Naujienos

2015-10-14 05:10:49

Regioninėje Telšių ligoninėje – trys nauji medikai

Vasaros pabaigoje Regioninės Telšių ligoninės kolektyvą papildė trys nauji medikai: traumatologai-ortopedai Kristina Norkutė ir Klaudijus Beinaravičius bei neurologė Kristina Kazakevičienė. Jauni medikai džiaugiasi puikiomis darbo sąlygomis, maloniu kolektyvu, plačiomis pacientų ištyrimo galimybėmis ir būdami Telšiuose teigia realizuojantys visus savo siekius.

Monika GIRDVAINĖ

Iš Kauno atvyko į Telšius
32 metų K. Beinaravičius – kaunietis. Laikinojoje šalies sostinėje gimęs, augęs, Kauno medicinos universitete mediciną ir vėliau ortopedijos traumatologijos rezidentūrą studijavęs vyras Telšiuose teigia atsidūręs gana atsitiktinai.
„Čia mane atvedė pats likimas. Prieš įsidarbindamas dvejus metus į Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių atvykdavau budėti savaitgaliais, o kai pasiūlė geras darbo sąlygas ir nuolatinį darbą, priėmiau šį pasiūlymą“, – pasakojo traumatologas-ortopedas. Kiek anksčiau, studijų metais, K. Beinaravičius dirbo Kauno klinikose ir Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinėje ligoninėje. Nors darbas didmiesčio ir mažesnio miesto ligoninėse skiriasi, tačiau medikas Telšiuose tvirtina realizuojantis visus savo siekius, sumanymus.
„Medikams čia suteikiamos galimybės tobulėti, pacientų ištyrimo galimybės didelės, tad būdamas čia realizuoju viską, ko noriu. Dirbame ir Traumatologijos skyriuje ir ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje, tenka budėti ir Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Tad kiekviena diena man – naujas įvykis, kasdien yra įdomu dirbti, o patirtis reikalinga visokia“, – įsitikinęs K. Beinaravičius.
Paklaustas apie pacientus, medikas teigia, kad jų pasitaiko įvairių, ligonių pageidavimai skiriasi. Tačiau žemaičiai, anot pašnekovo, nors ir užsispyrę bei griežti, bet tuo pačiu ir geranoriški.
Traumatologas-ortopedas sako jau perpratęs žemaičių kalbą, susidraugavęs su ja, tad ir su ligoniais bet kokioje situacijoje randa bendrą kalbą.

Traumatologiją pasirinko dėl dinamiškumo
K. Norkutė – tikra žemaitė. 30-metė traumatologė-ortopedė gimė Akmenėje, vaikystę, tėvams persikrausčius į Skuodo rajoną, praleido Ylakiuose. Čia baigusi vidurinę mokyklą, mergina įstojo į dabartinį Lietuvos sveikatos mokslų universitetą (anksčiau – Kauno medicinos universitetas) mokytis medicinos. Tame pačiame universitete baigusi ortopedo-traumatologo rezidentūrą, ji nusprendė įsitvirtinti Telšiuose.
„Telšiai man nėra svetimas miestas, dar vaikystėje čia leisdavau vasaros atostogas, o dirbti ir įsitvirtinti būtent šiame mieste nusprendžiau, kai tinkamu metu pavyko atsidurti tinkamoje vietoje. Atvažinėdama budėti į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių pastebėjau, kad čia malonus personalas, puikios darbo sąlygos, o ir ligoniai kitokie nei didmiesčiuose, tai ir pasilikau čia“, – pasakojo K. Norkutė.
Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių, besimokydama rezidentūroje, budėti savaitgaliais medikė atvykdavo 7 mėnesius. Rezidentūros studijų metais traumatologei-ortopedei taip pat teko dirbti Kauno klinikose. Internatūrą ji atliko Plungės ligoninėje.
K. Norkutė, paklausta, kodėl pasirinko iš pažiūros vyrišką traumatologo-ortopedo specialybę, teigia, kad ši medicinos sritis ją patraukė dėl dinamiškumo. „Mane žavi tai, kad traumatologijos srityje nėra monotonijos, čia viskas dinamiška – kiekvieno paciento lūžis skirtingas, kiekviena situacija vis kitokia. Be to, aš – tėčio dukrelė, nuo mažens labiau linkau prie vyriškų, rimtų darbų, tai ir tokia specialybė patinka. Mėgstu ūkiškus darbus, o mums dirbant nuolat reikalingi grąžtai, varžtai, plokštelės ir kiti dalykai. Tai viskas ir yra įdomu“, – su šypsena veide pasakoja pašnekovė.

Baigė karo vadų kursus
Abu traumatologai-ortopedai dirba Regioninės Telšių ligoninės Traumatologijos skyriuje, Konsultacinėje poliklinikoje, taip pat kartais budi Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje. Medikai džiaugiasi darbu Telšiuose, ligoninės kolektyvu. Pašnekovų teigimu, Regioninė Telšių ligoninė turi viską, ko reikia antrinio lygio medicinos įstaigai.
„Dauguma gydytojų yra pratę linkti prie centrinių gydymo įstaigų, bet darbas periferijoje, mano nuomone, taip pat įdomus. Manau, antrinio lygio medicinos įstaigos niekuo nenusileidžia didmiesčių
ligoninėms, viskas čia yra daroma ir padaroma kaip ir aukštesnio lygio ligoninėse“, – apie mediko darbo specifiką kalbėjo K. Norkutė.
Tiek K. Beinaravičius, tiek ir K. Norkutė yra baigę karo vadų kursus. Tai gydytojams skirti 3 metus trunkantys kursai, kuriuos baigus įgyjama karo mediko specializacija. Vienerius metus medikai turi dalyvauti mokymuose Generolo Stasio Raštikio puskarininkių mokykloje. Kiti dveji metai skiriami mokymams Karo medicinos tarnyboje. Lankydami kursus medikai dalyvaudavo paskaitose, mokymuose, atliko praktiką, susipažino su kariniais įrenginiais, išklausė medicininės dalies paskaitas ir kt. Medikai tikino, kad šie kursai jiems – į naudą.
„Jeigu prasidėtų rimtesni karo veiksmai, tai esame pasiruošę vykti į karo zoną ir bet kokiomis sąlygomis gydyti sužeistuosius“, – nedvejodama pasakė K. Norkutė.

Patinka urgentinės situacijos
Trečią mėnesį Regioninėje Telšių ligoninėje neurologe dirbanti K. Kazakevičienė yra telšiškė. 29 m. medikė Telšiuose praleido vaikystę, baigusi Žemaitės gimnaziją, išvyko į sostinę Vilniaus universitete studijuoti medicinos. Tačiau baigusi 10 metų trukusias studijas, ji nė nedvejodama grįžo į gimtąjį miestą.
„Kiekviename mieste yra savų pliusų ir savų minusų. Telšiai – mano gimtasis miestas, čia gyvena artimi žmonės, o ir pasiūlytos darbo galimybės tenkina“, – kalbėjo neurologė.
Telšių ligoninėje medikė – ne naujokė. Šioje gydymo įstaigoje ji praleido 4 mėn. internatūros studijų. Rezidentūros metais medikei teko dirbti Santariškių ligoninėje.
Dabar K. Kazakevičienė dirba Neurologijos skyriuje bei Konsultacinėje poliklinikoje, taip pat budi Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje kaip neurologė bei terapeutė. Moteris teigia, kad jai mielesnis darbas skyriuje, kur gausu urgentinių, skubių situacijų, kada nežinai, ko ir kada gali tikėtis ir laukti. Apskritai neurologija medikę ir sužavėjo dėl dažnai pasitaikančių urgentinių atvejų, logiškumo, tikslumo.
„Darbo čia yra nemažai, pacientų ištyrimo, gydymo galimybės plačios. Tik antro lygio ligoninėje dirbantis daktaras nuolatos turi būti budrus ir laiku nustatyti, kada pacientą reikia siųsti į trečio lygio ligoninę, kada esamoje gydymo įstaigoje visos galimybės jau išsemtos“, – įsitikinusi medikė.
Lygindama darbą Santariškių ir Telšių ligoninėse, neurologė prisiminė vieną įdomesnių gydymo atvejų. Budėdama Telšių ligoninės Priėmimo skyriuje, neurologė su kitais medikais pacientui atliko trombolizę, t. y. insultą patyrusiam pacientui suleido trombolitikų, kurie galvos smegenyse tirpdo trombus.
„Puikiai žinau, kad tokiu atveju tokį pat gydymą gydytojai pacientui būtų taikę ir trečio lygio ligoninėse. Procedūrą atlikome sėkmingai, tai galime pasidžiaugti, kad Telšiuose atliekame net ir tokias procedūras, kurios dažniausiai teikiamos aukštesnio lygio ligoninėse“, – darbu Telšių ligoninėje džiaugiasi K. Kazakevičienė.