Naujienos

2015-12-22 06:12:10

Gripas ir peršalimo ligos: jų galima išvengti

Šaltuoju metų laikotarpiu – rudenį ir žiemą, padažnėja sergančiųjų ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, vadinamomis peršalimo ligomis, bei gripu. Ūminės, dažniausiai virusų sukeltos infekcijos – gana dažnos – suaugusieji jomis gali sirgti keletą kartų, o vaikai – nuo kelių iki keliolikos kartų per metus. Regioninės Telšių ligoninės pulmonologė Simona Simaitytė pataria, kaip išvengti peršalimo ligų ir kaip su jomis kovoti susirgus.

Monika GIRDVAINĖ

Sergančiųjų daugėja

Telšių visuomenės sveikatos centro duomenimis, sergamumo ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis gruodžio pirmąją savaitę Telšių apskrityje siekė 58,08. Rodiklis parodo susirgimų atvejus, vidutiniškai tenkančius dešimčiai tūkstančių gyventojų. Lyginant su lapkričio pirmos savaitės duomenimis, sergančiųjų padaugėjo. Per mėnesį bendras rodiklis pakilo 3,06 (lapkričio 2-8 d. buvo 55,02) 

Iš Telšių apskričiai priklausančių Mažeikių, Plungės bei Telšių rajonų ir Rietavo savivaldybės daugiausiai sergančiųjų peršalimo ligomis fiksuota Plungės rajone (263 ligoniai), mažiausiai –Rietavo savivaldybėje (22 ligoniai). Tarp 834 apskrityje sirgusių asmenų – daugiausiai vaikai iki 18 metų (679). Sergančiųjų gripu apskrityje kol kas tik pavieniai atvejai. Lapkričio 30- gruodžio 6 dienomis gripu sirgo tik mažeikiškiai. Mažeikių rajone užregistruoti 3  gripo atvejai.

„Gripo infekcija pasižymi ryškiu sezoniškumu. Lietuvoje gripo epidemijos dažniausiai kyla sausio – kovo mėnesiais“, – pastebi S. Simaitytė.

Kaip atskirti, sergi gripu ar peršalimu?

Lietuvoje kasmet registruojama 350 – 480 tūkst. susirgimų ūminėmis viršutinėmis kvėpavimo takų ligomis, iš jų – 100 tūkst. susirgimų gripu. Medikai pastebi, kad nors peršalimo ligos dažnesnės atvėsus orams, tačiau šaltesnis oras nėra tiesioginis ligos veiksnys. Šaltuoju metų laikotarpiu daugiau laiko praleidžiame patalpose, taip susidaro palankios sąlygos virusams plisti. Peršalimą taip pat provokuoja nusilpusi imuninė sistema.

„Infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus. Todėl infekcija greičiau plinta ankštose, blogai ventiliuojamose patalpose bei esant didesnei oro drėgmei. Žinoma, susirgimų paplitimo mastui labai didelę įtaką turi imunologinė žmonių populiacijos būsena, tai yra, mūsų imunitetas“, – teigia S. Simaitytė.

Pastebima, kad peršalimas dažnai maišomas su rimtesne liga – gripu. Šių ligų painioti nereikėtų – kiekvienu atveju parenkamas kitoks gydymas.

Pulmonologė teigia, kad tiek peršalimo ligos, tiek gripas – tai virusų sukeltos infekcijos, todėl simptomai, pasireiškiantys susirgus šiomis ligomis, panašūs. Tai – karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės skausmas.

„Pagrindinis skirtumas tarp gripo ir peršalimo – gripui būdinga staigi ligos pradžia.  Staiga pakyla kūno temperatūra (net iki 40˚C), krečia šaltis, jaučiamas didelis bendras silpnumas ir nuovargis. Dažnai vargina raumenų, galvos, akių obuolių skausmas. Gripo atveju, slogos pirmosiomis dienomis dažniausiai nebūna. Tuo tarpu peršalimo ligų atveju, nuo pirmųjų dienų dažniausiai vargina sloga, čiaudima, peršti gerklę, o temperatūra nebūna labai aukšta“, – paaiškino medikė.

Gerti antibiotikus savavališkai – nepatartina

Peršalimo ligas gyventojai dažnai linkę gydytis patys, namuose. Medikai tokio poelgio nekritikuoja, tik pataria sekti organizmo pokyčius ir kylant neaiškumams ar komplikuojantis ligai laiku kreiptis į specialistus.

S. Simaitytės teigimu, susirgus reikia vartoti daug skysčių. Tai itin svarbu  siekiant pagerinti išsikosėjimą, suskystinti nosies sekretą. Be to, karščiuojantis ir prakaituojantis žmogus padidina netenkamo skysčio kiekį organizme, todėl svarbu jį atstatyti.

Pulmonologė pataria, kad karščiuojant  virš 38˚C ar sunkiai toleruojant ir žemesnę temperatūrą, reikėtų vartoti karščiavimą mažinančių vaistų.

„ Karščiavimas – apsauginė organizmo reakcija į infekciją, todėl, jei pakilusią temperatūrą toleruojate, leiskite pačiam organizmui kovoti su jį užpuolusiais virusais“, – pataria pašnekovė.

Pulmonologė pastebi, kad pagrindinė savarankiško gydymosi problema – antibiotikų vartojimas. „Tik sukarščiavus, atsiradus kosuliui, žmonės pradeda vartoti šiuos vaistus. Tai didelė klaida. Kaip minėjau, peršalimo ligas bei gripą sukelia virusai, kurių antibiotikai neveikia. Netinkamas antibiotikų vartojimas yra viena svarbiausių priežasčių, dėl ko didėja infekcijos sukėlėjų atsparumas šiems vaistams. Tai tampa vis aktualesne problema klinikinėje praktikoje, nes dėl nesaikingo antibiotikų vartojimo reikia vis galingesnių ir plataus spektro vaistų tam, kad išgydyti po peršalimo ar gripo atsiradusioms komplikacijoms“, – kalbėjo S. Simaitytė.

Ligų galima išvengti

Kilus kažkokių neaiškumų ar klausimų dėl savo sveikatos ar ligos gydymo, pulmonologė pataria  nesigydyti savarankiškai ir kreiptis į gydytoją. Taip padidės galimybė išvengti ligos komplikacijų.

Viena sunkiausių ir dažniausių peršalimo, o ypač gripo, komplikacijų – plaučių uždegimas. Ši liga yra nereta mirties priežastis. Plaučių uždegimas, medikės teigimu, yra pavojingiausias vaikams, žmonėms virš 65 metų amžiaus bei sergantiems lėtinėmis ligomis (plaučių, širdies ir pan.).

„ Pati efektyviausia profilaktikos priemonė nuo gripo – skiepai. Jautriausia gripo viruso infekcijai populiacijos dalis yra jauni(iki 20 metų), vyresnio amžiaus (virš 65 metų) bei įvairiomis ligomis sergantys asmenys“, – sakė S. Simaitytė

Ji pridūrė, kad tikimybę susirgti peršalimo ligomis ar gripu sumažins tinkama rankų higiena, patalpų vėdinimas, pakankamas fizinis aktyvumas, visavertė mityba. Taip pat patariama dažniau būti gryname ore, vengti kontaktų su sergančiais asmenimis bei vengti būti masinio susibūrimo vietose epidemijos metu.

„Susirgus pats žmogaus organizmas duoda ženklą sustoti ir leisti jam ilsėtis. Geriau pagulėti lovoje, nei sergant eiti į darbą. Tokiu būdu sumažės rizika užsitęsti ligai bei atsirasti komplikacijoms, o ir darbingumas atsistatys daug greičiau. Be to, turime saugoti ne tik save, bet ir šalia mūsų esančius žmones – tad nebūkime infekcijos platintojai ir pagalvokime apie kitus“, – pataria kalbinta pulmonologė.