Naujienos

2017-04-12 11:04:31

Medicinos auditorius P. Rumbutis: „Žmonių norai ne visuomet atitinka ministerijos ir ligoninės tvarkas“

VšĮ Regioninėje Telšių ligoninėje funkcionuoja 179 lovos, kuriose pacientai yra gydomi ir slaugomi. Ligoninės administracija vykdo nuolatinę kontrolę dėl teikiamų paslaugų ir pacientų reikalavimų bei lūkesčių santykių. Grįžtamasis ryšys iš pacientų ligoninės administraciją pasiekia per įstaigoje atliekamas anonimines apklausas. Anketose užduodami klausimai padeda įvertinti pacientų pasitenkinimo lygį teikiamomis stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Taip pat anketose pacientai gali pateikti informaciją dėl galimos korupcinės veikos. Apklausų rezultatai analizuojami, aptariami darbuotojų susirinkimų metu, teikiamos priemonės siekiant pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą ir išvengti korupcinių apraiškų.
Apie ligonių ir juos lydinčių asmenų nuotaikas, kartais nepagrįstus pageidavimus kalbamės su Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditoriumi Pauliumi Rumbučiu.

Giedra AKAVICKIENĖ

Ilgametė patirtis Telšių ligoninėje
Visų pirma P. Rumbutis pristatė savo darbo veiklą: auditorius rūpinasi ligoninės veikla, vykdo tvarkų, įstatymų veiklos priežiūrą, tiesiogiai yra pavaldus direktorei.
Telšių ligoninėje P. Rumbutis mediko karjerą pradėjo prieš 36-erius metus.
„Visą gyvenimą dirbu ligoninėje, 1981 metais pradėjau dirbti traumatologu, paskui tapau traumatologu-ortopedu, 1998 metais išėjau į Ligonių kasą, tačiau darbo ligoninėje nenutraukiau, budėdavau Traumatologijos skyriuje. 2,5 metų dirbau to skyriaus vedėju. Dabar kelias dienas per savaitę dirbu traumatologu poliklinikoje“, – pasakojo pašnekovas.
P. Rumbutis yra ne tik traumatologas, ligoninės medicinos auditorius, bet eina ir Antikorupcijos komisijos pirmininko pareigas. Pasak jo, pirmoji užduotis – vertinti reiškinius, susijusius su korupcija.

Apklausos atskleidžia korupcines apraiškas

Per 2016 metus nebuvo nė vieno oficialaus ar neoficialaus pranešimo ar skundo dėl korupcijos Regioninėje Telšių ligoninėje. P. Rumbutis paaiškino, kad korupcijos apraiškos gali būti ir dėl vieno ar kito medikamento pirkimo gydantis ligoninėje.
Siekiant išsiaiškinti, ar ligoninėje egzistuoja korupcinė veika, taip pat ar pacientai patenkinti teikiamomis stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis, ligoninės skyriuose pernai atliktos dvi baigiančių gydymą pacientų anoniminės apklausos.
Pirmoji apklausa vyko 2016 metų rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Analizei buvo pateikta 191 anketa. Atliktos apklausos rezultatai atskleidė, kad įstaigoje bendras galimos korupcijos apraiškų procentas lygus 8,4.
2016 metų lapkričio–gruodžio mėnesiais vykdytos apklausos metu užpildytos 148 anketos. Jų rezultatas – bendras galimos korupcijos apraiškų procentas siekė 2,2.
Ligoninės medicinos auditorius P. Rumbutis paaiškino, kad nepatenkinamas rezultatas laikomas tuo atveju, kai galimos korupcijos apraiškų procentas siekia 10 ir daugiau procentų.

Pacientas turi teisę žinoti

Kalbant apie tai, kad gydantis ligoninėje pacientų kartais prašoma patiems įsigyti medikamentų, P. Rumbutis teigė, jog šiuo metu ligoninė aprūpinta būtinajai pagalbai teikti reikalingomis priemonėmis ir pacientams būtinosios pagalbos vaistų bei priemonių pirkti nereikia.
„Gydytojas turi paaiškinti, kodėl pacientas turi nusipirkti medikamentą. Jeigu paaiškinimo nesulaukia, ligonis turi kreiptis į skyriaus vedėją. Jeigu ir tai nepadeda, tuomet – į ligoninės administraciją. Kartais užtenka situaciją išsiaiškinti žodžiu, telefono skambučiu, tačiau pasitaiko ir sudėtingesnių atvejų. Tuomet paimama paciento kortelė, studijuojama ligos istorija, paaiškinimai iš gydytojų“, – tvirtino P. Rumbutis.
Anoniminės apklausos pacientams dar tebėra naujiena, pasitaiko ir kuriozų – dažnai žmonės nesupranta, ko iš jų norima. Pavyzdžiui, pacientė, užuot atsakiusi į anketos klausimus, išreiškė padėką personalui.

Girti pacientai ieško priekabių

Nusiskundimų turintys pacientai rašo elektroninius laiškus. Didžiąją dalį laiškų ligoninės administracija gauna dėl Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus. „Tai susiję su keletu dalykų. Žmonių norai ne visuomet atitinka įstatymus arba nustatytas ministerijos, ligoninės tvarkas bei galimybes. Dažniausiai konfliktai kyla dėl nesusikalbėjimo ir bendravimo kultūros“, – pastebėjo medicinos auditorius P. Rumbutis.
Kaip medikas pripažino, pasitaiko, kad pacientai pasigenda elementarių dalykų: pasisveikinimo, pasidomėjimo, kuo žmogus skundžiasi.
„Manau, personalas atbunka dėl per didelių krūvių. Kaip budintis traumatologas, savaitgalio dieną pagalbą suteikdavau 22–24 pacientams, o paprastomis dienomis – 9–12. Ypač darbuotojus vargina neblaivūs pacientai. Nuo 22 val. Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje apie 80 proc. traumas patyrusių pacientų – neblaivūs. Medikams nuolat tenka bendrauti su girtais, priekabių ieškančiais pacientais ir jų artimaisiais. Po tokių pacientų apsilankymo, kreipiantis asmenims, kuriems reikalinga rimta medicininė pagalba, išdirgintas medicinos darbuotojas kartais gali netenkinti pacientų lūkesčių dėl bendravimo“, – darbine patirtimi dalijosi P. Rumbutis.

Pirmenybė – sunkios būklės pacientams ir vaikams

Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditorius P. Rumbutis kalbėjo, jog kai kurie atvykusieji į Priėmimo-skubios pagalbos skyrių norėtų, kad visų pirma pagalba būtų suteikta išskirtinai jam pirmam. Todėl pašnekovas priminė, kad būtinoji pagalba susideda iš skubios ir pirminės pagalbos.
Personalas pacientus aptarnauja pagal tai, kam kokia pagalba reikalinga. Skubi pagalba, kai sunkus susirgimas, žmogui suteikiama ir tuo atveju, jeigu jis nedraustas privalomuoju sveikatos draudimu.
Jeigu Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje laukia keletas žmonių, gydytojas pradeda apžiūrėti sunkios būklės pacientus arba vaikus.
„Pavyzdžiui, greitoji medicinos pagalba atvežė vaiką su kirstine žaizda galvoje ir senjorą, kuriam lūžo koją. Gydytojas visų pirma pagalbą turi suteikti vaikui. Suprantama, senjoro giminės bus nepatenkinti. Nors gydytojas aiškins, jog padaryta kojos nuotrauka, reikia palaukti, artimiesiems atrodys, kad į jų artimąjį nekreipiamas dėmesys“, – iš praktikos dėstė P. Rumbutis.

Laukiančiam nerūpi, kad kitam sustojo širdis

Neretai lėtinėmis ligomis sergančių senjorų vaikai, norėdami patys pailsėti nuo tėvų priežiūros, bando juos laikinai paguldyti į ligoninę. Tai nėra priimtinas požiūris. Pasak gydytojo, Sveikatos apsaugos ministerija yra numačiusi, kad asmens sveikatos priežiūros įstaigos turi teikti daugiau ambulatorinių, dienos stacionaro, dienos chirurgijos, stebėjimo paslaugų ir tik esant būtinybei guldyti žmogų į ligoninę.
Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje, stebėjimo patalpoje, – šešios lovos, kur pacientai gali būti stebimi ir gydomi iki 24 valandų.
Atlikus tyrimus ir paaiškėjus, kad žmogui nereikalingas gydymas ligoninėje, neretai sulaukiama jo artimųjų audringos reakcijos.
Vis dėlto didžioji skundų dalis – kad reikėjo laukti, kol bus suteikta pagalba. Laukiančiam nerūpi, kad tuo metu personalas gelbėja iš avarijos sunkiai sužalotus žmones ar kažkam kitam sustojo širdis.
Anot P. Rumbučio, skubi pagalba teikiama nedelsiant, nes jeigu delsi – gali prarasti gyvybę.
„Sulaukiame skundų, kad tenka ilgai laukti pagalbos, tačiau ne visada pacientai teisūs. Pavyzdžiui, magnetinio rezonanso procedūra trunka 45 minutes“, – aiškino medicinos auditorius.
Vis dar pasitaiko bendravimo problemų. Anot P. Rumbučio, dėl nesusikalbėjimo žmonėms atrodo, kad specialiai vilkinama tikintis kažką gauti, nors iš tiesų tuo metu atliekami biocheminiai ar kiti kraujo tyrimai, kviečiami konsultantai ir kt.

Konfliktavusi moteris filmavo personalo darbą

Regioninės Telšių ligoninės medicinos auditoriui P. Rumbučiui neseniai teko nagrinėti skundą dėl Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus darbo.
Istorija prasidėjo žiemos pabaigoje, kai greitoji medicinos pagalba į ligoninę atvežė krauju kosintį pacientą. Su juo kartu atvažiavo giminaičiai. Gydytoja apžiūrėjo pacientą, pamatavo kraujo spaudimą, deguonies įsotinimą, buvo padaryta kardiograma, paimti kraujo tyrimai.
Artimieji piktinosi, kad gydytoja esą neprisistatė, kas tokia esanti. P. Rumbučio teigimu, kiekvienas medikas ant chalato matomoje vietoje turi prisisegęs ženkliuką su vardu, pavarde ir pareigomis.
Be to, paciento artimieji norėjo iš karto jį guldyti į skyrių. Tačiau, pasak medicinos auditoriaus, reikėjo nuspręsti, kur guldyti pacientą: jeigu žmogus kraujuoja, reikalinga būtinoji pagalba, tuomet būtų guldomas į Reanimacijos skyrių; jeigu kraujuoja opa, reikia operuoti, tada – į Chirurgijos skyrių; jeigu problema – plaučiuose, tada – į Terapijos. O gal užtenka stebėjimo palatoje sulašinti lašelinę ir galima paleisti namo?
Pacientas anksčiau sirgo įvairiomis ligomis ir galimai nevedė sveiko gyvenimo būdo. Ligoninėje namiškiai labai rūpinosi savo žmogumi, šaukė, o tuo metu buvo ir kitų pacientų: stebėjimo palatoje buvo šeši ligoniai, pagalbos laukė ir keletas susižalojusių vaikų. Tai, kad gali būti sunkesnių ligonių, vyro artimiesiems nerūpėjo, nors jų žmogumi taip pat buvo rūpinamasi.
„Vyrui padaryti tyrimai, jis paguldytas į stebėjimo palatą. Tačiau iš užsienio grįžusi dukra filmavo aplinką, išplūdo personalą, kad esą šie nieko nedaro, neguldo į skyrių“, – pasakojo P. Rumbutis.
Po paciento atvykimo praėjus 5 minutėms, atvyko gydytoja, padarė tyrimus, buvo padaryta krūtinės ląstos plaučių rentgeno nuotrauka. Paaiškėjo, kad žmogus anksčiau sirgo plaučių liga. Medikai sprendė, ar pacientą guldyti į Chirurgijos skyrių. Po operacijos grįžęs kitas specialistas apžiūrėjo pacientą. O tuo metu triukšmą kėlę giminaičiai personalui darė spaudimą.
Papildomiems tyrimams atlikti žmogus buvo paguldytas į Terapijos skyrių. Tuo pačiu metu Sveikatos apsaugos ministerijos pavedimu, pagal galiojančią tvarką, teritorinė ligonių kasa, atlikusi patikrinimą, nustatė, kad teikiant medicinos pagalbos paslaugą pažeidimų nebūta.

Didžioji dalis pacientų patenkinti ligoninės darbu

Per 2016 metus stacionare buvo gydyti 6800 pacientų. Didžioji dalis jų patenkinti Regioninės Telšių ligoninės teikiamomis paslaugomis ir neturi jokių priekaištų nei personalui, nei gydymui.
Apie tai galima rasti daug gražių ir šiltų padėkos žodžių ligoninės medikams atsiliepimų knygose, kurios yra ligoninės skyriuose.
Taip pat 2016 metų rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais visuose ligoninės skyriuose buvo atlikta anoniminė apklausa vertinant pacientų pasitenkinimo lygį teikiamomis stacionarinėmis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis.
Apklausoje dalyvavo 235 gydymą baigę pacientai. Buvo atlikta gautų apklausos anketų analizė. Vertinant 10 pateiktų klausimų, pacientų pasitenkinimo lygis buvo 19,03 balo. Maksimali suma galima 20 balų.