Naujienos

2013-04-16 11:04:04

Hemodializės skyrius — tarsi viena šeima

Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyrių šiemet lydi magiški trejetai: 13 metų kai skyrius įkurtas, aptarnaujami 23 pacientai, kurie dializuojami tris kartus per savaitę. Šis skyrius gyvybiškai svarbus tiems, kurie serga terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu.

Gali susirgti kiekvienas
„Pasirinkote tinkamą mėnesį inkstų ligoms ir Hemodializės skyriui pristatyti“,— susitikimo pradžioje sakė Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus vedėja Alina Šarkevičienė. Medikė pasakojo, kad kasmet kovo viduryje minima Pasaulinė inkstų diena. Šiemet Klaipėdoje įvykusios medikų konferencijos metu paskelbtas šūkis: „Inkstų ligos: gali susirgti kiekvienas“. Renginyje dalyvauti pakviesti ne tik nefrologai, anesteziologai-reanimatologai, kardiologai, vidaus, šeimos ir kitų ligų gydytojai, bendrosios praktikos slaugytojai, bet ir pacientai. A.Šarkevičienė sakė, kad šia diena norima atkreipti dėmesį į inkstų vaidmenį žmogaus sveikatai bei suteikti žinių apie inkstų ligų riziką bei gydymą. Pagal statistinius duomenis, pasaulyje 1 iš 10 žmonių serga inkstų liga, o kas 20 nustatoma lėtinė inkstų liga, kuri dažniausiai baigiasi terminaliniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Lietuvoje šiuo metu dializuojama apie 1,5 tūkst. pacientų ir apie 600 gyvena su transplantuotu inkstu.
Telšiuose šiuo metu Hemodializės skyriuje tris kartus per savaitę po keturias valandas dializuojami 23 skirtingo amžiaus pacientai, per metus atliekama per 3000 hemodializių, per tryliką skyriaus veiklos metų yra 16 transplantuotų ligonių. „Donorą rasti nelengva. Tai ne šiaip paprasta pacientų, laukiančių inksto, eilė. Kad inkstas gerai funkcionuotų, labai svarbu geras imunologinis suderinamumas. Prieš transplantaciją atliekama daug tyrimų“,— teigė medikė.

Nebyli liga
Skyriaus vedėja A.Šarkevičienė atskleidė, jog inkstų ligą ypač sunku atpažinti. „Tai nebyli liga, dažniausiai pasireiškianti bendru kūno silpnumu, tinstančiomis kojomis, pykinimu, o kartais ir vėmimu, dažnesniu šlapinimusi naktį ar sumažėjusiu šlapimo kiekiu. Simptomai atrodo niekuo neišsiskiriantys, ir ligoniai kartais nesupranta, kad serga inkstų liga, tad vertėtų atidžiau stebėti save, atkreipti dėmesį, kaip dažnai kartojasi minėti požymiai“,— aiškino gydytoja. Anot medikės, didesnė rizika susirgti inkstų ligomis yra sergantiems cukriniu diabetu, turintiems aukštą kraujospūdį, kamuojamiems nuolatinio šlapimo takų ar pūslės uždegimo, jungiamojo audinio — sąnarių ligomis, dažnai vartojantiems vaistus nuo skausmo — analgetikus, antibiotikus, tam tikromis ūmiomis ligomis (širdies infarktu, kasos uždegimu, sepsiu...), apsinuodijus. „Jei šeimos gydytojas pastebi problemą, jis pacientą nukreipia pas nefrologą (inkstų ligų gydytoją), kuris ir priima tolimesnį sprendimą“,— sakė A.Šarkevičienė. Telšiuose nefrologo nėra, tačiau ligonius, sergančius inkstų ligomis, konsultuoja gydytoja Laima Griciūtė iš Šiaulių respublikinės ligoninės.

Sėkmingų 13 veiklos metų
Kaip ir kiekvienam Regioninės Telšių ligoninės skyriui, pradžia nebuvo lengva. 2000-aisiais Hemodializės skyrius duris atvėrė mažose patalpose, tačiau prieš trejetą metų persikėlė į erdvesnes, gražesnes ir patogesnes patalpas. A.Šarkevičienė sako, kad dabar ligoninė be Hemodializės skyriaus neįsivaizduojama. Anot Lietuvos sveikatos mokslų universitete reanimatologijos-anesteziologijos studijas baigusios gydytojos, reikia dėkoti ligoninės administracijai, jog vien ligoninės lėšomis pertvarkytas ir modernizuotas Hemodializės skyrius, kad dirbama su moderniais ir saugiais aparatais, naudojamos naujausios geriausiai biologiškai suderintos dializatorių membranos, turima modernius vandens valymo įrenginius. Visi dializuojami pacientai gauna kokybiškas ir saugias paslaugas. Išlaidų atsipirkimas — žmonių sveikata ir gyvybė, geresnė gyvenimo kokybė. Didelis pliusas, kad ambulatorinės hemodializės atliekamos ligoninėje. Pacientams užtikrinama gera slauga ir gydymas, nes, atsiradus komplikacijoms, pagalba teikiama nedelsiant. Pacientai skubos tvarka guldomi į stacionarą, jiems atliekami tyrimai bei konsultuojami kitų specialybių gydytojų. Vienu metu skyriuje esančioje palatoje gali gydytis aštuoni ligoniai. Skyriuje dirba aukštos kvalifikacijos slaugytojos, turinčios sertifikatą hemodializės procedūroms atlikti. Hemodializės skyrius dirba šešias dienas per savaitę, ligonių patogumui dirbama dviejomis pamainomis. Skyriuje dirba dvi gydytojos: anesteziologė A.Šarkevičienė ir terapeutė Eglė Kučikienė, vyresnioji slaugytoja Vida Jankauskienė ir šešios slaugytojos.

Kas yra dializė?
Inkstų pagrindinė funkcija — pašalinti kenksmingas medžiagas ir skysčių perteklių iš organizmo. Inkstai ne tik per parą išfiltruoja ir išvalo apie 200 litrų kraujo, bet ir kontroliuoja arterinį kraujo spaudimą, užtikrina kaulų struktūrą, dalyvauja gaminant raudonuosius kraujo kūnelius, pašalina vandens, druskų perteklių. Inkstams pradėjus blogiau funkcionuoti, kaupiasi toksinai, vystosi inkstų nepakankamumas. Pablogėjus inkstų darbui, nukenčia širdis, kraujagyslės, vystosi mažakraujystė. Siekiant sustabdyti lėtinės inkstų ligos funkcionavimą, vertėtų reguliuoti mitybą, stebėti svorį, atsisakyti rūkalų, vengti nereikalingų skysčių, riboti kalio kiekį maiste iki 1,5-2 gramų per dieną. Sergantiems lėtine inkstų liga, iš organizmo ši medžiaga sunkiai pašalinama, tad kalio gali susikaupti grėsmingai daug. Dėl jo pertekliaus retėja pulsas, atsiranda širdies laidumo sutrikimai, tirpsta veido raumenys, liežuvis, jaučiamas bendras silpnumas, nerimas. Kai savi inkstai nebefunkcionuoja, nesugeba apvalyti organizmo nuo medžiagų apykaitos produktų, pašalinti vandens pertekliaus, palaikyti normalios organizmo šarmų ir rūgščių pusiausvyros, būtina pakaitinė inkstų terapija. Nors pasaulyje taikomos dvi dializės rūšys: hemodializė ir peritoninė dializė, Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriuje atliekama tik hemodializė. Prijungus specialų aparatą (kitaip vadinamą dirbtiniu inkstu), iš organizmo pašalinami nereikalingi medžiagų apykaitos produktai ir skysčiai. Dializuojant išvalomi šlakai, vaistai ir kitos medžiagos, kurias paprastai inkstai patys pašalintų iš organizmo. Po dializės ligoniai lieka darbingi. Daugėja dialize gydomų cukriniu diabetu sergančių žmonių. Hemodializės metu per specialų kateterį, kuris įkišamas į stambias kraujagysles arba per operaciją suformuotą jungtį (arterioveninę fistulę) tarp arterijos ir venos (žąste ar dilbyje, kartais šlaunyje), kraujas patenka į dializės aparatą, kuris iš kraujo pašalina toksines medžiagas, elektrolitų, vandens perteklių, o apvalytą kraują vėl grąžina ligoniui. Kraujas iš kūno išteka per vieną adatą, vėliau, išvalytas filtre, grįžta per kitą adatą. Kol atliekama dializė, pacientai žiūri televizorių, snūduriuoja. Procedūra nėra skausminga. Kalbinti ligoniai pasakojo, kad į skyrių ateina šeštus ir septintus metus, džiaugiasi aptarnaujančiu medikų kolektyvu. Vienas pacientų — Alfonsas Martinkus — daug metų žvejoja ir šio pomėgio nežada atsisakyti, nors dializė jam atliekama jau šeštus metus. Kitas ligonis atvyksta dializuotis po to, kai nustojo veikti transplantuotas inkstas prieš aštuonerius metus.

Artimieji — svarbiausia
Susirgęs inkstų liga, žmogus tampa priklausomas nuo artimųjų, nuo globėjų ar slaugos namų darbuotojų. Daugeliui pacientų gyvenimas tampa nebeįmanomas be kito pagalbos. Atsiranda neįveikiamų problemų, susijusių su apsirengimu, ėjimu ir pan. „Labai svarbu, kad ligonius remtų šeimos nariai, problemomis, kuomet mums tenka ir psichologo vaidmuo“,— pasakojo A.Šarkevičienė. Dializė atliekama visą likusį gyvenimą arba iki inkstų transplantacijos, nes inkstams nebesugebant savarankiškai gyventi, kito pasirinkimo nėra. Dializuojant išgyvenama dešimt ir daugiau metų, laukiant donoro, nes viltis pasveikti niekada neapleidžia.

Donata Kazlauskienė