Naujienos

2019-02-04 09:02:53

Medicinos auditorius Paulius Rumbutis: „Ligoninė — ryškus gyvenimo Lietuvoje atspindys“

Kai užklumpa liga ar negalia, visi tikisi greitos, jautrios ir žmogiškai rūpestingos medikų pagalbos. Tačiau didelio nerimo kamuojami pacientai ar juolab jų artimieji ne visada geba racionaliai pažvelgti į situaciją is salies, ypač kai tenka lukterėti gydytojo ar tyrimų rezultatų. Vieni tai priima ramiai, kiti linkę piktintis ar skųstis.
Lina Dijokienė

Apie sudėtingą, dažnai pacientams nematomą ligoninės vidaus gyvenimą, finansavimo problemas, pamatuotus ligonių pageidavimus ir kartais ne itin pagrįstus jų priekaištus laikraštis „Kalvotoji Žemaitija“ kalbasi su Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditoriumi Pauliumi Rumbučiu.

Ilgametė darbo patirtis
Medicinos auditoriaus darbas sudėtingas — jis rūpinasi visos ligoninės veikla, prižiūri, kaip laikomasi nustatytų įstatymų ir tvarkų, ant jo darbo stalo gula ir iš pacientų ar jų artimųjų atkeliavę skundai.
Tokiam darbui, be abejo, reikalinga nemaža darbo patirtis ir sudėtingos sveikatos apsaugos sistemos išmanymas. „Visą gyvenimą dirbu ligoninėje, 1981 m. pradėjau dirbti traumatologu, paskui traumatologu-ortopedu, 1998 m. išėjau į atsikūrusią Telšių ligonių kasą, tačiau darbo ligoninėje nenutraukiau, budėdavau Traumatologijos skyriuje. Po Ligonių kasų reorganizavimo teko pustrečių metų padirbėti ir šio skyriaus vedėju. Vėliau pradėjau dirbti auditoriumi, be to, dar dirbu ir traumatologu poliklinikoje. Taigi turiu gerą supratimą apie sveikatos apsaugą“,— šypsosi pašnekovas.

Realybė kartais prasilenkia su deklaracijomis
Per 2018 metus Regioninė Telšių ligoninė gavo 12 skundų. Dėl šešių atvejų buvo atlikti medicinos auditai. „Dažniausiai skundus rašo ne patys pacientai, o trimis atvejais iš keturių — jų giminės, artimieji ar kiti asmenys. „Gyvenimas ligoninėje nieko iš esmės nesiskiria nuo gyvenimo musų bendruomenėje, čia vyksta analogiški procesai. Labai dažnai skundai gimsta dėl to, kad vieni dalykai yra deklaruojami, o gyvenime, realybėje, kartais negalima tų deklaracijų įgyvendinti“,— aiškina medicinos auditorius.
Tokį savo teiginį pašnekovas paaiškina įvairiais pavyzdžiais iš savo ar kolegų darbo praktikos. P.Rumbučio nuomone, dėl to surašoma net apie 60 proc. skundų. „Įvairūs įsakymai, nutarimai, tvarkos reglamentuoja, nurodo, deklaruoja, kaip turėtų būti. Tačiau realiai atsitinka visaip. Pavyzdžiui, skundai dėl eilių pas gydytoją. Tvarkose yra pasakyta, kad ne ilgiau kaip per vieną mėnesį pacientas turi pakliūti pas siauro profilio specialistą. Jeigu gydytojų yra užtektinai, kaip, pavyzdžiui, traumatologų, tai iš esmės pas mus, Telšiuose, gali praktiškai tą pačią dieną gauti tokio gydytojo konsultaciją. Tačiau, pasitaiko, kad kokių nors specialistų trūksta arba jų atliekamos procedūros ilgesnės, tai konsultacijų tenka palaukti. Kartais paciento apžiūra, dokumentacijos pildymas, sutvarkymas, išvadų padarymas, tyrimai užima tikrai daug laiko. Juk tą konsultaciją negali bet kaip padaryti. Tai reikalauja tam tikro laiko. Pavyzdžiui, aš dirbu traumatologu. Man paskaičiuota vienam pacientui konsultuoti 20 minučių. Kartais to laiko užtenka, bet jei žmogui reikalinga kokia nors intervencija, pavyzdžiui, padaryti vaistų injekciją, susiūti žaizdą, sugipsuoti lūžusias vietas ar panašiai, tai to numatyto laiko tikrai negana. Pasitaiko, kad prireikia ir 45 minučių, ir valandos. O tuo metu už durų sėdi pacientas, užsiregistravęs prieš savaitę tam tikrai valandai. O jei dar nutinka, kad kaip tik tuo metu į Priėmimo skyrių atveža nukentėjusįjį, kuriam būtina skubioji pagalba, tada gydytojas skuba pas tą pacientą. Taigi tas užsiregistravęs žmogus, akivaizdu, nepatenkintas. Jis galbūt net galvoja, kad daktaras tyčia jo nepriima“,— apie skundams atsirasti palankias, kartais net konfliktines situacijas, kurios kartais susidaro ne dėl blogos valios, o dėl objektyvių aplinkybių, pasakojo medicinos auditorius, priminęs, kad pirmumo eilę būti aptarnautiems dar turi ir žmonės su mažais vaikais. Dažniausiai, pasak pašnekovo, ligoniai supranta situaciją, tačiau pasitaiko ir tokių, kurie apskritai yra įpratę piktintis.

Nuovargis — blogas patarėjas
Antra dalis skundų, pasak Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditoriaus, kurie sudaro gal net keturiasdešimt procentų, surašomi kilus bendravimo problemoms su ligoninės darbuotojais. „Tikrai, dalis skundų yra dėl pavargusio personalo, galbūt dirbusio naktį, šventinėmis dienomis, šiurkštesnio elgesio ar net nelabai toje situacijoje tikusio žodžio. Čia, kaip ir visur, visko gali pasitaikyti. Ligoninėje dirba žmonės, jie gali būti ir pavargę, ir jiems gali nutikti kokių nors asmeninių bėdų. Toks gyvenimas. Žiūrėk, pasako kokį šiurkštesnį žodį, o juk pasitaiko ir jautresnių pacientų, jų artimųjų. Tada vėl konfliktas. Jei tokiais atvejais kreipiasi į administraciją, tada mes vietoje išsprendžiame, bet jei skundas rašytinis, tai būtinai išsiaiškiname situaciją ir atsakome pareiškėjams raštu“,— komentavo P.Rumbutis.
Kitas dalykas, dėl kurio kartais sulėtėja gydytojų darbas ir užtrunka konsultacija — tai grynai techninis dalykas. Įvedus naują informacinę sistemą ir duomenis perduodant centralizuotai į bendrą registrų centrą, sugaištama kartais nemažai laiko. Ypač ta sistema, pasak pašnekovo, sulėtėja piko valandomis: nuo pusės dešimtos ryto iki dvyliktos, kai didžiausias pacientų srautas ir daugiausia dirba medikų.
„Dokumentų suforminimas, nedarbingumo pažymų išrašymas, elektroninių receptų išrašymas ir kt. tikrai reikalauja laiko. Sistema, mano nuomone, dar nėra tobula. Prašytume žmonių būti tolerantiškesniems, nes ne visi Sveikatos apsaugos ministerijos įsakymai taip greit įvykdomi. Tai reikalauj a laiko, mokėj imo ir techninių resursų“,— paaiškino gydytojas.

Teismų neprireikė
Pašnekovas pasakojo, jog yra dar viena dalis skundų, kuriuos apibūdino taip: tai patys tikriausi ir patys rimčiausi skundai. Šie skundai — tai dėl gydymo kokybės, pasekmių ir ypač skaudžių dalykų — mirčių. „Tokiais atvejais atliekami tyrimai. Privalomai paimami iš visų skundžiamų asmenų paaiškinimai. Įvertinamos visos aplinkybės. Žiūrima, ar gydymas vykdytas pagal ligoninės patvirtintas tvarkas ir įsakymus, procedūras, nuostatus, pareigybines instrukcijas ir pan. Tikrai labai atsakingai žiūrime į tokius dalykus. Tačiau čia tenka susidurti su skaudžia gyvenimo tiesa. Ne visada medicina, daktarai yra visagaliai. Nors žmonės tiki, kad gydymo įstaigoje visi turi pasveikti, tačiau atsitinka, kad žmogus miršta. Pasitaiko, kad tuomet skundžiamasi — daktarai jį nugydė... Bet juk ne viską ir ligoninė gali padaryti. Kai kurių lūkesčiai yra didesni nei galimybės“,— apgailestauja dėl kartais sudėtingų situacijų medicinos auditorius, tačiau ragina suprasti, kad gydytojai stengiasi iš visos širdies atlikti savo pareigą. Todėl, pasak pašnekovo, tikrai skaudina nepelnyti priekaištai, kad esą daktarai ne viską padarė, galėjo dar išgelbėti ar pavėlavo suteikti pagalbą.
Taip tikrai nėra — tikino pašnekovas. Reikalui esant, pacientai iškart siunčiami į aukštesnio lygio gydymo įstaigas ir stengiamasi viską atlikti gerai.
Tai rodo ir Regioninės Telšių ligoninės 2018 m. veiklos rezultatai. Pernai, pasak medicinos auditoriaus, nebuvo nė vieno skundo, dėl kurio reikėtų teisminio ginčo ar tyrimo Akreditacijos tarnyboje arba, kad reikėtų skirti kokią nors baudžiamąją priemonę. Kaip jau minėta, buvo atlikti šeši auditai. Audito išvados aptariamos administracijos ir skyrių vedėjų pasitarimuose, jos atidžiai ir detaliai išnagrinėjamos ir to skyriaus, kuriame būta apskųstojo įvykio, susirinkime.

Konfliktų priežastys
Žinoma, kad į ligoninę, į priimamąjį atvažiavęs pacientas bei jo artimieji tikisi sulaukti pagalbos čia ir dabar. Jei situacija tokia, kad būtina skubioji pagalba, tai, pasak medicinos auditoriaus, kviečiami visi gydytojai, kurie tik reikalingi, kartais net iš namų iškviečiami specialistai. Tačiau dažniausiai nepasitenkinimo gaidos kyla, kai gydytojas teikia pagalbą sunkesniam ligoniui, o tuo metu nekantrauja paslaugą gauti kitas žmogus.
„Kartais pacientai nori būti gudresni, prieiti be eilės. Pasitaiko įvairių situacijų, pavyzdžiui, šventinė diena. Budintis gydytojas išėjo operuoti. Atvažiuoja pacientas. Žinoma, kad jam tenka palaukti, nes kito daktaro tuo metu nėra. Jei žmogus supratingas, viskas gerai. Bet jei nekantrus, ir dar jei palydintys asmenys, pasitaiko, agresyviai nusiteikę ar net neblaivūs, tai konfliktas tiesiog užprogramuotas“,— tikina pašnekovas.

Priversti taupyti
P.Rumbutis aiškina, kad Regioninė Telšių ligoninė, kaip ir kitos panašaus pobūdžio medicinos paslaugas teikiančios įstaigos, privalo gyventi taupiai ir atidžiai skaičiuoti savo išlaidas. Ligoninei tenka susidurti su tuo pačiu, kaip ir bet kuriam Lietuvos gyventojui. Brangsta elektra, dujos, vanduo, kiti dalykai, įvairiais lygiais pasiekiami susitarimai didinti darbuotojų atlyginimus, tačiau finansavimas tokiu pat tempu nedidėja.
Todėl, kaip sako pašnekovas, tenka ligoninės vadovams gerokai pasukti galvas, kaip užtikrinti kokybiškas paslaugas, kaip išlaikyti patrauklią pacientams ligoninę, o ir medikai norėtų dirbti tokioje įstaigoje.
Būtent dėl finansavimo politikos, dėl to, kad ligoninės priverstos gyventi taupymo režimu, kartais ir sulaukiama priekaištų: tai nepakanka gydytojų, tai ligoninės maistas per prastas, tai ne visada, kai pacientas ar jo namiškiai užsinori, žmogus paguldomas į skyrių. Visus tuos dalykus nulemia pinigai. Deja, P.Rumbučio manymu, sveikatos apsaugos sistemos finansavimas turėtų būti geresnis, atitikti realias išlaidas. Štai, pavyzdžiui, dienos stacionaro įkainis itin mažas: vos 12-14 eurų. O juk tokie pinigai tikrai neatperka visų išlaidų: kainuoja ir pačios lovos išlaikymas, ir medikamentai, ir pačios medicininės paslaugos, tyrimai ir pan. „Žmonės turėtų suprasti. Ligonių kasa ligoninei numato tam tikrus limitus, kiek paguldyti ligonių, kiek ir kokių suteikti paslaugų. O jei reikia daugiau? Ir, žinoma, suteikiama daugiau. Štai, pavyzdžiui, pernai ligoninė suteikė už daugiau kaip 200 tūkst. eurų paslaugų, už kurias dar ligonių kasa nesumokėjo. Neaišku, ar sumokės. O išlaidos tai patirtos“,— problemos esmę dėstė auditorius.
Dėl finansavimo trūkumo ligoninė stengiasi dalyvauti įvairiuose įmanomuose projektuose, kad taip galėtų įsigyti kokybiškos, modernios medicinos įrangos. Žinoma, negali pasamdyti tiek, kiek norėtų personalo ar mokėti specialistams tokius atlyginimus, kokius gauna, pavyzdžiui, didžiųjų ligoninių personalas.
Tačiau iš visų jėgų Regioninė Telšių ligoninė stengiasi išlikti patraukli pacientams, tad jokiu būdu netaupoma jų sąskaita, ieškoma kitų galimybių.
„Ligoninė — tai ryškus mūsų gyvenimo Lietuvoje atspindys. Ir ryškus. Kitąsyk — net su užaštrintais vaizdais. Gydant žmogų, užkalbėti neišeina. Reikia atlikti kažkokius veiksmus, taikyti priemones, kurių reikalauja jo susirgimas, kitą kartą — ir paciento giminės bei artimieji“,— kalbėjo P.Rumbutis.
Baigdamas pokalbį pašnekovas pabrėžė, kad Regioninės Telšių ligoninės darbuotojams rūpi telšiškių sveikata, visi medikai nusiteikę labai geranoriškai ir nuoširdžiai prašytų savo pacientų bei jų namiškių būti supratingesniems.