Naujienos

2013-09-09 08:09:18

Nėštumas be alkoholio lašo!

Rugsėjo 9-ąją pasaulyje minima Vaisiaus alkoholio sindromo diena (VAS). Ši diena pasirinkta ne veltui, mat devinto mėnesio devinta diena simbolizuoja devynis nėštumo mėnesius, per kuriuos moteris turi nevartoti alkoholinių gėrimų.

Visuomenėje apie alkoholį sklando daug įvairiausių nuomonių ir mitų, bet pagrindinis dalykas, kurį būtina žinoti kiekvienam, yra tai, jog alkoholis nėra nei maistas, nei vaistas. Tai psichoaktyvioji medžiaga, veikianti tiek motiną, tiek vaisių. Vartojančios alkoholį būsimos mamos rizikuoja ne tik savo sveikata (gali sutrikti kepenų ir širdies veikla), tačiau ir savo būsimo kūdikio vystymusi bei sveikata. Alkoholis, esantis nėščiosios kraujyje, per placentą keliauja į vaisiaus kraują, ir jo koncentracija vaisiaus audiniuose būna tokia pat kaip ir motinos kraujyje. Vaisiui alkoholis kenksmingiausias 6-10 nėštumo savaitę. Tačiau tai nereiškia, kad jis nėra pavojingas kitomis nėštumo savaitėmis. Alkoholio sukeliami pažeidimai galimi visą nėštumą. Todėl visą nėštumą, taip pat ir prieš planuojant jį, reikėtų visiškai atsisakyti alkoholio, nerizikuojant savo, kaip būsimos mamos, ir kūdikio sveikata.
Apie neigiamą alkoholio poveikį nėštumo metu buvo rašoma hebrajų Biblijoje ir Talmude, garsūs graikų filosofai Platonas, Aristotelis, graikų biografas Plutarchas, anglų filosofas F. Beikonas (Francis Bacon) taip pat nurodė nepageidaujamą alkoholio poveikį žmogaus embrionui ir vaisiui. „Džino epidemijos" Anglijoje laikotarpiu 1720 - 1750 metais, kai pigus alkoholinis gėrimas užplūdo šalį, ženkliai sumažėjo gimimų skaičius ir išaugo vaikų iki 5 metų amžiaus mirtingumas. 1726 metais Gydytojų Kolegijos ataskaitoje Britanijos Parlamentui nurodyta, kad geriančių alkoholį tėvų vaikai yra silpni, jiems sutrikusi raida. 1899 metais kalėjimo gydytojas V. Sulivanas aprašė 600 vaikų, kuriuos pagimdė 120 moterų, priklausomų nuo alkoholio, ir vienas pirmųjų nurodė VAS požymius. Stebėdamas kalinčias moteris Liverpulio kalėjime, kurios piktnaudžiavo alkoholiu, jis taip pat nustatė, kad didėja persileidimų rizika, dažniau tokios moterys pagimdo negyvagimius, kūdikystėje vaikai dažniau miršta. 1910 metais suomių gydytojas T. Laitenenas įrodė, kad moterims, vartojančioms alkoholį, gimsta mažesnio svorio vaikai. 1968 metais prancūzų gydytojas Lemoinas aprašė klinikinius požymius, kurie būdingi VAS.
Kai moterys vartoja alkoholį nėštumo metu, jų vaikai gali įgyti vaisiaus alkoholinį sindromą arba vaisiaus alkoholinį efektą.
Vaisiaus alkoholinis efektas diagnozuojamas tada, kai nustatomi bent du vaisiaus alkoholinio sindromo požymiai ir įrodoma, kad motina piktnaudžiavo alkoholiu nėštumo metu.
Smegenų pakitimai:
- 70 proc. normalių smegenų svorio;
- Smegenys šviesesnės;
- Mažiau banguotos;
- Tarpas tarp dešiniojo ir kairiojo smegenų pusrutulių mažesnis, smegenys tarsi suaugusios;

Vaikas alkoholį gauna tiesiogiai per motinos placentą. Nėra medikamentų, išgydančių vaikus, kuriems yra diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas arba vaisiaus alkoholinis efektas, tačiau turi būti stengiamasi išmokti gyventi su šia diagnoze.
Vaikams, kuriems diagnozuotas vaisiaus alkoholinis sindromas, būdinga:
Kūdikystėje: naujagimiai gimsta mažesnio svorio, pasireiškia maitinimo, rijimo, miego sutrikimai, traukulių simptomai.
Veido išsigimimai: mažos siauros akytės, plona viršutinė lūpa, tarp akių didelis tarpas (erdvė), ausys nusileidusios, akių forma būdinga Dauno sindromo požymiams, nėra duobutės po nosimi.
Neurologinai sutrikimai: dėmesio, atminties sutrikimai, hiperaktyvumas, abstraktus mąstymas, sunkiai randama išeitis iš sudėtingesnių situacijų.
Kūno, organų sutrikimai: raumenų, kaulų, sąnarių, genitalijų, širdies, inkstų sutrikimai.
Centrinės nervų sistemos pažeidimai:
Vaikai nejaučia alkio ir troškulio..
Miego problemos. Vaikai įpratę prie kasdieninės tvarkos, eina miegoti pagal grafiką. Juos sunku paguldyti į lovą, nes nesijaučia pavargę, gali ilgai gyventi tuo pačiu ritmu.
Hiperaktyvumas. Vaikai yra labai aktyvūs, nenustygsta vienoje vietoje. Jiems reikia erdvės, atskiro kambario. Vaikai pamažu išmoksta tinkamai elgtis, bet tam reikia daug laiko, o tėvams kantrybės (pvz., vairuotojo pažymėjimą jie gauna ne 18 metų, o žymiai vėliau). Ypatingai jautrūs bet kokiems aplinkos poveikiams (gali erzinti net drabužio nelygumas ir pan.).
Dėmesio sutelktumas. Mokykloje vaikams sunku suprasti mokytojų paliepimus, jie nepilnamečiams atrodo per ilgi. Taigi bendraujant su tokiais vaikais reikia trumpinti sakinius.
Bendravimas su aplinkiniais. Vaikai greitai susidraugauja, bet draugus suprasti ir išlaikyti jiems sunku. Jie nesupranta žmonių bendravimo taisyklių, užduodamų klausimų, nežino, kas yra pavojinga, t.y. nejaučia aplinkos pavojų, viskas aplinkui yra tik labai gera ir miela.
Atmintis. Vaikai yra labai užmaršūs. Jie pamiršta telefonų numerius, daiktus, įvykusius įvykius ir t.t. Lengviau mokytis, kai groja muzika, nes tokiems vaikams apskritai sunku mokytis.
Logika. Vaikams sunku suprasti konkrečios situacijos pasekmes, nesiseka matematika. Jie mokosi mechaniškai, nėra loginio mąstymo. Nepilnamečiai nesuvokia prekių kainų, pinigų vertės, juos lengva apgauti.
Impulsyvumas. Vaikai labai impulsyvūs. Tėvai turi galvoti už juos, stebėti ir jausti, ką sūnus ar dukra iškrės.
Agresija. Vaikai supyksta be priežasties. Dėl agresijos protrūkių kartais reikalinga medikų pagalba. Agresyvumas prasideda, kai vaikui sukanka 7-8 metai.

Daugiau informacijos:
Jurgita Sajevičienė
Projektų administratorė
Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas
Mob. tel. 8 686 85818
El.p. jurgita.sajeviciene@mf.vu.lt