Naujienos

2020-02-03 09:02:33

Auga sergamumas gripu ir peršalimo ligomis: kaip atpažinti ligas ir išvengti komplikacijų

Šaltasis metų laikas - išbandymas žmonių sveikatai. Nors šiemet žiema kaip niekad šilta - tai ne priežastis trauktis ligoms. Dėl temperatūrų kaitos kyla didesnė peršalimų rizika, siaučiantys virusai baugina gripu ir kitomis ligomis.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos informuoja, kad pastarosiomis savaitėmis sergančiųjų peršalimo ligomis ir gripu Lietuvoje sparčiai daugėja.
Nors Telšiuose sergančiųjų skaičius dar nėra labai didelis, Regioninės Telšių ligoninės gydytoja pulmonologė Simona Simaitytė ir vaikų pulmonologė Alina Storpirštienė pataria laikytis prevencinių priemonių, o susirgus tinkamai gydytis ir stengtis neužkrėsti kitų.
Monika GIRDVAINĖ

Sergančiųjų nemažai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje praėjusią savaitę (sausio 13-19 d.) bendras sergamumo rodiklis padidėjo ir buvo 60,3 atvejo, tenkančio 10 tūkstančių gyventojų. Savaite anksčiau šis rodiklis buvo 57,1.
Daugėja ir gripo atvejų. Trečiąją sausio savaitę gripas diagnozuotas 586 Lietuvos gyventojams, o ankstesniąją savaitę užfiksuota 380 tokių atvejų.
Telšių apskričiai priklausančioje teritorijoje, Telšių, Mažeikių, Plungės rajonų ir Rietavo savivaldybėse, sergamumo rodiklis trečiąją sausio savaitę buvo 42,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Apskrityje registruota 13 gripo ir 546 ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų atvejai.
Didžiausias sergamumo rodiklis apskričiai priklausančioje teritorijoje fiksuotas Telšių rajono savivaldybėj e ir siekė 51,3 7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Registruoti 9 klinikiniai gripo atvejai (tarp jų - 2 vaikai iki 17 m.). Dėl gripo į Regioninę Telšių ligoninę kreipėsi 2 asmenys, iš jų 1 hospitalizuotas.
„Besniegė šilta žiema daugeliui iškėlė klausimą - gal traukiantis šalčiui iš Lietuvos pasitrauks ir gripas? Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai tvirtina, kad gripo virusui lauko temperatūra įtakos neturi. Gripu sergama ir tose šalyse, kur žiemos šiltos. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, didžiausias sergamumas gripu Europoje šiuo metu yra Izraelyje, kur oro temperatūra siekia 20 laipsnių“, - teigiama informaciniame NVSC pranešime.

Tyrimai gripui atpažinti
Regioninės Telšių ligoninės gydytoja pulmonologė S. Simaitytė pastebi, kad nors apie viršutinių kvėpavimo takų infekcijas ir gripą yra daug informacijos, neretai žmonės dar vertina šias ligas lygiagrečiai, o jų pavadinimus tiesiog vartoja sinonimiškai.
„Slogą, kosulį, gerklės skausmą ar nedidelę temperatūrą dažnas sergantysis įvardija kaip gripo simptomus, nors tai ir būdinga peršalimui. O štai gripui būdinga staigi ligos pradžia, temperatūra, aukštesnė kaip 38 laipsniai. Taip pat vargina raumenų, sąnarių, galvos, akių skausmas, didelis bendras silpnumas.
Ar sergama gripu ar tik peršalimu, įvertina gydytojas, išklausęs pacientą“, - apie skirtingus ligų simptomus pasakojo gydytoja pulmonologė.
Ji informavo, kad Telšių ligoninės laboratorijoje atliekami tyrimai, padedantys patvirtinti arba paneigti gripo diagnozę. Atliekamas gripo testas arba molekulinis gripo A arba gripo B tyrimas.
„Jei ligonis nori tiksliai sužinoti, ar jis serga gripu ir ar tikslinga pradėti antivirusinį gydymą, tai atvykęs į ligoninę visada gali išsitirti. Paėmus tepinėlį iš nosiaryklės, molekulinio tyrimo atsakymas sužinomas maždaug per valandą, o gripo testas atsakymą parodo vos per kelias minutes“, - informavo medikė, Regioninėje Telšių ligoninėje dar dirbanti direktoriaus pavaduotoja.

Gresia komplikacijos
Telšių ligoninės gydytojos pulmonologės pažymi, kad peršalimo ligas tiek vaikai, tiek suaugusieji gali gydytis namuose, bet štai susirgus gripu reiktų nedelsiant atvykti pas gydytoj ą dėl ligos diagnozės ir gydymo.
„Vos atsiradus gripo simptomams patarčiau kreiptis į šeimos gydytoją ir pradėti vartoti antivirusinius vaistus. Gydymą šiais vaistais reikia pradėti per 2 paras nuo susirgimo. Dažniausiu atveju susirgus ir gydantis sąžiningai nuo gripo pasveikstama. Sergančiajam sunerimti reiktų tada, kai jau gerėja savijauta, tačiau staiga netikėtai simptomai vėl atsinaujina, atsiranda kitų negalavimų - pakyla temperatūra, atsiranda kosulys, dusulys. Tada galima įtarti, kad gripas komplikavosi“, - kalbėjo S. Simaitytė.
Anot medikės, didesnė rizika patirti gripo komplikacijas gresia vyresnio amžiaus ir lėtinėmis ligomis sergantiems asmenims. Iš tokių ligų paminėtinos bronchinė astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, lėtinės širdies ligos, cukrinis diabetas, neurologinės ligos. Šie žmonės, pasak pašnekovės, yra mažiau atsparūs aplinkos veiksniams ir jiems kyla didesnė rizika, kad virusų sukeliamas gripas komplikuosis į bakterinę infekcij ą ir išsivystys plaučių uždegimas, sinusitas, tonzilitas ir kitos ligos.
„Būtina paminėti, kad žmonės miršta ne nuo gripo, o nuo jo sukeltų komplikacijų. Viena dažniausių gripo komplikacijų - plaučių uždegimas. Į mano kabinetą daugiausiai ir pakliūna su šia komplikacija susidūrę žmonės“, - akcentavo gydytoja pulmonologė.

Rimtą ligą išduoda aktyvumo stoka

Vaikų ligų gydytoja, pulmonologė A. Storpirštienė, vadovaujanti Telšių ligoninės Vaikų ligų skyriui, teigia, kad gripas vaikams pasireiškia panašiai kaip ir suaugusiesiems - pakyla temperatūra, kamuoja bendras silpnumas. Vaikai pasidaro vangesni, nenori valgyti, nenori gerti. Net ir temperatūrai nukritus dažnai jie būna vangūs, silpni, nenori užsiimti mėgstama veikla.
Normalu, kad peršalimą tėvai dažnai stengiasi gydyti patys namuose, o gydytoja, paklausta, kada tėvams reiktų sunerimti, kad vaiką galbūt užklupo rimta liga, sakė: „Jeigu vaikas sukarščiavo, tačiau net ir sirgdamas jis valgo, užsiima kasdiene veikla ir nukritus temperatūrai atrodo kaip ir sveikas, tada galima laukti ir gydytis namie - vadinasi, liga nėra sunki. Bet jeigu vaikas karščiuoja ir net temperatūrai nukritus jis nėra aktyvus, nenori žaisti, valgyti ar gerti, nuolat guli, tai jau yra sunkesnės infekcijos požymis. Tuomet  reikėtų nedelsiant apsilankyti pas gydytoją ir pasitarti dėl gydymo.“
Medikė pastebėjo, kad yra keli tėvų tipai: vieni perdėtai reaguoja į vaikų susirgimus, o štai kiti, pavyzdžiui, laukia gydytojo nurodytą terminą, nors ir mato, kad vaiko sveikata smarkiai prastėja.
A. Storpirštienė pataria tėvams nuolat stebėti vaiko sveikatos būklę ir, atsižvelgus į tai, priimti sprendimą, reikalingas stacionarinis gydymas ar ne.
Vaikų ligų skyriaus vedėja džiaugiasi, kad praėjusiais metais atnaujintame skyriuje mažiesiems telšiškiams gali suteikti puikias gydymo sąlygas ir taikyti šiuolaikinius gydymo metodus.

Mažinti tik aukštą
temperatūrą
Peršalimo ligomis sergančių vaikų tėvams gydytoja rekomenduoja nuolat stebėti ligoniukų būseną, duoti gerti daug skysčių, pakilus temperatūrai ją mažinti vaistais.
„Temperatūros nepatariama mažinti, jei ji nėra didelė, iki 38 laipsnių, kad organizmas pats kovotų su ligos sukėlėjais. Jeigu vaikas lengvai pakelia temperatūrą, nejaučia didelio diskomforto, tai jos galima nemažinti ir iki 39 laipsnių, tačiau būna ir taip, kad temperatūra pakyla iki 38 laipsnių, o vaikui tikrai yra blogai. Tada delsti nereiktų. Būtina nuolat stebėti vaiko būklę, veiksmus ir į tai atsižvelgiant priimti sprendimus“, - pabrėžė vaikų ligų gydytoja.
Jeigu pakilus temperatūrai vaikučio galūnės vėsios, gydytoja pataria sudrėkinti jas šiltu vandeniu suvilgyta servetėle, pamasažuoti, pašildyti, paglostyti. Apkloti šilčiau. Jeigu, priešingai, vaikui karšta, jį reiktų išrengti, kad organizmas vėdintųsi, temperatūra normalizuotųsi.

Antibiotikai - kovoti su bakterijomis
Gydytojos pulmonologės ragina žmones vos susirgus per šalimo liga ar gripu nepradėti savavališkai vartoti antibiotikų.
„Antibiotikų dabar vos ne kiekvienuose namuose galima rasti, ir vos pradėjus sirgti imamajuos vartoti savo nuožiūra. Noriu pabrėžti, kad antibiotikai neveikia nei gripo, nei virusinės kvėpavimo takų infekcijos. Žmonėms atrodo, kad išgėrus antibiotikų ir temperatūra nukris, ir kiti simptomai išnyks, bet norisi priminti, kad antibiotikai gydo bakterinę infekciją, jie temperatūros nemažina. Ligonis, netvarkingai vartodamas antibiotikus, tik įgis atsparumą jiems, bet efekto nebus jokio. Savavališkai gydantis tik užsitęs ligos eiga“, - kalbėjo S. Simaitytė.
Medikės tvirtinimu, antibiotikus reiktų vartoti tik tada, kai juos paskiria gydytoj as, įtardamas bakterinę infekciją, ir tai daryti reikia taip, kaip nurodė gydytoj as specialistas: gerti tiek kartų per dieną ir tiek dienų, kaip paskirta.

Skiepai apsaugo iš dalies

S. Simaitytė pasakojo, kad šiais metais į ligoninę atvykusiems gripu susirgusiems asmenims nustatytas A tipo gripas. Tiems, kurie šiemet skiepijosi vakcina nuo gripo, pranešama - skiepai veikia prieš šią gripo atmainą. Praėjusiais metais, pašnekovės teigimu, gripas pasireiškė kartu su žarnyno sutrikimais - pykinimu, vėmimu, viduriavimu. Nustatyta tiek A, tiek B tipo gripo atmainų.
Kokie gripo simptomai laukia šiemet, kol sergamumas dar nedidelis, medikai neskuba spėlioti.
„Kiek bendravome su pirminės sveikatos priežiūros centrais, pasiskiepijusiųjų skaičius šiais metais gerokai didesnis nei praėjusiais metais. Informacijos apie mirties atvejus, komplikacijas sklaida, matyt, turi poveikį žmonėms, kad kasmet vis daugiau jų skiepijasi.
Skiepai nuo gripo, kaip galbūt daugelis tikisi, nepadės apsisaugoti šimtu procentų nuo ligos, tačiau jie sumažina susirgimo riziką ir apsaugo nuo komplikacijų, kurių labiausiai ir bijoma susirgus“, - teigia S. Simaitytė.

Prevencinės priemonės

Primenama, kad gripu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus, šiam kosint, čiaudint, kalbant ar kitaip artimai kontaktuojant. Manoma, kad greičiausiai infekcija plinta mažose, prastai ventiliuojamose, dulkėmis užterštose patalpose, todėl žiemą jas būtina nuolat vėdinti ir valyti.
Saugantis gripo taip pat labai svarbu laikytis kosėjimo, čiaudėjimo etiketo - prisidengti vienkartine servetėle, kurią būtina iš karto išmesti. Jei po ranka neturime servetėlės, patariama kosėti ar čiaudėti į vidinę alkūnės pusę - taip rankomis virusų nepernešime ant liečiamų daiktų.
„Geriausias imuniteto grūdinimo būdas - turbūt judėjimas gryname ore. Stiprinti imunitetą yra svarbu, nes stipresniam organizmui, tikėtina, gresia mažesnė tikimybė susirgti ar yra greitesnis sveikimo procesas. Aišku, taip pat svarbu subalansuota ir visavertė mityba. Jei vaikai gauna pakankamai reikalingų medžiagų su maistu, papildomai jokių vitaminų nepatariu vartoti. Tik vitaminas D turi reikšmės sveikatos sutrikimams, jį reiktų reguliariai vartoti. Dar žuvų taukai naudingi organizmui“, - apie vaikų imuniteto stiprinimo būdus kalbėjo A. Storpirštienė.
Gripo ir peršalimo ligų sezono metu gydytojos pulmonologės pataria vengti žmonių susibūrimo vietų, stengtis neiti į didelius renginius, prekybos centrus, nesilankyti baseinuose, daugiau laiko praleisti namuose arba gryname ore. Taip pat svarbu nepamiršti dažnai plauti rankas.
„Sakoma, kad kiekvienas organizmas turi treniruotis, susipažinti su įvairiomis bakterijomis, tad namuose perdėtas sterilumas nėra būtinas. Svarbiausia rankas plauti iš kažkur grįžus ar atėjus į naują aplinką. O jeigu jau susergate, saugokite save ir aplinkinius. Sergant nevertėtų eiti į darbą ar kitur, kur didelis žmonių susibūrimas“, - pataria medikės.


Regioninės Telšių ligoninės administracija informuoja, kad gydymo įstaigoje pradėjo veikti dienos stacionaro kabinetas. Pacientai, turėdami šeimos gydytojo ar kito gydytojo specialisto siuntimą su nurodytu gydymu, turi atvykti į ligoninės Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių. Iš ten jie bus palydėti į dienos stacionaro kabinetą. Kabinete paslaugos teikiamos darbo dienomis nuo 8 iki 18 val. ir savaitgaliais nuo 8 iki 15 val.