Naujienos

2020-04-27 10:04:15

Ne visada matoma, bet įdomi administracinio darbo kasdienybė

Administracinis darbas dažnai pavadinamas monotonišku, nes daugeliui tai asocijuojasi su galybe popierizmo. Regioninėje Telšių ligoninėje dirbančios sekretorė Rita Lileikienė ir vyriausioji archyvo specialistė Laima Raibužienė su šiuo teiginiu nesutiktų, nes, anot jų, kiekviena diena darbe yra skirtinga, įnešanti į darbo procesą kažkokių naujovių.
Justina Lukošienė

Sekretorė Rita LileikienėLigoninės sekretoriate dirbanti R.Lileikienė skaičiuoja jau 43 darbo stažo metus, iš jų 28 metai atiduoti sekretorės darbui. „Penkerius metus dirbau Telšių valstybinės trikotažo įmonės „Mastis“ Valstybinio pirštinių fabriko direktorės sekretore. Telšių apskrities administracijoje išdirbau 13 metų, o Regioninėje Telšių ligoninėje dirbu jau 10 metų“,— pasakojo R.Lileikienė. Prisimindama darbo pradžią Regioninės Telšių ligoninės sekretoriate, moteris teigė, kad to jaudulio buvo, bet dėka buvusios direktorės Almos Vitkienės, jau pirmą darbo dieną pasijuto darnaus ir draugiško kolektyvo nare.
„Dirbti buvo labai lengva, nes visi sunkumai buvo sprendžiami vieningai, sėkmėmis taip pat džiaugėmės bendrai. Stebino direktorės kantrybė ir mokėjimas visus suvienyti. Dabar eina antri metai, kai dirbu su nauja direktore, buvusia pavaduotoja medicinai, Jovita Seiliuviene, kuri yra labai jautri, draugiška ir kompetentinga vadovė“,— pasidalijo savo įspūdžiais ligoninės darbuotoja. Pasak jos, maloniausia dalis darbe yra pacientų rodomas dėmesys, kurie skambina, rašo, prašydami perduoti pačius gražiausius žodžius gydytojams, slaugytojoms ar kitam personalui.
„Gerus darbus dirbame tyliai... Jeigu kalbame apie ligoninę, tai dažniausiai įsivaizduojame gydytojus, slaugytojas, slaugytojas-padėjėjas, bet ligoninės darbuotojai yra ne tik medikai. Dirba nemažai personalo, kuris kartais nepastebimas, bet tampa labai svarbus, kai kas nors suserga ar išeina atostogų. Kiekvieną rytą, atėjus į darbą, mane pasitinka šiltos, nuoširdžios šypsenos savininkė — sekretorė Rita Lileikienė. Tuomet atrodo, jog visi dienos reikalai išsispręs tik teigiamai ir be pykčio. Žodis „sekretorė“ kilęs iš viduramžių „secretaries“ ir reiškia patikimą asmenį. Rita būtent tokia ir yra“,— šiltais žodžiais apibūdino savo darbuotoją ligoninės direktorė J.Seiliuvienė.
R.Lileikienės teigimu, darbas ligoninės sekretoriate yra labai įvairiapusis, nes reikia spausdinti dokumentus pagal dokumentų rengimo ir įforminimo bei raštvedybos taisykles, registruoti gaunamus ir siunčiamus raštus, daryti dokumentų registravimo žurnaluose žymas apie dokumentų įvykdymą, segti dokumentus į bylas ir ruošti jas perduoti į archyvą. Taip pat tenka tvarkyti gaunamą spaudą, laiku supažindinti direktorę, pavaduotoją su gauta informacija, atsakinėti į telefonų skambučius, priimti piliečius, besikreipiančius į ligoninės direktorę ar jo pavaduotoją, susisteminti gaunamus dokumentus ir informaciją, kurią reikia nedelsiant pateikti direktorei, o su direktorės rezoliucija perduoti vykdytojams, priimti darbuotojus, svečius, laikantis svečių priėmimo etiketo. „Savo darbą labai myliu ir stengiuosi jį atlikti sąžiningai. Kiekviena diena darbe — labai skirtinga, savita, nes sulaukiama daug žmonių, kurie kreipiasi įvairiais klausimais“,— apie savo darbo kasdienybę kalbėjo sekretorė. Nors administracinis darbas pašnekovei teikia malonumą, bet laisvą laikąji stengiasi išnaudoti kelionėms ar tiesiog pasivaikščioti gražiai įrengtais takais palei ežerus bei miškų takeliais. Vasarą, tekant saulei, maudytis Germanto ežere.
Vyresnioji archyvo specialistė Laima RaibužienėVyresnioji archyvo specialistė Laima Raibužienė 1987 m. Regioninėje Telšių ligoninėje pradėjo dirbti sekretore. 1999 m. įsteigus mašininkės etatą, spausdindavo ligonių išrašus (epikrizes), o nuo 2009 m., atsiradus laisvam etatui, pradėjo dirbti ligoninės archyve. Šiais metais bus 33 metai, kai moteris dirba Regioninėje Telšių ligoninėje.
Kalbėdama apie darbo pradžią archyve, L.Raibužienė nepamena, jog būtų tekę susidurti su dideliais iššūkiais. „Archyvaro darbas reikalauja itin didelės atsakomybės ir kruopštumo. Ligoninėje buvau dirbusi daug metų, tad tekdavo susidurti su dokumentacija, dalyvavau seminaruose, daug informacijos suteikė Telšių archyvo darbuotojos“,—pasakojo Regioninės Telšių ligoninės darbuotoja. Anot jos, dirbant archyve, per dešimtmetį atsirado naujovių, kurios palengvino archyvaro darbą. „Anksčiau valstybiniam archyvui pateikdavome popierinius dokumentus, t.y. dokumentacijos planą, saugomų bylų aprašus, o dabar pateikiame elektroninėje archyvo informacinėje sistemoje (EAIS), todėl darbas vyksta žymiai greičiau ir paprasčiau. Taip pat vis atsiranda informacinių programų, kurios mažina popierinių dokumentų naudojimą“,— dėstė L.Raibužienė.
„Vyriausioji specialistė (archyvarė) Laima Raibužienė — pareiginga, kruopšti, darbšti, gebanti bendrauti, sklandžiai dėstyti mintis žodžiu ir raštu. Ją galima pavadinti geruoju „naminuku“, gyvenančiu cokoliniame ligoninės aukšte, kuris kaupia bei saugo duomenis. Archyve yra daug medžiagos, kuri naudinga ir įdomi visuomenei. Laima yra tarsi duomenų vadybininkė, kuri ieško ryšio tarp institucijos — archyvo misijos, tarp pareiškėjo ir technologijos — informacijos pateikimo formos“,— savo darbuotoją pristatė J.Seiliuvienė.
Archyvarės teigimu, šis darbas įdomus tuo, kad jis turi daug spalvų ir atspalvių. „Tokiame darbe reikia universalumo, kūrybiškumo, kruopštumo, atsakingumo bei greitos orientacijos, todėl nespėjama pajausti tos monotonijos. Archyvaras privalo gerai išmanyti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymą, dokumentų rengimo ir saugojimo taisykles. Archyvo turinys priklauso nuo įstaigos, kurioje veikia archyvas, profilio.
 
Ligoninės archyve yra daug medicininių dokumentų. Atlieku archyve gautų dokumentų saugoj imą ir užtikrinu jų saugą, priimu ir registruoju dokumentus, gautus saugoti iš struktūrinių padalinių, su užpildytais dokumentais. Rengiu dokumentacijos planus, nuolat ir ilgo saugojimo bylų apyrašus, taip pat dokumentus, skirtus perduoti valstybiniam saugojimui, nurašyti ir sunaikinti dokumentus, kurių saugojimo laikotarpiai pasibaigė. Archyvaro užduotis yra ne tik saugojimas ir sisteminimas. Jis taip pat gauna prašymus dėl saugomų dokumentų, juos suranda ir išduoda naudoti, rengia archyvinių dokumentų išrašus, kopijas, pažymas apie darbo stažą, darbo užmokestį“,— kalbėjo apie savo darbo specifiką vyriausioji archyvo specialistė L.Raibužienė.
Kalbant apie ligoninės archyve saugomus pacientų duomenis, pasak specialistės, jų saugojimo terminai varijuoja: ligos istorijos saugomos 25 m., ligonių registravimo žurnalai saugomi 75 m., operacijų žurnalai — 50 m. ir t.t. „Labai dažnai gyventojai kreipiasi dėl gimimo valandos, tačiau ne visi dokumentai yra išlikę, todėl negalime jiems suteikti informacijos“,— pabrėžė ligoninės darbuotoja.
Su šiuo darbu nesusidūrusiam žmogui gali kilti klausimas, kokia yra ta nematoma darbo pusė archyve. „Akivaizdu, jog visi žinome, kas yra dokumentas, kokia jo vertė ir išsaugojimo svarba. Susidaro įspūdis, jog visuomenė mano, kad oficialūs dokumentai susitvarko patys. Kartais išgirstu kalbas, kad archyve darbuotojai neturi pakankamai veiklos. Susikaupusius dokumentus mes rūšiuojame, klasifikuojame, segame į segtuvus, atliekame jų vertės ekspertizę — dokumentus, kurie mums jau nebereikalingi, naikiname. Galima teigti, jog įstaiga be sutvarkyto informacijos archyvo negali efektyviai veikti. Tik tiksli ir laiku gaunama informacija gali garantuoti sėkmingą įstaigos veiklą“,— konstatavo L.Raibužienė.
Kūrybinga moteris prisipažino, kad po darbo dienos, kai yra daugiau laiko, ypač žiemos vakarais, mėgsta užsiimti papuošalų gamyba iš karoliukų, taip pat iš virvelių vąšeliu neria stalo padėkliukus, daiktadėžes, o vasaros metu tiesiog atsipalaiduoja dirbdama sode.