilvo išvaržos operacija tinkamesnė įprastame stacionare nei dienos chirurgijoje. Bet pastarąją plėtojome norėdami sumažinti laukiančių pacientų eiles. Kita vertus, pacientų gydymas neturėtų būti vertinamas tarsi konvejeris, ligoniui reikia skirti tiek laiko, kiek būtina“,-- sakė S.Matulaitis.

Didelės investicijos

Praėjusiais metais baigtas projektas „VšĮ Regioninės Telšių ligoninės teikiamų paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant dienos chirurgijos, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūrą“. Jo vertė -- beveik 3 mln. litų. Kaip ir buvo numatyta projekte, atlikti visi darbai.

Dienos chirurgijos laikas prailgintas iki 48 valandų buvo dėl medicininių ir socialinių priežasčių, nes rajonų žmonės dažnai neturi galimybių vakarais parvykti namo. Paciento saugumui nustatyti griežti reikalavimai, tad dienos chirurgijos paslaugas galima teikti tik šalia tikrąją chirurgiją turinčių stacionarų, kurie atitinka anestezijos bei reanimacijos reikalavimus. Regioninė Telšių ligoninė atitinka reikalavimus ir jau metus vykdo dienos chirurgijos veiklą.

Dienos chirurgija -- tai nauja medicinos paslaugų teikimo forma, kai operacijos atliekamos ir pacientas išleidžiamas į namus tą pačią dieną arba kitos dienos rytą. Paciento laiką ligoninėje sutrumpinti leidžia anestezijos ir chirurgijos metodų spartus tobulėjimas. Modernūs nuskausminantys vaistai puikiai apsaugo nuo skausmo operacijos metu ir pooperaciniu laikotarpiu bei neturi šalutinio poveikio (pykinimo, vėmimo, galvos skausmo ir kt.). Šiuolaikiški minimaliai invaziniai chirurgijos metodai leidžia per mažą žaizdą atlikti didelę ir sudėtingą operaciją. Maža žaizda -- nedidelis skausmas. Ligonis anksti pradeda judėti, greitai tampa darbingas.

Donata Kazlauskienė


]]>
134 Mon, 15 July 2013 01:07:19
Trečią kartą startuoja internetinis sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti“ Sveikatingumo metais, 2013 m. liepos 1 d. 12.00 val. trečią kartą startuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro internetinis sveikatos žinių vertinimo konkursas „Reikia išmokti sveikam išlikti“. Konkurso tikslas – gerinti gyventojų sveikatos raštingumą, skatinti visuomenę domėtis sveika gyvensena, ligų ir traumų prevencija, o konkurso emblema – dviratį minantis ridikėlis –  pasirinktas pagal lietuvių liaudies priežodį „Būk sveikas kaip ridikas“.
 
Pasak konkurso vertinimo komisijos pirmininko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos direktoriaus Zenono Javtoko, gebėjimas rūpintis savo sveikata tiesiogiai priklauso nuo asmens turimų žinių ir sveikatos raštingumo įgūdžių.
 
„Lietuvos šviesuolis Vilius Storosta – Vydūnas, kurio žodžiai pasirinkti šio konkurso pavadinimui, gali būti vienas iš pavyzdžių, kaip reikia rūpintis savo sveikata. Vienu iš įžymiausių ir paveikiausių sveikatos saugojimo ir stiprinimo, sveiko gyvenimo būdo propaguotojų Lietuvoje Vydūnas tapo ne dėl profesinio pašaukimo. Pirmiausia, jis nebuvo nei gydytojas, nei fizinės kultūros specialistas, t.y. neturėjo  profesinės pareigos rūpintis minėtais dalykais. Vydūnas nuo gimimo sirgo džiova ir nuo pat mažumės žiūrėjo mirčiai į akis. Toji negalia buvo viena iš reikšmingų aplinkybių, suformavusių Vydūną kaip savitą mąstytoją ir rašytoją. Vydūnas netapo negalios kankiniu ir ne joje ieškojo įkvėpimo. Priešingai – būtent įveikdamas sunkią ligą, o ne jai pasiduodamas, jis tapo dvasios milžinu, sveikos ir harmoningos gyvensenos apaštalu, optimistinę pasaulėjautą ugdančiu mąstytoju ir kūrėju, – pasakoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėja Rūta Babravičienė. – Žmogaus motyvaciją sveikiau gyventi, keisti elgseną ir gyvenseną gali sustiprinti informacija apie ligų prevenciją ir sveikatinimą, socialinės aplinkos ir psichologiniai veiksniai, socialiniai ryšiai ir normos, svarbių ir artimų žmonių požiūris, jų sveikatos problemos, gyvenimo patirtis ir kiti veiksniai. Norėdami paskatinti žmones daugiau domėtis savo sveikata, jos išsaugojimu ir stiprinimu trečius metus iš eilės organizuojame šį sveikatos žinių konkursą“.
 
Sveikatingumo metais tikimasi sulaukti didelio visuomenės susidomėjimo šiuo konkursu. Jo pirmasis etapas (pirmojo lygio sveikatos žinių testo pildymas internetu)  prasidėjęs 2013 m. liepos 1 d.  vyks iki 2013 m. rugsėjo 14 d. 12.00 val.
 
Pirmojo lygio sveikatos žinių testo klausimynas yra paskelbtas Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro interneto svetainėje (http://www.smlpc.lt/lt/sveikatos_mokymas/renginiai/testas.html).
 
Antrasis konkurso etapas, kuriame dalyvaus penki geriausiai atsakiusieji į pirmojo etapo testo klausimus, vyks 2013 m. rugsėjo 29 d. nuo 11 val. iki 15.00 val. Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokykloje (Vytauto g. 87, Trakai).
 
Dalyvis, geriausiai išlaikęs antrojo lygio sveikatos žinių patikrinimo testą ir teisingai atlikęs praktinę užduotį, bus apdovanotas konkurso organizatoriaus pagrindiniu prizu – 300 Lt dovanų čekiu (kuponu), o dviems prizininkams, teisingai atsakiusiems į ne mažiau kaip 60 procentų antrojo etapo testo klausimų ir teisingai atlikusiems praktinę užduotį, atiteks 150 Lt dovanų čekiai (kuponai).
 
Likusius finalininkus, išlaikiusius testą ir teisingai atlikusius praktinę užduotį, planuojama apdovanoti partnerių ir rėmėjų prizais bei dovanomis pagal rėmėjų nustatytus papildomus kriterijus. Konkurso organizatorius visus antrojo konkurso etapo dalyvius, atvykusius į konkursą 2013 m. rugsėjo 28 d., aprūpins nemokama nakvyne Trakuose.
 
 
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro
Bendrųjų reikalų skyriaus ryšių su visuomene specialistė Jolanta Šaltenienė, tel. (8699) 408 91
www.smlpc.lt

]]>
124 Tue, 02 July 2013 09:07:59
„Leiskit gimti ir augti sveikam“ Gegužės 31 dieną visoje Lietuvoje surengta vienos dienos akcija „Gimiau nerūkanti/is“. Akcijos metu marškinėliais su užrašu „Gimiau nerūkantis“ ar „Gimiau nerūkanti“  apdovanojami Pasaulinę dieną be tabako gimę naujagimiai. Akcija vyko visuose Lietuvos miestų gimdymo namuose. Jos šių metų šūkis — „Leiskit gimti ir augti sveikam“.


Akcijos tikslas — informuoti apie pragaištingą tėvų rūkymo įtaką vaikų sveikatai, paskatinti juos saugoti savo ir savo vaikų sveikatą bei apdovanoti specialiais marškinėliais gegužės 31-ąją „Pasaulinę dieną be tabako“ gimusius mažylius ir jų mamas.
Tad tokia akcija, kaip ir kasmet, įvyko ir Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyriuje. Mamas lankė Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro direktorius Aurelijus Laurinavičius bei visuomenės sveikatos priežiūros specialistė Asta Fabijonavičiūtė ir neonatologė Renė Gudauskienė.
Šią dieną Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento marškinėliais su užrašu „Gimiau nerūkantis“ ar „Gimiau nerūkanti“, unikaliais smėlinukais su Telšių rajono savivaldybės visuomenės sveikatos biuro logotipu, knygutėmis „Rūkymo įtaka mamos ir vaiko sveikatai“ bei gėlėmis apdovanoti keturi naujagimiai ir jų mamos.

Dviem iš jų — gimusiems būtent gegužės 31-ąją — be visų kitų dovanų, įteikti ir diplomai. Pasak R.Gudauskienės, visi vaikai gimė sveiki, stiprūs, o mamų gimdymas įvertintas dešimtukais.
Gegužės 31-ąją pasaulį išvydo žarėniškės Neringos Ubartienės pirmagimis (3370 g svorio, 51 cm ūgio). Gimdymą priėmė gydytoja Olga Šaulienė ir akušerė Siga Bertavičienė.
Antrasis tą dieną gimęs kūdikis — telšiškės Sandros Butikienės sūnus Emilijus (3870 g svorio, 54 cm ūgio). Gimdymą priėmė gydytoja Irena Matulaitienė ir akušerė Rima Girdvainienė. Butikų šeimoje tai trečias vaikas, jie jau augina dešimtmečius dvynius Edviną ir Eligijų.
Gegužės 30 dieną pasaulį išvydo telšiškės Jurgitos Musulienės sūnus Emilis. Berniukas gimė 3610 g svorio ir 54 cm ūgio. Iki paskutinės akimirkos mama buvo įsitikinusi, jog gims dukra. Pirmagimiui dabar 12 metų, viduriniajam sūnui — 10 metų. Gimdymą priėmė gydytoja Olga Šaulienė ir akušerė Janina Remezienė.
Tą pačią — gegužės 30 dieną — gimė ir telšiškės Valdos Dimienės dukrytė Aistė, svėrusi 2997 g ir 50 cm ūgio. Tai pirmas vaikas šeimoje.
Naujagimių mamos buvo maloniai nustebintos ir džiaugėsi joms parodytu dėmesiu.
Pirmą kartą tokia akcija surengta 2002 metais Kaune, o vėliau tapo nacionaline. Šiais metais akcija vykdoma dvyliktąjį kartą. Akcijos metu stengiamasi priminti apie vis gausėjančius faktus apie pragaištingą tėvų rūkymo įtaką vaikų sveikatai.
Medikų paskelbti duomenys rodo, kad trečdalis perinatalinių mirčių, kai vaikas miršta dar įsčiose, yra sąlygotos motinų rūkymo. Vaikai, kurių mamos rūko nėštumo metu, dvigubai dažniau miršta nuo staigios kūdikių mirties sindromo. Taip pat paaiškėjo, kad rūkančios mamos dvigubai dažniau nei nerūkančios gimdo prieš laiką, o naujagimiai būna mažesnio svorio. Mamų rūkymas iki 30 proc. padidina apsigimimų („kiškio lūpos“, „vilko gomurio“ ir kt.) riziką. Be to, rūkančioms ir krūtimi maitinančioms mamoms pasigamina žymiai mažesnis pieno kiekis, nes nikotinas slopina prolaktino gamybą. Taip pat įrodyta, kad rūkančių mamų vaikai dažniau serga peršalimo ligomis, bronchitu, bronchine astma. Sociologiniai tyrimai rodo, kad rūkančių tėvų vaikams sunkiau sekasi mokytis. Augdami vaikai perima tėvų elgesio modelį ir patys dažniau pradeda rūkyti.
Rūkymo sukeltos ligos Lietuvai kasmet kainuoja apie 7000 gyvybių. Dėl šios priežasties akcijos organizatoriai, matydami vis labiau visuomenėje, o ypač tarp moterų plintantį rūkymą, siekia informuoti visuomenę ir paraginti ją saugoti savo vaikų ir savo sveikatą.

„Kalvotosios Žemaitijos“ informacija

Nuotraukoje: Jurgitą Musulienę, susilaukusią trečiojo sūnaus, sveikina Visuomenės sveikatos biuro direktorius Aurelijus Laurinavičius ir  gydytoja Renė Gudauskienė.

]]>
106 Thu, 06 June 2013 09:06:11
Ar bent sykį susimąstėme, koks yra slaugytojo darbas? Gegužės mėnesį švenčiama Tarptautinė slaugytojų diena. Šiam darbui vien gebėjimų ir profesionalumo neužtenka. Dažnai reikia ir švelnumo, rūpestingumo, mokėjimo įsiklausyti. Ką ankstyvą rytą, tik pramerkęs akis, išvysta ligonis pirmiausiai? Ką pakviečiame į palatą gūdžią naktį, prabudę nuo skausmo? Dažniausiai ją, slaugytoją. Jei ji maloni, mums nusišypso, rodos, ir skausmas praeina.


Medicinos darbuotojai, prižiūrintys pacientus, uoliai dirba ir Regioninėje Telšių ligoninėje. Septyniolikoje skyrių net 223 slaugos specialistai rūpinasi kiekvieno paciento gerove. Tai vyr.slaugytojos, bendrosios praktikos slaugytojai, radiologijos technologai, masažistai, kineziterapeutų padėjėjai, laborantai ir kt. Keturiolika turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą. „Kolektyvas - moteriškas. Turime tik vieną vyrą, kuris kuria planus pradėti dirbti greitosios medicinos pagalbos komandoje“,- sakė Regioninės Telšių ligoninės pavaduotoja slaugai Birutė Zavadskienė.
Reabilitacijos skyriuje dirba aštuonios slaugytojos ir keturios jų padėjėjos, yra 19 lovų, bet atsirado galimybė vienu metu talpinti 24 pacientus. Medicinos darbuotojos džiaugėsi savo darbu, tačiau pripažino, jog jis iš tiesų kartais vargina.
Reanimacijos skyrius, kuriame meldžiama išsaugoti gyvybę, dirba 10 anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojų. Čia ypač sunkus darbas, nes paguldomi kardiologiniai ligoniai, apsinuodiję įvairiomis medžiagomis pacientai, avarijose nukentėję asmenys ir panašiai. Nesmagu, tačiau, anot slaugytojų, pacientų amžius jaunėja.
Neretai pastebime, kad Konsultacinės poliklinikos ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus slaugytojos griežtesnės, piktokos, gal ir ne visada mandagios. „Medicinos darbuotojų darbas neatsiejamas nuo žmonių. Čia lygiai taip pat, kaip ir parduotuvėje, gatvėje, turguje, susiduriama su visokiais žmonėmis. Pasitaiko, kad jie skubina slaugytojas, iškeikia jas, prikrečia visokių niekšybių, pavyzdžiui, nutraukia telefonų laidus. Suprantama, jog su aršiais pacientais net ir stipriausiai slaugytojai trūksta kantrybė. Dažnai rengiame seminarus, organizuojame susitikimus su psichologais, kurie moko, kaip valdyti stresą“,- pasakojo B.Zavadskienė.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje dirba 10 slaugytojų po dvi bendrosios praktikos slaugytojas pamainoje. Yra keturios stebėjimo lovos, į kurias užsinori prigulti ne tik sunkūs ligoniai, bet ir alkoholio pavartoję asmenys. „Iš atvykstančiųjų bene 80 proc. būna girtų, agresyvių, nemandagių asmenų. Taip pat sulaukiame benamių, jiems duodame pavalgyti, atnešame švarių rūbų, neretai sprendžiame socialines problemas“,- pasakojo vyr.slaugytoja Raima Jančauskienė.
Bendrosios praktikos slaugytojos minėjo, kad dažniausiai sulaukia kardiologinių ligonių, bandžiusių nusižudyti asmenų, vidaus ligų pacientų. „Savo darbe pastebime, kad daug kas nenori lankytis pas šeimos gydytojus, laukti eilėje, visi tikisi greičiau būti apžiūrėti atvykę pas mus, tačiau pakankamai gerai besijaučiančių pacientų nepriimame ir liepiame registruotis pas savo šeimos gydytoją“,- sako R.Jančauskienė.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje šiemet užfiksuota 5 tūkst. 800 apsilankymų. Iš jų 3 tūkst. 200 apsilankiusiųjų pateko į stacionarą, likę - išleisti gydytis ambulatoriškai.
Vienas didžiausių ligoninės skyrių - Vidaus ligų. Dalis jo jau renovuota, pastatytos naujos 24 lovos. Skyriuje dirba 16 slaugytojų ir 4 padėjėjos. Bendrosios praktikos slaugytojos prižiūri 40 lovų. „Šiame skyriuje gydosi vyresnio amžiaus žmonės. Nemažai yra vienišų senelių, kurių vaikai gyvena užsienyje. Sprendžiame socialines pacientų problemas, gydome plaučių, kardiologinėmis, onkologinėmis, net psichinėmis ligomis sergančius ligonius. Bendrosios praktikos slaugytojos pacientus lanko dažnai - atneša vaistų, lašina lašines, apverčia gulinčius ir neatsikeliančius pacientus, kad neatsirastų pragulų“,- nelengvą darbą pristatė vyr.slaugytoja Regina Racevičienė.
Slaugos specialistų teises ir garbę gina Lietuvos slaugos specialistų organizacija (LSSO). Šešiolikos metų sukaktį švenčiančiam Telšių skyriui priklauso Plungės, Mažeikių ir Telšių slaugytojai. Apie savo veiklą ir darbus papasakojo Telšių ligoninės pirminės grupės atstovaujančiosios pavaduotoja Rasa Mockevičienė. „Mus vienija 137 narės, aktyve - 9. Skundų sulaukiame nemažai, tačiau pirmiausiai juos nagrinėjame savo aplinkoje, dažnai išsprendžiame problemas vietoje. Jei ne - kreipiamės aukščiau“,- sakė R.Mockevičienė.
Pašnekovė minėjo, jog organizacija ne tik sprendžia slaugytojų problemas, bet ir organizuoja renginius, siunčia į mokymus, tobulinimosi kursus. „Iki šiol gynėme kiekvieną slaugytoją, nepaisant jos narystės grupėje, tačiau visuotinai nuspręsta ginti tik organizacijos narius“,- patikino R.Mockevičienė.
B.Zavadskienė pastebėjo, jog didelių problemų nekyla. „Esame darnus kolektyvas, turime stiprią darbuotojų komandą. Kilus problemoms, visuomet mano durys atviros, galime pasitarti ir kartu išspręsti bėdas“,- sakė direktorės pavaduotoja slaugai ir pridūrė, jog Regioninėje Telšių ligoninėje vyrauja demokratija. „Viskas prasideda nuo vadovo. Mūsų direktorė Alma Vitkienė ypač demokratiška, tad tokie esame ir mes“,- sakė B.Zavadskienė.
LSSO gruodį apdovanojo ir įteikė „Slaugytojo garbės ženklą“ buvusioms darbuotojoms Romaldai Juknienei ir Bronei Venckuvienei, taip pat buvo apdovanota B.Zavadskienė. Paprašytos įvardinti daugiausiai metų išdirbusias slaugytojas, medicinos darbuotojos neabejodamos pažėrė: „Chirurgijos skyriaus vyr.slaugytoja Birutė Kiburienė, Vaikų ligų skyriaus vyr.slaugytoja Valentina Dobrovolskienė, Sterilizacinės slaugytoja Liucija Siraštanovienė ir Maisto paruošimo skyriaus vyr.dietistė Irena Kazbaraitienė“.
B.Zavadskienė daug metų dirbo slaugytoja operacinėje. Nors dirba administracinį darbą, ji iki šiol tobulinasi ir stengiasi neprarasti slaugytojos įgūdžių. R.Mockevičienė vadovauja Psichiatrijos skyriaus slaugytojoms, anksčiau dirbo Akušerijos-ginekologijos skyriuje.
„Mokslininkai patvirtino, jog slaugytojo darbas - „žudikas“. Slaugytojai kartais vadinami paciento advokatais. Dažniausiai jie pirmieji sužino apie paciento būklę ir viską perduoda gydytojui. Slaugytojo darbas - stropus, sąžiningas ir atsakingas, kurį reikia vertinti“,- sveikindama kolegas su Tarptautine slaugytojų diena pokalbį baigė Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotoja slaugai B.Zavadskienė.

Donata Kazlauskienė

Nuotraukose:

Reabilitacijos skyriaus slaugytojos su paciente. Iš kairės: vyr.slaugytoja Daiva Venckienė, bendrosios praktikos slaugytoja Lijana Paulienė, slaugytojos padėjėja Aušra Šilinskaitė, bendrosios praktikos slaugytoja Almutė Lukošienė.


Reanimacijos skyriaus medicinos darbuotojos (iš kairės): slaugytojos padėjėja Nijolė Vaitkaitienė, anestezijos ir intensyviosios terapijos slaugytojos Loreta Kumžienė, Rima Lekavičienė ir praktikantė Kristina Bajarūnaitė.


Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus slaugos specialistės: bendrosios praktikos slaugytoja Jurgita Vyšniauskienė, vyr.slaugytoja Raima Jančauskienė, bendrosios praktikos slaugytoja Inga Gumuliauskienė.















Vidaus ligų skyriaus slaugytojų kolektyvas (iš kairės): Irena Root, Zita Jokubauskienė, vyr.slaugytoja Regina Racevičienė, Aldona Kaunienė, Adelė Norkienė, Šiaulių valstybinės kolegijos praktikantės Raminta Dukavičiūtė, Sandra Jonušaitė.






















Regina Racevičienė (kairėje) ir Birutė Zavadskienė pristato naujai renovuoto Vidaus ligų skyriaus įrangą.


]]>
99 Mon, 03 June 2013 03:06:58
Naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas – daugiau galimybių rinktis pigesnius vaistus Gera žinia pacientams, vartojantiems kompensuojamuosius vaistus – nuo gegužės 14 d. apie 400 vaistų galima įsigyti be priemokos, apie 250 vaistų su priemoka iki 5 litų, jei jie yra kompensuojami 100 proc.

Naujajame kainyne įrašyti 1876 vaistai, sudarytos 457 vaistų grupės pagal pavadinimą, vartojimo būdą, formą, paskirtį. Į kainyną įrašyti 103 nauji, pigesni generiniai vaistai (naujais prekiniais pavadinimais), 288 vaistams sumažėjo gamintojo deklaruotos kainos, 1025 vaistams sumažėjo bazinės kainos.

Kaip ir kam skiriami ir išrašomi kompensuojamieji vaistai

Kompensuojamieji vaistai bei medicinos pagalbos priemonės gali būti skiriami ambulatoriškai gydomiems pacientams, apdraustiems arba apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu. Juos išrašo šeimos gydytojai ar gydytojai specialistai, dirbantys gydymo įstaigose, sudariusiose sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis.

Kaip ir daugelyje Europos šalių, Lietuvoje kompensuojamos ne visų vaistų, o tik tų, kurie yra įrašyti į Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašą (A) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašą (B), įsigijimo išlaidos. Taip pat kompensuojamos medicinos pagalbos priemonių, įrašytų į atskirą Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašą (C), išlaidos.

Kompensuojamųjų vaistų statistika

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) duomenimis, 2012 m. kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos priemonėms įsigyti buvo išrašyta apie 12 mln. receptų, o jų kompensavimui išleista apie 661 mln. litų, pacientai primokėjo už juos apie 159 mln. litų.

2012 m. net 1,15 mln. pacientų vartojo kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones, o tai nei daug nei mažai – apie 38 proc. visų Lietuvos gyventojų.

Daugiausiai kompensuojamųjų vaistų tradiciškai suvartoja pensinio amžiaus žmonės – praėjusiais metais juos vartojo 46 proc. visų vyresnių kaip 60 metų asmenų. Kompensuojamuosius vaistus taip pat vartojo 34 proc. darbingo amžiaus asmenų ir 20 proc. vaikų.

Kokius vaistus pasirinkti 

Įsigyjant vaistus (ne tik kompensuojamuosius), dažnai galima pasirinkti vaistą pagal gamintoją ir kainą. Todėl ligonių kasos primena, kad kiekvienas pacientas savo gydytojo ar farmacijos specialisto turėtų pasiteirauti, ar jam skirtas vaistas turi analogų, už kuriuos primokėti reikėtų mažiau.

Pagal dabar galiojančią tvarką, vaistinėse įrengtuose monitoriuose galima pamatyti perkamų vaistų (ne tik kompensuojamųjų) pagal tam tikrą bendrinį pavadinimą sąrašą. Monitoriaus pirmoje eilutėje nurodomas pigiausias vaistas, už kurį primokėti reikėtų mažiausiai, o apačioje – brangesnieji. Visiems Lietuvoje parduodamiems vaistams keliami nustatyti kokybės reikalavimai, todėl ir pigesnis vaistas yra toks pats kokybiškas (atitinka reikalavimus), kaip ir brangesnis.

Be to, pacientui svarbu žinoti, kad visose vaistinėse turi būti pigiausių to paties bendrinio pavadinimo grupės vaistų, esančių didmeninės prekybos rinkoje. Vaistinėms privalu turėti visų vaistų, įrašytų į Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašą. Šiame sąraše yra kraujospūdį mažinantys, skausmą malšinantys, širdies veiklą gerinantys vaistiniai preparatai, taip pat vaistai kvėpavimo sistemos ligoms, virškinimo trakto ir metabolizmo ligoms gydyti, antibiotikai infekcinėms ligoms gydyti ir kiti dažniausiai pacientams skiriami kompensuojamieji vaistai, kurių priemoka būtų mažiausia. Keičiantis Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynui, koreguojamas ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas.

VLK interneto svetainėje skelbiami šie kainynai ir sąrašai:

    Ligų ir kompensuojamųjų vaistų joms gydyti sąrašas (A sąrašas) ir Kompensuojamųjų vaistų sąrašas (B sąrašas) http://www.vlk.lt/resources/files/2012/kv/49_RedakcijaNr_57.pdf

    Kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašas (C sąrašas) http://www.vlk.lt/vlk/pag/files/kv/SAM529_aktuali_201007.pdf.
    Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų vaistų sąrašas ir Vaistinėje būtinų turėti kompensuojamųjų medicinos pagalbos priemonių sąrašas http://www.vlk.lt/resources/files/2013/kv/40_RedakcijaNr_28.pdf

2013 m. Kompensuojamųjų vaistinių preparatų kainynas http://www.vlk.lt/vlk/lt/?page=info&id=1183.

 

VLK Ryšių su visuomene skyrius

]]>
92 Mon, 20 May 2013 09:05:36
Receptų knygeles pakeis virtualūs e. receptai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (SAM) planuoja, kad jau 2014-ųjų pabaigoje sergantiems žmonėms einant pas gydytoją ar į vaistinę nebereikės su savimi neštis receptų knygelių ar popierinių receptų. Gytytojai vaistus skirs naudodamiesi elektronine receptų (e. receptas) paslauga, kas, specialistų teigimu, ne tik supaprastins, bet ir padarys skaidresnę receptinių vaistų skyrimo tvarką.

Kaip pasakojo SAM Bendrųjų reikalų departamento direktorė Justina Januševičienė, baigus įgyvendinti Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis finansuojamą projektą „Elektroninės paslaugos „E. receptas“ plėtra“, didelę naudą pajus ir pacientai, ir sveikatos apsaugos sistemos darbuotojai.

Informaciją apie receptinio vaisto skyrimą gydytojai įrašys į sukurtą informacinę sistemą, prie kurios prieigą turės ir vaistininkai, ir pats pacientas.

„Manau, kad pacientams tai bus daug patogesnė tvarka. Kitaip nei popierinio, e. recepto nepamirši, nepamesi. Žmonės bet kada sistemoje galės pasitikrinti vaistų vartojimo dozes. Labai svarbi kuriamų elektroninių paslaugų funkcija –lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms kai kuriuos vaistus bus galima išrašyti jiems net neišeinant iš namų. Pavyzdžiui, cukriniu diabetu sergantiems žmonėms nereikės vykti į polikliniką vien tam, kad gautų receptą insulinui“, – apie e. recepto paslaugų pranašumus pasakojo J. Januševičienė.

Didelę naudą e. recepto paslaugos teiks ir medikams. Vaistus skyrę gydytojai matys, ar pacientas juos tikrai įsigijo, nes pasitaiko atvejų, kai ligonis skundžiasi, kad sveikata negerėja, o paaiškėja, kad jis net neperka paskirtų medikamentų. Informacija apie vartojamus medikamentus labai svarbi ir greitosios pagalbos gydytojams, suteikiant pagalbą žmonėms be sąmonės.
Taip pat e. receptų paslauga suteiks skaidrumo receptinių vaistų skyrimui, mat elektroninėje duomenų sistemoje bus labai lengva stebėti, kaip efektyviai skiriami ir naudojami vaistai.

Dar vienas e. recepto panašumas – kuriamos elektroninės paslaugos padės sutaupyti nemažai lėšų, kurios dabar skiriamos receptų knygelių su specialia apsauga nuo padirbimo spausdinimui. „Žinoma, paliksime galimybę naudotis ir popierinėmis knygelėmis. Bet, kaip rodo Estijos pavyzdys, kur e. recepto paslaugos jau veikia, popieriniai receptai išduodami tik apie 10 proc. skiriamų vaistų“, – sako J. Januševičienė.

Kaip pabrėžė SAM Bendrųjų reikalų departamento vadovė, projektas „Elektroninės paslaugos „E. receptas“ plėtra“ – tik viena sudėtinė sveikatos apsaugos sistemos paslaugų ir funkcijų perkėlimo į elektroninę erdvę dalis. Taip pat vykdomi kiti projektai, pagal kuriuos kuriama elektroninė ligos istorija, skaitmeninių medicininių vaizdų archyvas, telemedicinos, informacijos mainų, kitos paslaugos.

Projektą „Elektroninės paslaugos „E. receptas“ plėtra“ ketinama baigti 2014 metų lapkričio mėn. Projektas įgyvendinamas Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioriteto „Informacinė visuomenė visiems“, kurį administruoja Informacinės visuomenės plėtros komitetas prie Susisiekimo ministerijos, lėšomis.

Duomenų šaltinis: IVPK


]]>
79 Thu, 02 May 2013 08:05:17
Viešnagės metu Antanas Vinkus domėjosi sveikatos apsauga Telšiuose lankėsi premjero Algirdo Butkevičiaus patarėjas sveikatai Antanas Vinkus. Jis su Telšių rajono savivaldybės meru Vytautu Kleiva, Administracijos direktoriumi Sauliumi Urbonu lankėsi Šeimos centre, Alberto Kojelės individualioje įmonėje, Visuomenės sveikatos  centre ir Regioninėje Telšių ligoninėje. Svečiai susipažino su šių gydymo įstaigų teikiamomis paslaugomis, turima įranga, bendravo su ligoniais, skyrių vadovais ir bendrosios praktikos slaugytojomis. Vėliau su medikais bei valdžios atstovais aptarė aktualius visuomenės sveikatos klausimus ir jų sprendimo būdus Telšiuose.

Išgirdo gerus vertinimus
Regioninės Telšių ligoninės direktorė Alma Vitkienė su pavaduotoju Konsultacinei poliklinikai Alvydu Vaidakavičiumi svečius pakvietė apžiūrėti skyrius, pabendrauti su jų vedėjais bei medicinos personalu. Chirurgijos ir Traumatologijos skyriuose A.Vinkus pirmiausia užsuko į palatas. Pakalbinęs ten besigydančius ligonius, išgirdo vien teigiamus atsiliepimus apie gydymą. Ilgėliau pabendravo su bendrosios praktikos slaugytojomis, teiravosi jų, ar pakanka vaistų, įrangos, kas trukdo geram medicinos darbuotojų darbui.
Chirurgijos skyriuje dvidešimt lovų, o ligoniai sunkūs. Dieną dirba tik trys bendrosios praktikos slaugytojos. Moterys sakė, jog visko pakanka, bet pasiguodė, kad per mažai skyriuje darbuotojų, reikia daug ir sunkiai dirbti, o už tai mažokai atlyginama. „Ačiū, kad aukojatės“,— paguodė svečias ir pasmalsavo, ar geras skyriaus vedėjas. Kaip ir tikėjosi, neišgirdęs skundų, A.Vinkus pajuokavo: „Mylėk esamą skyriaus vedėją, nes kiti būna blogesni“.

Tikimasi ministerijos paramos
Ministro pirmininko patarėjas sveikatai apsilankė Neurologijos skyriuje, kur bendravo su gydytoja Virginija Vitkauskiene, užsuko į Reabilitacijos skyrių, pakalbėjo su pacientais ir skyriaus vedėja Silva Jukniene. Ji papasakojo apie skyriuje po insultų, stuburo išvaržų, sudėtingų operacijų ar sunkių traumų besigydančius ligonius, jiems taikomas ergoterapijos, kineziterapijos, reabilitacijos priemones, skiriamą logopedo, psichologo pagalbą, masažo, vandens ir kitas procedūras, suteikiančias galimybę ligoniui kuo greičiau pasveikti. A.Vinkus klausė ligonių, ar gydytoja užsuka pas juos. „Net po keletą kartų per dieną. Visada pasidomi sveikata“,— kalbėjo besigydantys pacientai. Europos Sąjungos lėšomis sutvarkytas Reabilitacijos skyrius, tačiau medikai įsitikinę, kad iš biudžeto lėšų reabilitacijai per mažai skiriama.
A.Vinkus patikino, jog medikų nusiskundimus perduos Sveikatos apsaugos ministrui Vyteniui Povilui Andriukaičiui. „Ministras ketina atvykti į Telšius, o kol kas jums perduoda linkėjimų. Ministras daro viską, kad gautumėte daugiau lėšų, o ir meras pridės iš rajono biudžeto“,— patikino svečias.

Kuris geriausias gydytojas?
Svečias stabtelėjo ir pasikalbėjo su Konsultacinės poliklinikos registratūros darbuotojais, o eidamas koridoriumi pasidomėjo, kodėl prie vieno kabineto susidariusi ilga eilutė. „Tik kartą per savaitę į Telšius atvyksta gydytoja nefrologė Laima Griciūtė. Šiandien ji konsultuos ligonius“,— paaiškino A.Vitkienė. Belaukiantys konsultacijų, ligoniai nesiskundė, o A.Vinkui paaiškino, kad gydytoja neretai pacientus priiminėti pradeda anksčiau nei nurodyta registracijos talonėlyje. „Mums malonu pasėdėti ir pabendrauti“,— kalbėjo gydytojos konsultacijos belaukianti pacientė ir patikino svečią, kad tik puikių gydytojų dėka ji dar gyva ir tokia energinga. „O kuris iš Regioninės Telšių ligoninės gydytojų pats geriausias?“— smalsavo A.Vinkus. „Visi gydytojai geri“,— vienas per kitą tikino konsultacijos pas nefrologę laukę pacientai. „Man pati geriausia, daug padėjusi — Silva Juknienė“,— teigė mėgstanti bendrauti pacientė. Tad A.Vinkus entuziastingai paspaudė ranką ir padėkojo greta stovėjusiai Reabilitacijos skyriaus vedėjai.

Gyventojų sveikata — patikimose rankose
Svečiai taip pat apžiūrėjo Reanimacijos ir Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrius, kalbėjosi su medicinos darbuotojais, pamatė naujausią įrangą.
Telšių rajono meras V.Kleiva patikino, kad šis Ministro Pirmininko patarėjo sveikatai apsilankymas svarbus. Svečias susipažino su dabartine situacija ir apie tai informuos premjerą A.Butkevičių, kuris ketina apsilankyti Telšiuose. „Regioninė Telšių ligoninė turi išlikti tokio pat statuso, koks yra dabar, stengsimės daryti viską, kad nekiltų noro reorganizuoti“,— kalbėjo meras ir patikino, jog 2015 metais Regioninėje Telšių ligoninėje bus tęsiama ir kitų skyrių renovacija. A.Vinkus pasidžiaugė, kad tiek Šeimos centre, tiek Regioninėje Telšių ligoninėje ligoniams teikiamos profesionalios paslaugos. „Šeimos centre medikai aukštos kvalifikacijos“,— teigė svečias, turėjęs progos tuo įsitikinti. Pasak jo, problemų netrūksta, nes medikams tenka didelis darbo krūvis. Jis apgailestavo, kad Šeimos centre gydytojai tik 15-20 minučių skiria pacientams, o didesnę laiko dalį užima tvarkydami dokumentus. Svečias pasidžiaugė, kad Telšiuose ligoniams nesunku patekti pas gydytojus, tačiau nuogąstavo, jog ilgiau tenka laukti oftalmologo konsultacijų, nes akių ligų specialistų Telšiuose trūksta.
A.Vinkus teigė, kad jo viešnagės Telšiuose tikslas — susipažinti su dabartine padėtimi, išklausyti medikų nuomonės ir pateikti pastebėjimus dėl būsimos sveikatos apsaugos reformos Lietuvoje. Svečias užsiminė apie sveikatos apsaugos ministro V.Andriukaičio įstatymo projektą, kuriuo siūloma pakeisti privačių gydymo įstaigų finansavimo tvarką. Kaip teigė A.Vinkus, tie patys gydytojai dirba privačiose ir valstybinėse įstaigose. Privačioje konsultuojamus ligonius jie siunčia nemokamai konsultuotis, tirtis ar gauti kitas paslaugas valstybinėse įstaigose. Svečias patikino, kad savivaldybės prisiima atsakomybę dėl privačių gydymo įstaigų įsteigimo.
„Vietos gyventojų sveikata — patikimose rankose“,— užtikrino premjero patarėjas sveikatai A.Vinkus ir mandagiai atsisveikino su gausia žurnalistų palyda.

 

Danutė Jackutė


 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


 

]]>
67 Thu, 18 April 2013 09:04:30
Hemodializės skyrius — tarsi viena šeima Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyrių šiemet lydi magiški trejetai: 13 metų kai skyrius įkurtas, aptarnaujami 23 pacientai, kurie dializuojami tris kartus per savaitę. Šis skyrius gyvybiškai svarbus tiems, kurie serga terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu.

Gali susirgti kiekvienas
„Pasirinkote tinkamą mėnesį inkstų ligoms ir Hemodializės skyriui pristatyti“,— susitikimo pradžioje sakė Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus vedėja Alina Šarkevičienė. Medikė pasakojo, kad kasmet kovo viduryje minima Pasaulinė inkstų diena. Šiemet Klaipėdoje įvykusios medikų konferencijos metu paskelbtas šūkis: „Inkstų ligos: gali susirgti kiekvienas“. Renginyje dalyvauti pakviesti ne tik nefrologai, anesteziologai-reanimatologai, kardiologai, vidaus, šeimos ir kitų ligų gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, bet ir pacientai. A.Šarkevičienė sakė, kad šia diena norima atkreipti dėmesį į inkstų vaidmenį žmogaus sveikatai bei suteikti žinių apie inkstų ligų riziką bei gydymą. Pagal statistinius duomenis, pasaulyje 1 iš 10 žmonių serga inkstų liga, o kas 20 nustatoma lėtinė inkstų liga, kuri dažniausiai baigiasi terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Lietuvoje šiuo metu dializuojama apie 1,5 tūkst. pacientų ir apie 600 gyvena su transplantuotu inkstu.
Telšiuose šiuo metu Hemodializės skyriuje tris kartus per savaitę po keturias valandas dializuojami 23 skirtingo amžiaus pacientai, per metus atliekama per 3000 hemodializių, per tryliką skyriaus veiklos metų yra 16 transplantuotų ligonių. „Donorą rasti nelengva. Tai ne šiaip paprasta pacientų, laukiančių inksto, eilė. Kad inkstas gerai funkcionuotų, labai svarbu geras imunologinis suderinamumas. Prieš transplantaciją atliekama daug tyrimų“,— teigė medikė.

Nebyli liga
Skyriaus vedėja A.Šarkevičienė atskleidė, jog inkstų ligą ypač sunku atpažinti. „Tai nebyli liga, dažniausiai pasireiškianti bendru kūno silpnumu, tinstančiomis kojomis, pykinimu, o kartais ir vėmimu, dažnesniu šlapinimusi naktį ar sumažėjusiu šlapimo kiekiu. Simptomai atrodo niekuo neišsiskiriantys, ir ligoniai kartais nesupranta, kad serga inkstų liga, tad vertėtų atidžiau stebėti save, atkreipti dėmesį, kaip dažnai kartojasi minėti požymiai“,— aiškino gydytoja. Anot medikės, didesnė rizika susirgti inkstų ligomis yra sergantiems cukriniu diabetu, turintiems aukštą kraujospūdį, kamuojamiems nuolatinio šlapimo takų ar pūslės uždegimo, jungiamojo audinio — sąnarių ligomis, dažnai vartojantiems vaistus nuo skausmo — analgetikus, antibiotikus, tam tikromis ūmiomis ligomis (širdies infarktu, kasos uždegimu, sepsiu...), apsinuodijus. „Jei šeimos gydytojas pastebi problemą, jis pacientą nukreipia pas nefrologą (inkstų ligų gydytoją), kuris ir priima tolimesnį sprendimą“,— sakė A.Šarkevičienė. Telšiuose nefrologo nėra, tačiau ligonius, sergančius inkstų ligomis, konsultuoja gydytoja Laima Griciūtė iš Šiaulių respublikinės ligoninės.

Sėkmingų 13 veiklos metų
Kaip ir kiekvienam Regioninės Telšių ligoninės skyriui, pradžia nebuvo lengva. 2000-aisiais Hemodializės skyrius duris atvėrė mažose patalpose, tačiau prieš trejetą metų persikėlė į erdvesnes, gražesnes ir patogesnes patalpas. A.Šarkevičienė sako, kad dabar ligoninė be Hemodializės skyriaus neįsivaizduojama. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universitete reanimatologijos-anesteziologijos studijas baigusios gydytojos, reikia dėkoti ligoninės administracijai, jog vien ligoninės lėšomis pertvarkytas ir modernizuotas Hemodializės skyrius, kad dirbama su moderniais ir saugiais aparatais, naudojamos naujausios geriausiai biologiškai suderintos dializatorių membranos, turima modernius vandens valymo įrenginius. Visi dializuojami pacientai gauna kokybiškas ir saugias paslaugas. Išlaidų atsipirkimas — žmonių sveikata ir gyvybė, geresnė gyvenimo kokybė. Didelis pliusas, kad ambulatorinės hemodializės atliekamos ligoninėje. Pacientams užtikrinama gera slauga ir gydymas, nes, atsiradus komplikacijoms, pagalba teikiama nedelsiant. Pacientai skubos tvarka guldomi į stacionarą, jiems atliekami tyrimai bei konsultuojami kitų specialybių gydytojų. Vienu metu skyriuje esančioje palatoje gali gydytis aštuoni ligoniai. Skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos slaugytojos, turinčios sertifikatą hemodializės procedūroms atlikti. Hemodializės skyrius dirba šešias dienas per savaitę, ligonių patogumui dirbama dviejomis pamainomis. Skyriuje dirba dvi gydytojos: anesteziologė A.Šarkevičienė ir terapeutė Eglė Kučikienė, vyresnioji slaugytoja Vida Jankauskienė ir šešios slaugytojos.

Kas yra dializė?
Inkstų pagrindinė funkcija — pašalinti kenksmingas medžiagas ir skysčių perteklių iš organizmo. Inkstai ne tik per parą išfiltruoja ir išvalo apie 200 litrų kraujo, bet ir kontroliuoja arterinį kraujo spaudimą, užtikrina kaulų struktūrą, dalyvauja gaminant raudonuosius kraujo kūnelius, pašalina vandens, druskų perteklių. Inkstams pradėjus blogiau funkcionuoti, kaupiasi toksinai, vystosi inkstų nepakankamumas. Pablogėjus inkstų darbui, nukenčia širdis, kraujagyslės, vystosi mažakraujystė. Siekiant sustabdyti lėtinės inkstų ligos funkcionavimą, vertėtų reguliuoti mitybą, stebėti svorį, atsisakyti rūkalų, vengti nereikalingų skysčių, riboti kalio kiekį maiste iki 1,5-2 gramų per dieną. Sergantiems lėtine inkstų liga, iš organizmo ši medžiaga sunkiai pašalinama, tad kalio gali susikaupti grėsmingai daug. Dėl jo pertekliaus retėja pulsas, atsiranda širdies laidumo sutrikimai, tirpsta veido raumenys, liežuvis, jaučiamas bendras silpnumas, nerimas. Kai savi inkstai nebefunkcionuoja, nesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyros, būtina pakaitinė inkstų terapija. Nors pasaulyje taikomos dvi dializės rūšys: hemodializė ir peritoninė dializė, Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriuje atliekama tik hemodializė. Prijungus specialų aparatą (kitaip vadinamą dirbtiniu inkstu), iš organizmo pašalinami nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir skysčiai. Dializuojant išvalomi šlakai, vaistai ir kitos medžiagos, kurias paprastai inkstai patys pašalintų iš organizmo. Po dializės ligoniai lieka darbingi. Daugėja dialize gydomų cukriniu diabetu sergančių žmonių. Hemodializės metu per specialų kateterį, kuris įkišamas į stambias kraujagysles arba per operaciją suformuotą jungtį (arterioveninę fistulę) tarp arterijos ir venos (žąste ar dilbyje, kartais šlaunyje), kraujas patenka į dializės aparatą, kuris iš kraujo pašalina toksines medžiagas, elektrolitų, vandens perteklių, o apvalytą kraują vėl grąžina ligoniui. Kraujas iš kūno išteka per vieną adatą, vėliau, išvalytas filtre, grįžta per kitą adatą. Kol atliekama dializė, pacientai žiūri televizorių, snūduriuoja. Procedūra nėra skausminga. Kalbinti ligoniai pasakojo, kad į skyrių ateina šeštus ir septintus metus, džiaugiasi aptarnaujančiu medikų kolektyvu. Vienas pacientų — Alfonsas Martinkus — daug metų žvejoja ir šio pomėgio nežada atsisakyti, nors dializė jam atliekama jau šeštus metus. Kitas ligonis atvyksta dializuotis po to, kai nustojo veikti transplantuotas inkstas prieš aštuonerius metus.

Artimieji — svarbiausia
Susirgęs inkstų liga, žmogus tampa priklausomas nuo artimųjų, nuo globėjų ar slaugos namų darbuotojų. Daugeliui pacientų gyvenimas tampa nebeįmanomas be kito pagalbos. Atsiranda neįveikiamų problemų, susijusių su apsirengimu, ėjimu ir pan. „Labai svarbu, kad ligonius remtų šeimos nariai, problemomis, kuomet mums tenka ir psichologo vaidmuo“,— pasakojo A.Šarkevičienė. Dializė atliekama visą likusį gyvenimą arba iki inkstų transplantacijos, nes inkstams nebesugebant savarankiškai gyventi, kito pasirinkimo nėra. Dializuojant išgyvenama dešimt ir daugiau metų, laukiant donoro, nes viltis pasveikti niekada neapleidžia.

Donata Kazlauskienė


]]>
61 Tue, 16 April 2013 11:04:04
Akušerijos-ginekologijos skyriuje — nauji vėjai Regioninės Telšių ligoninės Akušerijos-ginekologijos skyrius — nebėra bešeimininkis. Iš skyriaus vedėjo pareigų pasitraukus akušeriui-ginekologui Romualdui Mackevičiui, laikinai pareigas ėjo Marina Girčienė, kol galiausiai, aplenkusi konkurentą, skyriaus vedėja tapo medikė iš Kauno Ona Blauzdžiūnienė.

Ilgametė patirtis
Tuometį Kauno medicinos institutą (dabar — Lietuvos sveikatos mokslų universitetas) Gydomąjį fakultetą baigusi gydytoja akušerė-ginekologė O.Blauzdžiūnienė 40 metų dirbo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Kauno klinikose, 30 metų vadovavo Akušerijos ir ginekologijos klinikos Priešlaikinio gimdymo ir nėščiųjų infekcijos sektoriui.
„Pasirinkusi akušerijos-ginekologijos sritį nesijaučiu apsirikusi. Priešingai — tuo džiaugiuosi ir didžiuojuosi. Gilintis į šią medicinos kryptį nusprendžiau atsitiktinai. Negaliu teigti, kad visada svajojau tapti gydytoja ginekologe. Tiesiog taip susiklostė. Buvau pažangi studentė, lankiau akušerijos-ginekologijos mokslų būrelį, jis ir padarė įtaką, kad tapčiau šios srities specialiste“,— pasakojo O.Blauzdžiūnienė.
Telšiai medikei dar nepažintas kraštas. Kol kas ji tik analizuoja Žemaitijos sostinę, bando susipažinti su miestu, jo apylinkėmis. O.Blauzdžiūnienė pripažino, kad tikrai nėra lengva atvykti į svetimą kraštą ir „pradėti gyvenimą iš naujo“, kuomet artimieji liko Kaune.
Kodėl išvyko iš Kauno klinikų, medikė pripažino, kad jauni gydytojai aktyviai ruošia disertacijas, kurias apgynę tampa mokslo daktarais ir dirba universitetinėse ligoninėse. „Jaunimas turi dirbti ir siekti karjeros aukštumų. Aš iš darbo Kaune išėjau oriai, tačiau turimos specialybės nenorėjau apleisti, nes manau, kad savo patirtimi galiu dalintis su jaunesniais medikais, o ir pati dar turiu energijos rūpintis gimdyvėmis“,— sakė Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja.
Pašnekovė minėjo, kad, nusprendusi išeiti iš LSMU Kauno klinikų, pradėjo ieškoti darbo vietos mažesniame rajone. Taip medikė atradusi Regioninę Telšių ligoninę, kurioje ieškota Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjo. Laimėjusi paskelbtą konkursą, gydytoja beveik prieš mėnesį tapo naująja skyriaus vedėja.

Kartais sunku susikalbėti
O.Blauzdžiūnienės pasiteirauta, kas sunkiausia akušerio-ginekologo darbe? „Sunkiausia rasti normalų žmogišką kontaktą su pacientėmis, kurios jau iš anksto būna nusiteikusios prieš gydytojus“,— teigė medikė.
Gydytoja pasakojo, kad dažnai pasitaiko gimdyvių, prisiklausiusių iš aplinkinių neigiamų kalbų apie jas aptarnaujančius medikus. Išankstinis nusistatymas ypač trukdo pasiekti gerų rezultatų.
Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėja prisiminė, kad per ilgus darbo metus buvo ypač sunkių gimdymo atvejų. „Kad gimdymas būtų įvertintas nepriekaištingai, anksčiau akušerijoje devizas buvo: „Sveika motina ir gyvas naujagimis“. Dabar viskas pasikeitė, todėl svarbiausia: „Sveika motina ir sveikas naujagimis“,— pokyčius pristatė O.Blauzdžiūnienė.
Sakoma, kad žmogaus gimimas — didelis stebuklas, bet jo laukdama moteris neretai laviruoja tarp gyvybės ir mirties. Nėščiosioms iki gimdymo ir per jį gresia daug sunkių komplikacijų: preeklampsija, kraujavimai nėštumo ir gimdymo metu, kitos sudėtingos komplikacijos. Eklampsija — gana reta, bet sunki nėštumo sukeliama liga, o preeklampsija suserga maždaug 2-5 proc. nėščiųjų. Jei nustatoma, kad gimdyvė serga preeklampsija, nėštumas turi būti baigtas per parą ar kelias. Sudėtingiausia išgelbėti vaisių, kai preeklampsija prasideda anksti — penktąjį ar šeštąjį nėštumo mėnesį, ne visada galima tikėtis, kad naujagimis išgyvens ir augs sveikas...
Perinatalinis mirtingumas Lietuvoje 2011 metais padidėjo iki 7,3 tūkstančiui gimusiųjų (2010 metais buvo 6,5/1000), padidėjus tiek negyvų gimusių, tiek ankstyvųjų neonatalinių mirčių. „Lietuvos statistikos departamento duomenimis, pastaraisiais metais šalyje kūdikių mirtingumas mažėja, tačiau ne taip sparčiai, kaip senbuvėse Europos Sąjungos šalyse. Pastaraisiais metais kūdikių mirtingumas mažėja, rodiklis svyruoja nuo 7,9 mirusio kūdikio tūkstančiui gimusiųjų 2004 metais iki 5,9 2007 metais, bet išlieka gerokai didesnis nei daugelyje Europos šalių. Čia kūdikių mirtingumo vidurkis — 4,7“,— pasakojo O.Blauzdžiūnienė.
Vis dėlto džiugu, kad 2011 metais organizacijos „Gelbėkit vaikus“ sudarytas reitingas pagal vaikų sveikatos priežiūros sąlygas atskleidžia kitokius skaičius: Lietuvai skirta 19 vieta iš 161 šalies, ji šiame skaičiavime pralenkia nemažai senųjų Europos Sąjungos šalių.
Paprašyta papasakoti apie įsimintiniausius gimdymo atvejus, gydytoja pripažino, jog per tiek darbo metų buvo visko. Vienas atvejų — nėščioji susirgo eklampsija, vaisius žuvo, tačiau nukraujavusią gimdyvę, taikant šiuolaikiniais tyrimais įrodytą gydymą, pavyko išgelbėti. „Kartą sulaukėme nėščiosios su jau žuvusiu vaisiumi, sepsiu, gimdos uždegimu. Atlikta operacija — pašalintas vaisius ir gimda. Tai vienas liūdnesnių atsitikimų, bet buvo ir „šviesesnių“ atvejų. Sykį pas mus atvyko moteris, būdama 23 nėštumo savaitėje. Ji laukėsi dvynių. Vienam jų nubėgo vandenys, nuspręsta tęsti bevandenį laikotarpį, kol vaisiai galės gimti ir išgyventi. Nėštumą pavyko pratęsti iki 30 savaičių, atlikta Cezario operacija ir gimė dvi gražuolės dvynukės“,— prisiminė medikė.

Reikia 100 dienų
Akušerijos-ginekologijos skyriaus vedėjos pasiteirauta, ar per nepilną mėnesį paaiškėjo darbo specifika, ar susibendravo su kolegomis? „Man, kaip ir Vyriausybei reikia 100 dienų, kad viską galiausiai suprasčiau ir padaryčiau išvadas. Kol kas su viskuo tik susipažįstu ir darbo kokybės įvertinti negaliu“,— sakė gydytoja.
Pašnekovė pastebėjo, jog atsinaujinančiame ir remontuojamame Regioninės Telšių ligoninės skyriuje yra visa būtina įranga, kokios reikia antrinio lygio ligoninei. Yra trys puikiai suremontuoti gimdymo kambariai, pastatyta burbulinė vonia, nauja įranga: kūdikių kardiomonitoriai, svarstyklės, naujagimių šildymo stalas, yra aparatūra, reikalinga naujagimiui gaivinti, planuojama įsigyti didžiulių guminių kamuolių, palengvinančių gimdymą.
O.Blauzdžiūnienė viliasi, kad Telšiuose esanti ligoninė įsigys ir naujesnės kartos ultragarso aparatą, nes turimas ne visai atitinka keliamus reikalavimus. „Numatyta tik viena ultragarso patikra nuo 17 iki 22 savaitės, antroji (esant reikalui) — po 30 savaičių. Vis dėlto pasaulio medikai siekia, kad būtų galima atlikti ankstyvąją patikrą 8-14 nėštumo savaitę. Tuomet jau įmanoma nustatyti vaisiaus vystymąsi ir padaryti tam tikras išvadas“,— teigė medikė.
Regioninėje Telšių ligoninėje „neišnešiotukai“ nėra priimami, skyriaus vedėja pasakojo, kad prasidėjus priešlaikiniam gimdymui patartina nėščiosioms vykti į tretinio lygio ligonines didmiesčiuose.
Medikė aiškino, jog normalus gimdymas (nuo nubėgusių vandenų iki kūdikio gimimo) pirmąjį kartą gimdančioms moterims trunka apie 14 valandų, antrąjį, trečiąjį ir daugiau kartų gimdančios pacientės kūdikio sulaukia jau po 7-8 valandų, o kartais ir greičiau. „Džiaugiuosi, kad vyrai ar kiti artimieji būna kartu su gimdyve. Jie visiškai netrukdo, o tik padeda moterims iškęsti skausmus. Taip pat aš esu iš tų medikų, kurie rekomenduoja gimdymą su epidūrine nejautra. Jeigu moksliškai patikrinta ir patvirtinta, kam tuomet moteriai kankintis?“— klausė O.Blauzdžiūnienė.

Kvalifikuotas kolektyvas
Į Regioninę Telšių ligoninę gimdyti atvyksta moterys ne tik iš miesto ar rajono, bet ir iš Plungės, Rietavo. Pasitaiko gimdyvių ir iš didžiųjų šalies miestų.
Šiuo metu Akušerijos-ginekologijos skyriuje yra 10 palatų. Po remonto, remiamo projektinėmis lėšomis, atsiras papildomos 8. Pacientės po gimdymo turi vienvietes palatas, jose gali įsikurti kartu su vyru ar artimaisiais. Nėštumo patologijos ir ginekologijos problemų turinčios nėščiosios gydomos trivietėse palatose.
Anot skyriaus vedėjos, medikų kolektyvas — kvalifikuotas ir turintis patirties. Čia dirba keturios akušerės-ginekologės: Ona Blauzdžiūnienė, Marina Girčienė, Olga Šaulienė, Vilūnė Intaitė, neonatologė Renė Gudauskienė. Budėti atvyksta Greta Norkienė, Irena Matulaitienė, Antanas Gudauskas, Rima Povilaitytė. Vyr. akušerės pareigas eina Daiva Neniškienė. Skyriuje dirba 16 akušerių, 7 slaugytojos, viena iš jų dirba prie naujagimių. Taip pat yra 7 slaugutės.
Šiemet Regioninėje Telšių ligoninėje jau gimė daugiau kaip 50 kūdikių. Iš jų daugiau — berniukų. Gydytoja O.Blauzdžiūnienė ragino nėščiąsias domėtis fiziologiniais organizmo pakitimais nėštumo metu, prasidedančio gimdymo požymiais ir atsakingai ruoštis artėjančiam gimdymui. „Žinojimas mažina baimes, o medikams per gimdymą belieka tik dar kartą viską priminti“,— sakė medikė.



Donata Kazlauskienė


Nuotraukoje: Akušerijos-ginekologijos skyriaus kolektyvas, priekyje — skyriaus gydytojos. Iš kairės: Vilūnė Intaitė, Olga Šaulienė, Renė Gudauskienė, Ona Blauzdžiūnienė.

]]>
56 Thu, 11 April 2013 09:04:43
Ligoninei praėję metai buvo sudėtingi, bet 2013-ieji teikia optimizmo Regioninei Telšių ligoninei 2012-ieji buvo nelengvi metai, tačiau 2013-iesiems ligoninės direktorė Alma Vitkienė (nuotraukoje) teikia daugiau vilties. „Praėję metai buvo sudėtingi dėl ribotų finansinių galimybių. Pacientų turėjome daug, tačiau Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšos — nedidelės, pavyzdžiui, vien reabilitacijos stacionarinėms paslaugoms finansavimas sumažintas 140 tūkst. litų. Vis dėlto apie šiuos metus galvojame optimistiškai, juolab, kad 2013-aisiais sulauksime gerų permainų“,— sakė direktorė.

Stacionare gydėsi per 8 tūkst. pacientų
Direktorė sakė, kad ligoninėje yra 223 lovos: Vidaus ligų skyriuje — 40, Neurologijos ir Psichiatrijos skyriuose bei Slaugoje — po 22, Traumatologijos — 27, Akušerijos-ginekologijos skyriuje — 25, Vaikų ligų ir Chirurgijos skyriuose — 20, Reabilitacijos skyriuje — 19. Šiuose skyriuose per 2012-uosius metus iš viso gydėsi 8 tūkst. 172 pacientai. Vidutinė pacientų gulėjimo trukmė — 7,1 diena, lovų funkcionavimo rodiklis — 309, lovos apyvarta — 43,3.
Pas gydytojus-specialistus pernai apsilankyta daugiau kaip 85 tūkst. kartų, konsultuoti 74 tūkst. 582 pacientai. Daugiausiai pacientų kreipėsi į kardiologą, traumatologus, endokrinologą, chirurgus. Vidurkis siekia maždaug 300 pacientų per dieną.
Regioninėje Telšių ligoninėje 2012 metais gimdė 328 moterys, atlikta apie 2 tūkst. 400 operacijų, iš jų didžiųjų — maždaug 1000. Lyginant su 2011-aisiais, didžiųjų operacijų sumažėjo beveik 150, tačiau Regioninės ligoninės direktorė paaiškino, jog mažėjimą lėmė Chirurgijos skyriuje vykę remonto darbai, nes tuo metu operacinė veikla buvo sumažinta.
Nors direktorė teigė, kad 2012-ieji buvo finansiškai sunkūs, vis dėlto Regioninė Telšių ligoninė metus baigė teigiamu finansiniu rezultatu. „Kadangi esame viešoji įstaiga, neretai sulaukiame žemesnio socialinio lygio pacientų: asocialių asmenų nemokančių PSD, bedarbių ir pan. Dažniausiai šie asmenys atvyksta uždelsę ligos pradžią su toli pažengusiomis komplikacijomis, todėl jų gydymo sąnaudos būna gana didelės.
2012 metais iš PSD skirta 19,1 mln. litų., tačiau stacionarinių paslaugų liko neapmokėta už 2,8 mln. litų. Valstybinės ligonių kasos balo vertė atstatyta tik už tris praėjusių metų mėnesius — rugsėjį, spalį ir lapkritį“,— finansinę situaciją aiškino A.Vitkienė.

Beveik 500 darbuotojų
Kalbinta Regioninės Telšių ligoninės direktorė pasakojo, kad medicinos įstaigą vienija 470 žmonių personalas, iš jų 74 gydytojai, 209 slaugytojai, 96 pagalbiniai darbuotojai, 24 slaugytojų padėjėjai, 19 laboratorijos darbuotojų, 14 kitų specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, likę — pagalbinis personalas.
„Labai laukiame atvykstant jaunesnių gydytojų, nes ne paslaptis, kad tiek Konsultacinėje poliklinikoje, tiek stacionare dirba ir pensinio amžiaus gydytojai. Šiemet turėtų atvykti vienas jaunas gydytojas, kitąmet — du. Esame dėkingi Telšių rajono savivaldybei, merui ir Sveikatos komitetui už galimybę remti penkis rezidentus bei juos skatinti finansiškai“,— teigė A.Vitkienė. Anot pašnekovės, turėtų pradėti dirbti šie nauji specialistai: kardiologas, pulmonologas, traumatologas, dermatovenerologas, vidaus ligų gydytojas.
Gyventojus ypač dominanti tema — darbuotojų atlyginimai. Vidutiniškai gydytojas per mėnesį uždirba 3 tūkst. 710 litų, slaugytojas — 1 tūkst. 624 litus, kiti specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą,— 2 tūkst. 900 litų. Visi atlyginimai skelbiami įstaigos tinklalapyje.
Praėjusiais metais baigtas projektas „VšĮ Regioninės Telšių ligoninės teikiamų paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant dienos chirurgijos, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūrą“. Jo vertė — beveik 3 mln. litų. „Kaip ir buvo numatyta projekte, atlikti visi darbai. Šį ketvirtį turėtų būti baigtas kardiologinis projektas su Kauno klinikomis. Iš VIP lėšų baigiamas tvarkyti Akušerijos-ginekologijos skyrius, planuojame, kad šiemet prasidės darbai ir Vidaus ligų skyriuje. Vienas iš džiugiausių įvykių 2012 metais — pasirašyta sutartis su šveicarais dėl Akušerijos-ginekologijos skyriaus renovacijos. Bus atnaujinta aparatūra, apšiltintos patalpos. Daug vilčių teikia E.sveikatos projektas, kurį įgyvendinus pagerės paslaugų prieinamumas ir jų kokybė visuose Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“,— džiaugėsi ligoninės direktorė.

Vystys elektronines paslaugas
Apie įgyvendintus ir planuojamus vykdyti projektus papasakojo Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotojas ekonomikai Kęstutis Trečiokas. „Kartu su Kauno klinikomis pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Šveicarija. Bus parengtas dviejų dalių projektas. Už vienos dalies lėšas Akušerijos-ginekologijos skyriui parūpinsime naujos aparatūros, įvairių įrenginių. Už kitos dalies projekto pinigus bus rekonstruotas Akušerijos-ginekologijos, Vaikų ligų, Psichiatrijos skyrių korpusas, bus apšiltintos sienos, stogas, įrengti saulės kolektoriai“,— pasakojo K.Trečiokas.
Jam antrindama A.Vitkienė sakė, kad motinos ir vaiko sveikatą ypač svarbu stiprinti. „Aukšto lygio gimdyvių ir naujagimių priežiūra — ligoninės prestižas. Tad turime stengtis kuo geriau dirbti, kad būtume patrauklūs regiono nėščiosioms ir gimdyvėms“,— sakė direktorė.
Planuojama, kad iki 2014-ųjų metų pabaigos visi skyriai turėtų būti renovuoti. „Esame tarsi užburtame rate: kai pabaigsime tvarkyti Vidaus ligų ir Psichiatrijos skyrius, vėl pradėsime iš pradžių, nes pirmieji skyriai sutvarkyti daugiau nei prieš 10 metų“,— juokavo A.Vitkienė.
Kalbintas K.Trečiokas pasakojo, kad netrukus aštuonios Telšių regiono asmens priežiūros sveikatos įstaigos pradės įgyvendinti E.sveikatos paslaugų plėtrą už 1,7 mln. litų. „E.sveikata bendrai vadinamos informacinėmis ir ryšių technologijomis paremtos priemonės, kurios naudojamos padedant užtikrinti ir gerinant prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėjimą ir gyvenimo būdo tvarkymą. Tai suteikia galimybę susisiekti pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, perduoti duomenis iš vienos įstaigos į kitą arba pacientams ar sveikatos priežiūros specialistams bendrauti tarpusavyje. Ji apima ir informacinius sveikatos priežiūros tinklus, elektroninius įrašus apie sveikatos būklę. E.sveikatos priemonės gali padėti užtikrinti, kad gyvybiškai svarbi su sveikata susijusi informacija būtų iškart prieinama reikiamoje vietoje, tačiau kyla abejonių dėl saugumo. Sunkiausia bus apsaugoti asmens duomenis, kad jais nepasinaudotų pašaliniai. Vis dėlto E.sveikata padėtų užtikrinti viso sveikatos sektoriaus veiksmingumą, efektyvumą bei tvarumą“,— sakė direktorės pavaduotojas ekonomikai.
Tiek K.Trečiokas, tiek A.Vitkienė pasakojo, kad sunkiausia bus suvesti duomenis iš popierinės kortelės į elektroninę erdvę, tad jau nuo šiol medikai skatinami, esant galimybei, viską talpinti virtualioje erdvėje, bet ne rašyti ant popieriaus. Už skirtą 1,7 mln. litų finansavimą E.sveikatai bus nupirkti kompiuteriai, parengta duomenų bazė, paruošti serveriai.



Donata Kazlauskienė

]]>
54 Tue, 05 March 2013 08:03:02