Naujienos

2018-02-12 09:02:12

Hemodializė suteikia žmogui galimybę gyventi

Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus gyvavimas – neatsiejama gyvenimo dalis dvidešimčiai rajono gyventojų, sergančių lėtiniu inkstų funkcijos nepakankamumu. Neretai Hemodializės skyriaus paslaugomis pasinaudoja ir į gimtinę atvykę emigrantai, jie stebisi modernia aparatūra, šiltu personalo bendravimu, o telefonu įamžinę akimirkas skyriuje, sako parvešią į Londoną ir parodysią, koks Lietuvoje aukštas medicinos paslaugų lygis.
Apie Regioninės Telšių ligoninės Hemodializės skyriaus darbą kalbamės su vedėja gydytoja Alina Šarkevičiene ir gydytoja Egle Baubliene.

Giedra AKAVICKIENĖ

Moderni medicininė įranga
Telšiuose Hemodializės skyrius įkurtas 2000 metais. Nuo pirmųjų skyriaus gyvavimo dienų jam vadovauja vedėja A. Šarkevičienė.
„Skyrius sėkmingai gyvuoja, ligoninės administracija sudaro visas sąlygas tobulėti darbuotojams, personalas važiuoja į įvairius kursus. Taip pat be galo svarbu, kad nuolat atnaujinama medicininė įranga, dirbame su naujausiais hemodializatoriais, kasmet procedūrų atlikimo sąlygos tik gerėja“, – optimistiškai nusiteikusi kalbėjo vedėja A. Šarkevičienė.
Neseniai Hemodializės skyrius gavo naują aparatą, nebereikia ligonių siųsti į Klaipėdą, Šiaulius atlikti tam tikrų procedūrų. Dabar tas medicinines paslaugas skyriaus darbuotojai gali suteikti vietoje.

Skyriaus darbą palengvina nefrologė
Kalbėdama apie personalą, A. Šarkevičienė negailėjo gražių atsiliepimų apie inkstų ligų gydytoją E. Baublienę, nuo 2016 metų rugpjūčio dirbančią skyriuje.
„Vietoje esantis nefrologas davė didžiulį indėlį ligoninei. Anksčiau iš Šiaulių į Telšius du kartus per mėnesį atvažiuodavo kita gydytoja, o dabar specialistą skyrius turi kiekvieną dieną. Be to, gydytoja nefrologė E. Baublienė turi daug pacientų ir poliklinikoje“, – sakė A. Šarkevičienė.
Ji teigė, kad skyriuje galima sukviesti konsiliumus, tai gerokai palengvina darbą. Anksčiau prireikus nefrologo konsultacijos, tekdavo siųsti ligonius į Klaipėdą arba laukti, kol į Telšius atvažiuos nefrologė iš Šiaulių.
Šiauliuose užaugusi, Kaune studijavusi E. Baublienė žemaičių kalbą jau perprato, puikiai supranta pacientus, bet pati kalbėti nesiryžta.
„Žinojau, kad Regioninė Telšių ligoninė seniai ieško gydytojo nefrologo ir ryžausi avantiūrai“, – juokavo gydytoja, iki tol net nebuvusi Telšių mieste. Dabar Eglė Žemaitijos sostinėje šaknis leidžia kartu su sutuoktiniu.

Kraujas valomas keturias valandas
Nefrologė E. Baubliene kalbėjo, kad į skyrių dėl hemodializės procedūros atvyksta nuolatiniai ligoniai. Tie, kuriems atsiranda galimybė transplantuoti inkstą, išleidžiami į naują gyvenimą. Jeigu nėra tokios galimybės, tuomet pacientai lieka skyriaus priežiūroje. Skyriuje yra atliekamos ambulatorinės dializės lėtiniams ligoniams, kuriems diagnozuotas galutinis inkstų nepakankamumas
Pasak vedėjos A. Šarkevičienės, pacientai į jų skyrių atvyksta tris kartus per savaitę hemodializės procedūros, kuri trunka keturias valandas.
„Pagal naujausias mokslo rekomendacijas hemodializės procedūros turėtų dažnėti, o jų trukmė ilgėti. Tuomet pacientų savijauta būtų geresnė.
Tačiau, anot gydytojos, dažnesnių apsilankymų nenori patys ligoniai. Be to, išaugtų dializių skaičius, reikėtų daugiau aparatų bei aptarnaujančio personalo.
Šiuo metu hemodializės skyriuje atliekamos dieną. Planuojama, kad ateityje bus atliekamos ir skubios hemodializės mūsų ligoninėje. Jaunėjant pacientų amžiui, atsiranda naktinės hemodializės galimybė, kad dienos metu ligoniai galėtų gyventi visavertį gyvenimą.

Liga nesirenka amžiaus
Inkstų ligos yra įgimtos, įgytos, kartais jas sukelia kitų ligų komplikacijos. Ši liga nesirenka amžiaus. Jauniausiam Telšiuose skyriaus pacientui – 22-eji, vyriausiam – 82-eji.
Medikės prisiminė, jog anksčiau skyriuje nuolat gydėsi ir aštuoniolikos, ir dvidešimties metų pacientai. Galima pasidžiaugti, jog sėkmingai atlikus inksto transplantaciją, jauni žmonės atsisveikino su šiuo skyriumi.
Skyriuje yra aštuonios lovos ir devyni aparatai. Kaip minėjo nefrologė E. Baublienė, procedūros atliekamos dviem pamainomis: pirmadienį, trečiadienį, penktadienį – iš ryto ir po pietų, o ketvirtadienį, šeštadienį renkasi viena pacientų pamaina.

Svarbus medikų ir artimųjų rūpestis
Nors labai liūdna, tačiau kartais nutinka taip, kad po persodinimo operacijos pacientai sugrįžta atgal į skyrių. Taip nutinka, jeigu organizmas atmeta donoro inkstą. Vienam pacientui du kartus buvo transplantuotas inkstas, deja, liga buvo stipresnė, ir ligoniui vėl atliekama gyvybiškai svarbi hemodializė.
Daugelis nuo hemodializės priklausomų pacientų yra vyresnio amžiaus, jiems reikalinga priežiūra. Gydytojos E. Baublienės teigimu, namiškių indėlis didžiulis, tris kartus per savaitę išeiti iš darbo ir nuvežti, parvežti ligonį yra didelis darbas.
Labai svarbu, kad pacientus šiluma, nuoširdžiu rūpesčiu apgaubtų ne tik medikai, bet ir artimieji.
„Turime daug gražių pavyzdžių, kaip namiškiai slaugo artimuosius. Štai jaunas vyras su žmona sugeba suderinti darbą ir savo asmeninį gyvenimą, rūpinasi sunkiomis ligomis sergančiu broliu. Kitas pavyzdys – garbaus amžiaus vieniša moterimi pakaitomis rūpinasi dukterėčia ir sūnėnas. Galėtume vardinti be galo gerumo pavyzdžius“, – kalbėjo medikės.

Hemodializė gelbsti laukiant transplantacijos
Skyriuje dirba trys gydytojos, keturios slaugytojos ir viena vyresnioji slaugytoja.
„Slaugytojos kvalifikuotos, puikiai suvaldo bet kokią ekstremalią situaciją, yra imlios naujovėms, nuoširdžios, besirūpinančios mūsų skyriaus pacientais“, – teigė skyriaus vedėja A.Šarkevičienė.
Kol Telšiuose nebuvo Hemodializės skyriaus, ligoniai važiuodavo į Klaipėdą ar į Šiaulius.
Hemodializė suteikia žmogui galimybę gyventi, prisitaikyti. Kartais žmonės į tai reaguoja labai jautriai. Vedėja prisiminė jauną vyrą, auginusį pradinukus vaikučius. Atėjęs pacientas pabučiuodavo hemodializės aparatą, sakydamas, kad čia jo gyvenimas. Vyriškis svajojo, jog ateis ta diena, kai jam bus transplantuotas inkstas ir nebereikės atlikinėti hemodializės procedūrų.
„Svajonė išsipildė, šiandien to vyro vaikams jau daugiau kaip 20 metų, ateis laikas ir buvęs pacientas sulauks anūkų“, – sakė A.Šarkevičienė.

Pasikeitė visuomenės požiūris į donorystę
A.Šarkevičienė pasidžiaugė Lietuvoje pasikeitusiu visuomenės požiūriu į donorystę: „Vis dažniau artimieji paaukoja organus, kai žmogų ištinka smegenų mirtis ir nėra jokių šansų išgyventi. Aukodami organus, jie suteikia dviem hemodializuojamiems ligoniams gyvenimą, nes transplantuojamas vienas inkstas.“
Keičiantis visuomenės požiūriui, trumpėja donorų laukiančiųjų eilės: jeigu anksčiau inksto transplantacijos eilėje laukdavo daugiau nei 300 ligonių, tai dabar tik apie 150.
E. Baublienė teigė, kad dažnai pasitaiko, jog šeimos nariai paaukoja organus: mamos – vaikams, vyrai – žmonoms. Telšiuose mama sūnui padovanojo inkstą, sesuo – broliui.

Inkstų ligos – nebylios
Kaip suprasti, kad negaluoja inkstai? Pasak nefrologės E. Baublienės, dažniausiai jokių požymių nebūna, šeimos gydytojams atlikus inkstų funkcijos tyrimus, nustačius pablogėjusią inkstų funkciją, pacientai atsiunčiami į konsultaciją. Taip pat pacientus reikėtų nukreipti į nefrologo konsultaciją sergant padidėjusio kraujospūdžio liga, esant sunkiai koreguojamai arterinei hipertenzijai, cukriniu diabetu, tam tikromis sisteminėmis ligomis (podagra, sisteminė raudonoji vilkligė ir kt.), radus pakitimų šlapimo tyrime ar kamuojant šlapimo takų infekcijos požymiams.