Naujienos

2019-12-13 11:12:04

Cukrinis diabetas — nesveikos gyvensenos atspindys

Cukrinis diabetas ne veltui vadinamas XXI amžiaus rykšte, nes užima aukštas pozicijas tarp įvairių susirgimų. Negydoma liga sukelia įvairių komplikacijų: širdies bei kraujagyslių, inkstų, akių, nervų ligas, galūnių nejautrą ir net mirtį. Sergantiems cukriniu diabetu pacientams, lyginant su sveikaisiais, lėčiau gyja žaizdos, todėl būtina kruopšti pėdų priežiūra, nes atsainus požiūris į tai gali pasipasibaigti pėdų amputacija.
Justina Lukošienė

Pasak Regioninės Telšių ligoninės Vidaus ligų skyriaus gydytojos endokrinologės Birutės Vaidakavičienės, cukrinis diabetas, arba cukraligė, yra tokia liga, kuri savo baisų darbą daro tyliai — sergantysis iš pradžių gali nejausti jokio skausmo. Pažymėtina, kad šią ligą diagnozuoja šeimos gydytojas pagal cukraus kiekį kraujyje, kuris savo ruožtu pacientą siunčia tolimesnei endokrinologo konsultacijai. Didelę darbo patirtį turinti gydytoja endokrinologė konstatavo, kad cukriniu diabetu serga įvairaus amžiaus žmonės. Šio susirgimo mastai vis auga — kiekvieną dieną 2-3 pacientams diagnozuojamas cukrinis diabetas. Deja, ši liga taip pat neaplenkia ir vaikų, kurių mityba ir fiziniu aktyvumu nesirūpinama.
Cukrinis diabetas yra skirstomas į du tipus — pirmąjį ir antrąjį. Pirmajam tipui budinga sutrikusi insulino gamyba kasoje. Dažniausiai šio tipo cukriniu diabetu serga jauni žmonės. Jie iškart gydomi insulinu. Antrojo tipo cukrinis diabetas dažniau pasireiškia vyresnio amžiaus žmonėms. Gydytoja pabrėžė, kad šio tipo atveju insulino kasoje gaminama per daug, o susikaupęs perteklius virsta riebalais — nutukimu. Priešingai nei pirmojo tipo, antrojo tipo cukriniam diabetui budingos komplikacijos, kurios pasireiškia kraujagyslių, įvairių organų pakenkimu. Anot B.Vaidakavičienės, šis cukrinio diabeto tipas dažniausiai susijęs su nesveika gyvensena — neracionalia mityba, mažu fiziniu aktyvumu. Medikė paatviravo, kad toli gražu ne visi pacientai linkę rūpintis savo sveikata, netgi numoja ranka, kai išgirsta cukrinio diabeto diagnozę, todėl medikė perspėja, kad toks pasyvumas gali pasibaigti inkstų hemodialize, kojų amputacijomis, insultu, infarktu ar netgi mirtimi. To pasyvumo epicentre, dėl pacientų nenoro laikytis nurodyto gydymosi režimo, atsiduria ir Telšių apskritis.
Nors cukraligė gali būti paveldima liga, bet, kaip jau minėta, jai atsirasti didelę įtaką turi nesaikingas nesveikų maisto produktų vartojimas, fizinio krūvio ir mitybos neatitikimas. Viena pagrindinių cukrinio diabeto gydymo sudėtinių dalių yra tinkama mityba, nes vien vaistų nepakanka, todėl reikia nepamiršti ir sveikos gyvensenos — sveikos mitybos ir fizinio aktyvumo. Pasak gydytojos endokrinologės ir bendrosios praktikos slaugytojos Zitos Dzigelienės, mityba yra cukrinio diabeto kontrolės dalis. Keičiant mitybą, reikia pasitarti su specialistais, kokius produktus rinktis, kokių vengti, ar naudotis mitybos piramide. Tačiau abi užtikrino, kad, sergant šia liga, galima valgyti ir skaniai, ir sveikai, nėra draudžiamų produktų, tik reikia juos saikingai vartoti. Buvo pabrėžta, kad negalima praleisti nė vieno karto maitinantis — trys pagrindiniai valgymai, jei vartojamas insulinas, tai dar prireikia užkandžių, ir, žinoma, gerti daug vandens. Laikantis sudaryto mitybos plano, svarbus ir reguliarus fizinis aktyvumas, kuris padeda išlaikyti gerą nuotaiką, įveikti stresą, mažina kraujo spaudimą, teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą.
Sergančiuosius cukriniu diabetu dažnai kamuoja lėtai gyjančios žaizdos pėdų srityje, todėl Regioninėje Telšių ligoninėje įkurtas Diabetinės pėdos priežiūros kabinetas. Ligonių kasos kompensuoja pacientams apsilankymą šiame kabinete keturis kartus per metus. Bendrosios praktikos slaugytoja, turinti licenciją diabetinės pėdos priežiūrai ir diabeto mokymui, Z.Dzigelienė pataria pacientams atkreipti dėmesį į kojų skausmą, stingimą, tinimą, kojų odos spalvą, nuospaudas, žaizdas, kurios negyja. Sergant cukriniu diabetu, pažeidžiami kojų nervai, todėl reikėtų susirūpinti, jeigu pasireiškia bent vienas iš išvardytų požymių.
Pasak Z.Dzigelienės, kruopšti kojų priežiūra, tinkama avalynė gali užkirsti kelią sunkiems kojų negalavimams. Jei pacientai patys negali apžiūrėti visos kojos, tuomet patariama pasinaudoti veidrodėlio ar kito žmogaus pagalba. „Neretai nagus kerpantys pacientai įsikerpa į odą, įauga nagai. Sveikam žmogui tai nesukels didelių komplikacijų, tačiau sergančiam cukriniu diabetu pacientui tai gali pasibaigti kojų amputacija“,— įsiterpė endokrinologė B.Vaidakavičienė. Tokiems pacientams primygtinai patariama lankytis Diabetinės pėdos priežiūros kabinete, kuriame teikiama gydomojo pedikiūro paslauga: pėdų nuospaudų, suragėjusios odos šalinimas, sveikų ir deformuotų nagų kirpimas, pėdų odos tepimas minkštinamuoju kremu, taip pat suteikiama žinių apie diabetinės pėdos priežiūrą. Nors sergančiųjų daugėja, bet, anot gydytojos endokrinologės, jaučiamas vangumas iš pacientų pusės — jie nenoriai lankosi minėtame kabinete, todėl skatina įveikti šį psichologinį barjerą.
Abi pašnekovės visgi pasidžiaugė, kad pacientai nemokamai gauna cukraus kiekio kraujyje nustatymo aparatus, kurie palengvina sergančiųjų gyvenimo kokybę. Be to, sergantiesiems Ligonių kasos kompensuoja ir juosteles, jų kiekis skiriamas priklausomai nuo cukraligės tipo.
Norėdama, jog ši pokalbio tema įgautų ir pozityvesnio atspalvio, gydytoja endokrinologė B.Vaidakavičienė pridūrė, kad su šia liga galima susidraugauti, tik reikia išmokti save stebėti ir prižiūrėti. Nors šis klastingas susirgimas laikomas neišgydomu, bet medicinos praktikoje yra tokių pacientų, kurie atidžiai kontroliavo ligos eigą, derindami sveiką mitybą su fiziniu aktyvumu, dėl ko vėliau galėjo atsisakyti vaistų. Z.Dzigelienė sergantiems cukriniu diabetu linkėjo rūpintis savo sveikata, nes, konsultuojantis su šeimos gydytoju, endokrinologu, tikrinantis cukraus kiekį kraujyje ir kraujo spaudimą, nerūkant, mankštinantis ir sveikai besimaitinant, galima šią ligą visiškai suvaldyti.