Naujienos

2013-12-16 09:12:21

Priėmimo-skubios pagalbos skyrius - Regioninės Telšių ligoninės veidrodis

VšĮ Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojai kasdieniame darbe regi visko: nuo lengvai negaluojančių pacientų iki grumtynių dėl žmogaus gyvybės. Didžiausiu emociniu išgyvenimu tampa pacientų mirtys. „Su kiekviena mirtimi pats nenumirsi...“ - apie nelengvą medikų kasdienybę pasakoja naujoji skyriaus vedėja Giedrė Girdvainytė.

Skaistė SADONYTĖ

G. Girdvainytė - naujoji Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja
Mažųjų šalies rajonų ligoninės dažnai skundžiasi, jog trūksta jaunų medikų. Telšiai - ne išimtis. Specialistų stygiaus problemą sprendžianti Telšių rajono savivaldybė yra patvirtinusi Sveikatos priežiūros specialistų studijų rėmimo tvarką. Finansiškai remiami medicinos mokslų studentai po studijų baigimo trejus metus įsipareigoj a dirbti Telšių raj ono sveikatos priežiūros paslaugų sistemoje. Šiuo keliu į Regioninę Telšių ligoninę įžengė ir G. Girdvainytė.
Regioninėje Telšių ligoninėje jauna specialistė dirba dar nuo 2007-ųjų. Šių metų spalį baigusi dvylika metų trukusius mokslus, ji paskirta Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja. Iki šiol šias pareigas ėjusi J. Vilkauskaitė skyriuje liko dirbti medicinos gydytoja.
G. Girdvainytei - trisdešimt vieneri metai. Gimė Telšiuose, užaugo Kalnėnų kaime, baigė „Džiugo“ vidurinę mokyklą. Įtakos mediko profesijai pasirinkti turėj o šeimos pažįstami. Nuo mažų dienų moteris žavėjosi medikų darbu ir, kaip pati šiandieną sako, jautė pašaukimą: nebij oj o krauj o, tvarstyti žaizdų. Tiesa, svajonės ir viltys buvo kuklesnės
tapti medicinos slaugytoja.
Tikslus teko pervertinti po dvyliktoje klasėje šeimos draugės medikės tartų žodžių: „Pabūti sesute suspėsi visada, o gydytoja - ne.“
Taigi gydytoj o vizij a subrandinta tik paskutiniaisiais mokslo metais. Lengva nebuvo - visus metus kiekvieną savaitgalį teko važinėti į Kaune vykusius mokymus. Pastangos pasiteisino - į gydomosios medicinos specialybę Kaune pavyko įstoti.
Po šešerių studijų metų G. Girdvainytė praktiką atliko gimtajame rajone - Regioninėje Telšių ligoninėje. Čia jautėsi sava ir šalia artimųjų. Po praktikos penkerius metus studijavo vidaus ligų rezidentūroje. Savaitgaliais dirbdavo Regioninėje Telšių ligoninėje. Čia liko ir po studijų baigimo. Priėmimo-skubios pagalbos skyriui kiek daugiau nei mėnesį vadovaujanti jauna specialistė jau regi skirtumų tarp kasdienybės dirbant eiliniu gydytoju ir vadovu: „Anksčiau atvažiuoji į darbą, išvažiuoji ir niekas neberūpi. O dabar jaučiuosi atsakinga už savo skyrių, jaučiu rūpestį, stengiuosi, kad skyrius atrodytų gerai palyginti su kitais skyriais.“
Gydytoja dar negali nuspėti galimų savo ateities kelių. Trejus ateinančius metus tikrai dirbs Regioninėje Telšių ligoninėje, o paskui?.. Darbas medikei patinka - jaučiasi savame kailyje. O ir, kaip pati sako, didžiuosiuose šalies miestuose visi gydytojai juk nesutilps - daliai reikia dirbti ir mažesniuose.

Regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalas - kvalifikuotas, turintis didelę darbo patirtį
Skyriuje dirba šie gydytojai: Giedrė Girdvainytė, Jovita Vilkauskaitė, Virginija Šmitaitė, Mindaugas Bakša, Audrius Dervinis, Mindaugas Klinga, Simona Simaitytė, Regina Ašmegaitė, Aleksandras Bytautas, Eglė Kučikienė, Genė Pocienė ir Jovita Seiliuvienė. Slaugytojai - ne mažiau svarbi skyriaus kolektyvo dalis. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje darbuojasi 13 dailiosios lyties slaugytojų: Aušra Andrijauskienė, Daina Šiurkuvienė, Jurgita Višniauskienė, Tatjana Jankauskienė, Vaida Viliuvienė, Inga Gumuliauskienė, Vera Dužinskienė, Jūratė Sabaliauskienė, Daiva Miečiuvienė, Jadzė Kontautienė, Alma Bagdanavičienė, Aušra Šilinskaitė ir Raima Jančauskienė. Pagalbinis Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus personalas: Violeta Butikienė, Algimutė Rubienė, Violeta Rapalienė, Asta Bucevičienė, Adelė Jogminienė, Angelė Kazlauskienė, Adolfina Kundrotienė, Elena Ubartienė, Birutė Urnikienė, Ona Mitkevičienė.
PRIĖMIMO-SKUBIOS PAGALBOS SKYRIUI SVARBIAUSIA - ŽMOGUS IR JO GEROVĖ!

Į ligoninę gali būti paguldyti ne visi
Į regioninės Telšių ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyrių gyventojai kreipiasi patys dėl įvairių negalavimų, juos siunčia šeimos gydytojai arba čia juos atveža greitosios medicinos pagalbos automobiliu. Skyriaus medikai teikia pagalbą nukentėjusiesiems avarijose, muštynėse ar kituose įvykiuose. Taip pat - pasijutusiesiems blogai dėl pilvo, galvos ir kitų skausmų, padidėjusio kraujo spaudimo ar kitų sveikatos sutrikimų.

„Esame vadinamasis filtras", - taip apie savo vadovaujamą Priėmimo- skubios pagalbos skyrių sako G. Girdvainytė. Gydytojos teigimu, šiandieniniams medikams tenka griauti iš tarybinių laikų tebevyraujančią nuostatą, jog į ligoninę turi būti paguldyti visi, patekę į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių.
„Visi į ligoninę negali būti paguldyti. Sveikatos apsaugos ministerijos politika - pacientas turi būti guldomas tik būtinosios pagalbos atveju ar planiniam operaciniam gydymui, planinių guldymų nebėra. Būtinoji pagalba yra suskirstyta į keturias kategorijas, kuriomis remdamiesi galime guldyti pacientus į skyrius. Aišku, žmonėms sudėtinga tai suprasti", - tvirtino medikė.

Nuo 2014-ųjų įvedamas naujas mokestis
„Savaitė nelygi savaitei, diena - dienai", - apie pacientų srautus pasakoja skyriaus vedėja G. Girdvainytė. Pasak jos, būna vadinamųjų pragaro dienų - kai nėra laisvos akimirkos net vandens gurkšniui. Daugiausia žmonių į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių kreipiasi švenčių dienomis ir savaitgaliais - kai nedirba šeimos daktarai. Visgi pašnekovė pažymi, kad jos vadovaujamas skyrius neturėtų atlikti šeimos gydytojo funkcijų: „Pagal galiojančią sistemą negerai pasijutęs žmogus turi pirmiausia apsilankyti pas šeimos gydytoją. Kol jis dirba, mes neturėtume teisės priimti stabilių pacientų - tokių, kuriems nereikalinga skubi pagalba."
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja Raima Jančauskienė pamena Kūčių vakarą sulaukusi senjorės vizito. Moteris pasakė iki vakarienės pradžios dar turinti laiko ir norinti pasitikrinti sveikatą.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos teigimu, gyventojus dar persekioja tarybinių laikų samprata, jog į skyrių reikia gultis norint išsitirti sveikatą ir susilašinti lašelinių: „Šias funkcijas sėkmingai atlieka šeimos gydytojai ir konsultacinė poliklinika. Bendrosios praktikos slaugytojai vaistus sulašina net namuose. Į ligoninę guldomi ekstriniai pacientai - turintys širdies ritmo, kraujotakos sutrikimų, patyrę insultą, pneumoniją, dūstantys ir pan. Tačiau mūsų sveikatos apsaugos sistemoje tai dar nesutvarkyta, o, užsieniečių manymu, Lietuvoje per daug paprastai pacientas paguldomas į ligoninę."
G. Girdvainytė neslepia pastebinti ir piktnaudžiavimo atvejų - laukti eilėje pas šeimos gydytoją nenorintis asmuo atkulniuoja į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių. Čia jis sutaupo savo laiko: gauna reikiamus siuntimus ar kitą pagalbą. Bet tokie atvejai gaišina skyriaus darbuotojų laiką, kai laukia labiau negaluojantys pacientai.
Pasak Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėjos, šią įsisenėjusią problemą pradedama spręsti nuo Naujųjų metų: įvedamas mokestis už neskubios pagalbos teikimą. Socialiai nedrausti pacientai ir tie, kuriems nereikalinga būtinoji pagalba, už Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suteiktas paslaugas mokės nustatytą pinigų sumą. G. Girdvainytės teigimu, ši tvarka egzistuoja daugumoje Lietuvos ligoninių.

Grėsmę kelia agresyvūs pacientai
Šiandieną įprasta vardinti esamas, o gal tik tariamas gydytojų klaidas: pagalbos nesuteikimas ar suteikimas nekvalifikuotai, nemokėjimas naudotis technologijomis, kartesnio žodžio pacientui pasakymas ir pan. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja teigia, kad visuomenėje vis labiau įsivyrauja nuostata:„Žmonės dėl ligų nemiršta. Jie miršta dėl gydytojų kaltės". Tačiau medikė skaitytojams nori priminti, jog nė vienas gydytojas pacientui nelinki blogo ir nė vienas iš mūsų nesame apsaugotas nuo klaidų ir nežinios. „Žmogus atrodo sveikas, padarai reikiamus tyrimus. Bet niekada nežinai, kas gali atsitikti po penkių minučių: gali numirti netrukus po apžiūros ir dėl visai kitos priežasties", - sako pašnekovė.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja R. Jančauskienė tvirtina, jog didžiųjų miestų ligonines liaupsinantys gyventojai iš jų dažniausiai grįžta jausdami prielankumą telšiškiams medikams.
Gydytojams tenka atlaikyti ne tik kritikos ietis, bet ir psichologinį bei fizinį smurtą. „Džiaugiamės savo skyriuje turėdami registratūros stiklą - už jo jaučiamės saugiau", - prasitaria G. Girdvainytė. Paaiškėja, jog Priėmimo-skubios pagalbos medikų tiesioginį darbą - pagalbos žmogui teikimą - trukdo pašaliniai dalykai - agresyvūs pacientai ar jų artimieji. Jie - šio skyriaus kasdienybė. Skyriaus vedėjos teigimu, gyventojai keiksmais neapsiriboja - medikams mosuojama kumščiais ir net kojomis. Gydytoja pastebi, jog pacientų agresija ypač paūmėja po medikus peikiančių televizijos laidų.
Rimtesnių traumų Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus medikams dėl greitos reakcijos - pasitraukimo arba užsidengimo rankomis - pavyksta išvengti. Skyriuje saugumą, anot medikės, šiek tiek užtikrina įrengtos vaizdo kameros. Taip pat gelbsti policijos pareigūnai.
Kokios tokios agresijos priežastys? Pasak G. Girdvainytės, viena iš jų - asmens vidinis paslaugų kokybės suvokimas: „Vyrauja galbūt iš užsienio filmų atkeliavęs stereotipas, jog Priėmimo skyriaus durims atsidarius, už jų jau stovi paciento laukianti reanimacijos brigada." Medikės teigimu, gydytojas pagal galiojančią tvarką turi teisę atsisakyti teikti paslaugas agresyviam pacientui.

Problemos
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja pastebi tendenciją: kas daugiausia šaukia, tam mažiausiai yra bėdos. Sudėtingiausia medikams susikalbėti su užsienyje dirbančiais lietuviais. Emigrantai dažnai mėgsta sakyti: „O pas mus Anglijoje yra kitaip..." Tada medikams kyla klausimas: kodėl žmogus nesigydo toje šalyje, kurioje sveikatos apsaugos sistemą mano esant geresnę? Juk dauguma gimtinėje net neturi privalomojo sveikatos draudimo. Pasak G. Girdvainytės, gydytojai komandų iš vadinamųjų užsieniečių sulaukia net telefonu - skambinantieji iš svečios šalies nurodo, kokias paslaugas ligoninė esą privalo suteikti jų artimajam.
Problemų kyla ir su garbaus amžiaus pacientais bei juos slaugančiais artimaisiais. „Mūsų tauta sensta. Žmogui, kuriam prieš dvidešimt metų buvo šešiasdešimt ar septyniasdešimt, dabar jau aštuoniasdešimt ar devyniasdešimt. Pacientas turi suprasti, kad atėjo senatvė ir galva gali svaigti dėl jos. Tokiam žmogui reikalinga slauga", - teigia G. Girdvainytė. Medikė tvirtina, kad kai kurie gyventojai senjorus slaugo tik dėl socialinių išmokų - jos yra vienintelis pragyvenimo šaltinis. O pasiėmę grynuosius, reikiamos pagalbos senam žmogui nesuteikia. Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojams tenka regėti ir širdį veriančių problemų. Jas sprendžiant, garbaus amžiaus pacientą tenka ne tik nuprausti, matyti atsiradusias pragulas, bet ir ieškoti rūbų jam aprengti.
28-erius metus Regioninėje Telšių ligoninėje dirbanti Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vyr. slaugytoja R. Jančauskienė pastebi, jog slaugomus senjorus švenčių metu siekiama paguldyti į ligoninę - artimieji nori pailsėti ir švęsti. Anot slaugytojos, pasitaiko ir gana kurioziškų atvejų: senjorą į skyrių atvežę šventiniais rūbais apsirengę artimieji ragina kuo greičiau šį guldyti į skyrių, nes jiems patiems reikia skubėti į puotą.
Pasak G. Girdvainytės, Priėmimo-skubios pagalbos skyrius iš dalies atlieka ir blaivyklos funkcijas. Uždarius šią įstaigą, girti gyventojai greitosios medicinos pagalbos automobiliu atvežami į mūsų minimą skyrių. Medikai mato įvairiausių situacijų: vienas asocialus apsišlapinęs žmogus sėdi invalido vežimėlyje, kiti du skyriaus patalpose miega greta. Ypač ši problema paaštrėja šaltuoju metų laiku - viešose vietose užmigę neblaivūs asmenys nuo šalčio saugomi kelione į ligoninę.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbuotojams dėl visų išvardintų priežasčių būtinas emocinis stabilumas. Naujosios skyriaus vedėjos teigimu, gaivinti tenka ne tik suaugusiuosius, bet ir vaikus.„Gali bet kurią akimirką susidurti su mirtimi..." - taria medikė. Išgyventi tenka ir regint artimųjų skausmą.
Tačiau kartais Priėmimo-skubios pagalbos medikai sulaukia ir malonių akimirkų: pacientai padėkoja už pagalbą, nuoširdžiai pasako ačiū.

Informacija į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių besikreipiantiems pacientams
Kreipiantis dėl būtinosios medicinos pagalbos gydytojo siuntimas neprivalomas. Būtinoji pagalba LR piliečiams, nuolat gyvenantiems Lietuvoje, yra nemokama.
Skubią medicinos pagalbą teikia skyriuje budintys gydytojai. Reikalui esant, kviečiami specialistai.
Kreipdamasis į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių ligonis privalo turėti: tinkamai užpildytą siuntimą stacionariam gydymui ar ambulatorinei konsultacijai; asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, kuriame turi būti asmens kodas ir nuotrauka (pasas, leidimas nuolat gyventi Lietuvoje, vairuotojo pažymėjimas, sveikatos draudimo pažymėjimas, vaikams iki 16 metų amžiaus, neturintiems paso, - gimimo liudijimas); privalomojo sveikatos draudimo pažymėjimą ar kitą draustumą patvirtinantį dokumentą. Neturintiesiems minėtų dokumentų arba kreipiantis savarankiškai be siuntimo, gydytojo konsultacijos ir nebūtinosios medicininės pagalbos paslaugos bus apmokestinamos nuo Naujųjų metų.
Į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių per parą kreipiasi 50-100 pacientų.

Skyriaus kolektyvas - darnus ir kvalifikuotas

Gaivinimo patalpoje - moderniausias aparatūra

Terapinių ligonių apžiūros kambarys

Ekstrinė operacinė

Skyriuje teikiama pacientų stebėjimo paslauga

Izoliatorius