Naujienos

2013-03-05 08:10:02

Ligoninei praėję metai buvo sudėtingi, bet 2013-ieji teikia optimizmo

Regioninei Telšių ligoninei 2012-ieji buvo nelengvi metai, tačiau 2013-iesiems ligoninės direktorė Alma Vitkienė (nuotraukoje) teikia daugiau vilties. „Praėję metai buvo sudėtingi dėl ribotų finansinių galimybių. Pacientų turėjome daug, tačiau Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšos — nedidelės, pavyzdžiui, vien reabilitacijos stacionarinėms paslaugoms finansavimas sumažintas 140 tūkst. litų. Vis dėlto apie šiuos metus galvojame optimistiškai, juolab, kad 2013-aisiais sulauksime gerų permainų“,— sakė direktorė.

Stacionare gydėsi per 8 tūkst. pacientų
Direktorė sakė, kad ligoninėje yra 223 lovos: Vidaus ligų skyriuje — 40, Neurologijos ir Psichiatrijos skyriuose bei Slaugoje — po 22, Traumatologijos — 27, Akušerijos-ginekologijos skyriuje — 25, Vaikų ligų ir Chirurgijos skyriuose — 20, Reabilitacijos skyriuje — 19. Šiuose skyriuose per 2012-uosius metus iš viso gydėsi 8 tūkst. 172 pacientai. Vidutinė pacientų gulėjimo trukmė — 7,1 diena, lovų funkcionavimo rodiklis — 309, lovos apyvarta — 43,3.
Pas gydytojus-specialistus pernai apsilankyta daugiau kaip 85 tūkst. kartų, konsultuoti 74 tūkst. 582 pacientai. Daugiausiai pacientų kreipėsi į kardiologą, traumatologus, endokrinologą, chirurgus. Vidurkis siekia maždaug 300 pacientų per dieną.
Regioninėje Telšių ligoninėje 2012 metais gimdė 328 moterys, atlikta apie 2 tūkst. 400 operacijų, iš jų didžiųjų — maždaug 1000. Lyginant su 2011-aisiais, didžiųjų operacijų sumažėjo beveik 150, tačiau Regioninės ligoninės direktorė paaiškino, jog mažėjimą lėmė Chirurgijos skyriuje vykę remonto darbai, nes tuo metu operacinė veikla buvo sumažinta.
Nors direktorė teigė, kad 2012-ieji buvo finansiškai sunkūs, vis dėlto Regioninė Telšių ligoninė metus baigė teigiamu finansiniu rezultatu. „Kadangi esame viešoji įstaiga, neretai sulaukiame žemesnio socialinio lygio pacientų: asocialių asmenų nemokančių PSD, bedarbių ir pan. Dažniausiai šie asmenys atvyksta uždelsę ligos pradžią su toli pažengusiomis komplikacijomis, todėl jų gydymo sąnaudos būna gana didelės.
2012 metais iš PSD skirta 19,1 mln. litų., tačiau stacionarinių paslaugų liko neapmokėta už 2,8 mln. litų. Valstybinės ligonių kasos balo vertė atstatyta tik už tris praėjusių metų mėnesius — rugsėjį, spalį ir lapkritį“,— finansinę situaciją aiškino A.Vitkienė.

Beveik 500 darbuotojų
Kalbinta Regioninės Telšių ligoninės direktorė pasakojo, kad medicinos įstaigą vienija 470 žmonių personalas, iš jų 74 gydytojai, 209 slaugytojai, 96 pagalbiniai darbuotojai, 24 slaugytojų padėjėjai, 19 laboratorijos darbuotojų, 14 kitų specialistų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, likę — pagalbinis personalas.
„Labai laukiame atvykstant jaunesnių gydytojų, nes ne paslaptis, kad tiek Konsultacinėje poliklinikoje, tiek stacionare dirba ir pensinio amžiaus gydytojai. Šiemet turėtų atvykti vienas jaunas gydytojas, kitąmet — du. Esame dėkingi Telšių rajono savivaldybei, merui ir Sveikatos komitetui už galimybę remti penkis rezidentus bei juos skatinti finansiškai“,— teigė A.Vitkienė. Anot pašnekovės, turėtų pradėti dirbti šie nauji specialistai: kardiologas, pulmonologas, traumatologas, dermatovenerologas, vidaus ligų gydytojas.
Gyventojus ypač dominanti tema — darbuotojų atlyginimai. Vidutiniškai gydytojas per mėnesį uždirba 3 tūkst. 710 litų, slaugytojas — 1 tūkst. 624 litus, kiti specialistai, turintys aukštąjį išsilavinimą,— 2 tūkst. 900 litų. Visi atlyginimai skelbiami įstaigos tinklalapyje.
Praėjusiais metais baigtas projektas „VšĮ Regioninės Telšių ligoninės teikiamų paslaugų kokybės gerinimas modernizuojant dienos chirurgijos, ambulatorinės reabilitacijos, palaikomojo gydymo ir slaugos, paliatyviosios pagalbos paslaugų infrastruktūrą“. Jo vertė — beveik 3 mln. litų. „Kaip ir buvo numatyta projekte, atlikti visi darbai. Šį ketvirtį turėtų būti baigtas kardiologinis projektas su Kauno klinikomis. Iš VIP lėšų baigiamas tvarkyti Akušerijos-ginekologijos skyrius, planuojame, kad šiemet prasidės darbai ir Vidaus ligų skyriuje. Vienas iš džiugiausių įvykių 2012 metais — pasirašyta sutartis su šveicarais dėl Akušerijos-ginekologijos skyriaus renovacijos. Bus atnaujinta aparatūra, apšiltintos patalpos. Daug vilčių teikia E.sveikatos projektas, kurį įgyvendinus pagerės paslaugų prieinamumas ir jų kokybė visuose Telšių regiono asmens sveikatos priežiūros įstaigose“,— džiaugėsi ligoninės direktorė.

Vystys elektronines paslaugas
Apie įgyvendintus ir planuojamus vykdyti projektus papasakojo Regioninės Telšių ligoninės direktorės pavaduotojas ekonomikai Kęstutis Trečiokas. „Kartu su Kauno klinikomis pasirašėme bendradarbiavimo sutartį su Šveicarija. Bus parengtas dviejų dalių projektas. Už vienos dalies lėšas Akušerijos-ginekologijos skyriui parūpinsime naujos aparatūros, įvairių įrenginių. Už kitos dalies projekto pinigus bus rekonstruotas Akušerijos-ginekologijos, Vaikų ligų, Psichiatrijos skyrių korpusas, bus apšiltintos sienos, stogas, įrengti saulės kolektoriai“,— pasakojo K.Trečiokas.
Jam antrindama A.Vitkienė sakė, kad motinos ir vaiko sveikatą ypač svarbu stiprinti. „Aukšto lygio gimdyvių ir naujagimių priežiūra — ligoninės prestižas. Tad turime stengtis kuo geriau dirbti, kad būtume patrauklūs regiono nėščiosioms ir gimdyvėms“,— sakė direktorė.
Planuojama, kad iki 2014-ųjų metų pabaigos visi skyriai turėtų būti renovuoti. „Esame tarsi užburtame rate: kai pabaigsime tvarkyti Vidaus ligų ir Psichiatrijos skyrius, vėl pradėsime iš pradžių, nes pirmieji skyriai sutvarkyti daugiau nei prieš 10 metų“,— juokavo A.Vitkienė.
Kalbintas K.Trečiokas pasakojo, kad netrukus aštuonios Telšių regiono asmens priežiūros sveikatos įstaigos pradės įgyvendinti E.sveikatos paslaugų plėtrą už 1,7 mln. litų. „E.sveikata bendrai vadinamos informacinėmis ir ryšių technologijomis paremtos priemonės, kurios naudojamos padedant užtikrinti ir gerinant prevenciją, sveikatos būklės diagnostiką, gydymą, stebėjimą ir gyvenimo būdo tvarkymą. Tai suteikia galimybę susisiekti pacientams ir sveikatos priežiūros paslaugų teikėjams, perduoti duomenis iš vienos įstaigos į kitą arba pacientams ar sveikatos priežiūros specialistams bendrauti tarpusavyje. Ji apima ir informacinius sveikatos priežiūros tinklus, elektroninius įrašus apie sveikatos būklę. E.sveikatos priemonės gali padėti užtikrinti, kad gyvybiškai svarbi su sveikata susijusi informacija būtų iškart prieinama reikiamoje vietoje, tačiau kyla abejonių dėl saugumo. Sunkiausia bus apsaugoti asmens duomenis, kad jais nepasinaudotų pašaliniai. Vis dėlto E.sveikata padėtų užtikrinti viso sveikatos sektoriaus veiksmingumą, efektyvumą bei tvarumą“,— sakė direktorės pavaduotojas ekonomikai.
Tiek K.Trečiokas, tiek A.Vitkienė pasakojo, kad sunkiausia bus suvesti duomenis iš popierinės kortelės į elektroninę erdvę, tad jau nuo šiol medikai skatinami, esant galimybei, viską talpinti virtualioje erdvėje, bet ne rašyti ant popieriaus. Už skirtą 1,7 mln. litų finansavimą E.sveikatai bus nupirkti kompiuteriai, parengta duomenų bazė, paruošti serveriai.



Donata Kazlauskienė