Naujienos

2016-10-24 11:10:35

Regioninėje Telšių ligoninėje – dvi naujos medikės

Regioninės Telšių ligoninės kolektyvas kasmet plečiasi, tampa vis labiau profesionalus – priimami dirbti jauni specialistai. Nuo rugpjūčio pradžios Telšių ligoninėje pradėjo dirbti dvi naujos gydytojos – dermatovenerologė Agnė Višniauskienė bei nefrologė Eglė Baublienė. Jaunos medikės puikiai įsiliejo į kolektyvą ir džiaugiasi geromis darbo sąlygomis.
Monika GIRDVAINĖ

Grįžo į gimtąjį miestą
Dermatovenerologė A. Višniauskienė kilusi iš Telšių. 2005 m. ji baigė Telšių Žemaitės gimnaziją ir įstojo į Vilniaus universitetą mokytis medicinos. Baigusi mokslus, mergina net nesudvejojo, kur pradėti savo profesinę karjerą, – planas, įgijus išsilavinimą grįžti į gimtuosius Telšius, jos ir vyro galvose sukosi jau seniai.
„Internatūros metais teko atlikti praktiką Telšių ligoninėje, tada ir gimė idėja čia dirbti baigus mokslus“, – sakė dermatovenerologė. Tad sulaukusi pasiūlymo dirbti Regioninėje Telšių ligoninėje, A. Višniauskienė su šeima persikraustė į Telšius.
Medikė, Telšiuose dirbanti du mėnesius, džiaugiasi draugišku ir šiltai priėmusiu kolektyvu, geromis darbo sąlygomis, pasirinkta medicinos sritimi.
„Buvo įvairių svarstymų, į kokią medicinos sritį gilintis. Baigdama studijas priėmiau galutinį sprendimą tapti dermatovenerologe. Pradėjusi dirbti labai džiaugiuosi dėl savo pasirinkimo, nes ši medicinos sritis man patinka, manau, kad esu atradusi save“, – teigė 29-erių medikė.

Susirgimai įvairūs

A. Višniauskienė gilinasi į dvi medicinos sritis: dermatologiją ir venerologiją. Anot jos, telšiškiai dažniausiai skundžiasi dermatologiniais susirgimais, sergančiųjų venerinėmis ligomis šiais laikais mažiau.
„Pagrindiniai dermatologiniai susirgimai – lėtinės uždegiminės odos ligos, kaip žvynelinė, atopinis dermatitas, įvairių alergenų ir dirgiklių sukelti kontaktiniai dermatitai, grybeliniai susirgimai. Tarp paauglių labiausiai paplitusi liga, dėl kurios jie lankosi pas mane, – jaunatviniai spuogai. Daugėja ir odos vėžio atvejų“, – apie telšiškius dažniausiai kamuojančias ligas kalbėjo medikė. Į gydytoją gali kreiptis įvairaus amžiaus pacientai – nuo kūdikių iki suaugusiųjų. Tačiau daugiausiai ji teigė sulaukianti vidutinio amžiaus telšiškių.
Dermatovenerologė pasakojo, kad odos susirgimus dažniausiai išduoda pats kūnas, odos ligos yra visų matomos, nes pasireiškia bėrimais veido odoje, plaštakose, varginančiu niežėjimu, nagų pažeidimais, plaukų slinkimu, kt. Tačiau vėžinės ir ikivėžinės odos ligos dažnai būna neskausmingos, be simptomų, todėl pastebimos daug vėliau. Jeigu žmogus pamato bet kokį apgamo formos, spalvos, dydžio ar kokį kitokį pasikeitimą, būtinai turi apsilankyti pas dermatologą.
„Tokius odos darinius kaip apgamai pats pacientas sunkiai gali įvertinti. Turime galimybę specialiu aparatu įvertinti apgamus, tad kviečiu visus pasitikrinti“, – ragino gydytoja A. Višniauskienė.

Darbo sąlygos tenkina
Nefrologė Eglė Baublienė, kilusi iš Šiaulių, į Telšius atvyko taip pat sulaukusi darbo pasiūlymo. Į Telšių ligoninę medikė buvo pakviesta dar besimokydama Lietuvos sveikatos mokslų universitete rezidentūroje. Telšių ligoninėje nuolat galintis dirbti nefrologas buvo ieškomas jau ne vienerius metus.
„Turiu nemažą darbo krūvį, darbo sąlygos čia geros, o ir kolektyvas maloniai priėmė“, – pirmaisiais įspūdžiais dirbant Telšiuose dalijosi 31-erių E. Baublienė. Medikė šiuo metu dirba Telšių ligoninės Hemodializių ir vidaus ligų skyriuje, taip pat konsultacinėje poliklinikoje, budi Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje.
Gydytoja nefrologė pasakojo, kad nefrologija jau daug metų pasaulyje gerai žinoma ir vertinama medicinos sritis, tačiau mūsų šalyje žmonės dar nėra gerai su ja susipažinę, neretai maišo su neurologija ar urologija.
„Inkstų ligos – nebylios. Dažniausiai pacientai jaučiasi gerai, o apsilankius pas gydytoją paaiškėja, kad liga jau toli pažengusi“, – teigė medikė. Ji sakė, kad inkstų ligos kamuoja įvairaus amžiaus pacientus, tačiau didžioji dalis sergančiųjų – vyresnio amžiaus.

Lėtinė inkstų liga – dažniausiai kitų ligų pasekmė

E. Baublienė informavo, kad daugiausia šiuo metu besikreipiančių pacientų atvyksta dėl lėtinės inkstų ligos. Įvairios sisteminės ligos, tokios kaip cukrinis diabetas, arterinė hipertenzija, išeminė širdies ir kraujagyslių liga, reumatoidinis artritas, sisteminė raudonoji vilkligė, dažniausiai ir sukelia lėtinę inkstų ligą. Taip pat ją gali sukelti ir įvairios inkstų ligos, pvz.: lėtinis inkstų geldelių uždegimas, glomerulonefritai (inkstų kamuolėlių uždegimai), inkstų policistozė ir kt.
„Minėtoms ligoms progresuojant, blogėja inkstų veikla, vystosi lėtinė inkstų liga, kuri gali privesti prie galutinės stadijos – inkstų nepakankamumo, kada jau reikalinga pakaitinė inkstų terapija: hemodializės, peritoninės dializės arba inksto transplantacija. Mūsų, gydytojų, pareiga yra stengtis kontroliuoti tas ligas bei lėtinės inkstų ligos sąlygotas komplikacijas, kad būtų galima kuo labiau atitolinti pakaitinės inkstų terapijos poreikį“, – kalbėjo medikė.

Pagrindinis gydymo būdas – hemodializė

Šiuo metu Telšių ligoninės Hemodializės skyriuje dializuojama 19 pacientų. Procedūros jiems atliekamos 3 kartus per savaitę po 4 valandas.
„Normaliai žmogaus inkstai funkcionuoja 24 valandas per parą, o hemodializuojamų pacientų kraujas nuo kenksmingų ureminių toksinų valomas tik 3 kartus per savaitę po 4 valandas. Dar prieš 20 metų galutinio inkstų nepakankamumo diagnozė daugumai ligonių Lietuvoje reiškė labai greitą gyvenimo pabaigą. Tačiau dabar, taikant vieną iš pakaitinės inkstų terapijos būdų, yra galimybė prailginti gyvenimo trukmę“, – pasakojo nefrologė.
Kaip jau minėta, nors inkstų ligos ir nebylios, tačiau, E. Baublienės teigimu, į nefrologą reikėtų kreiptis esant padidėjusiam kraujo spaudimui, ilgą laiką sergant cukriniu diabetu, atsiradus kojų patinimams, šlapinimosi sutrikimams, nustačius pakitimus šlapimo tyrime.
„Pirminę apžiūrą atlieka šeimos gydytojas, kuris ir nusprendžia, ar pacientui reikalinga specialisto konsultacija, ar pakanka tik pirminės apžiūros ir medikamentinio gydymo. Turint bent kokių įtarimų dėl ligos sudėtingumo, būtina ligonį siųsti specialisto konsultacijos“, – įsitikinusi E. Baublienė.